Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Seimo Ekonomikos komiteto vadovu Kaziu Starkevičiumi

Prezidentas priminė Seimui apie ES ekonomikos atkūrimo planą 

(atnaujinta 12:14 2021.04.14)
Šalys aptarė galimybę taikyti tikslines priemones kino teatrams, sporto klubams ir kitoms verslo sritims

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Kaziu Starkevičiumi ir aptarė priemonių, padedančių pandemijos paveiktoms įmonėms, efektyvumą ir kitus ekonominius klausimus. Apie tai pranešė Prezidentūros kanceliarija.

"Šis planas, kurį Lietuva įsipareigojo pateikti Europos Komisijos vertinimui balandžio pabaigoje, — ypač reikšmingas dokumentas, nuo kurio priklauso, kaip sklandžiai ir greitai Lietuvą pasieks daugiau nei 2 mlrd. eurų dydžio finansinės investicijos. Turime pasirūpinti, kad dokumentas būtų parengtas profesionaliai, orientuotas į struktūrines reformas ir maksimaliai suderintas su savivaldybėmis, aukštosiomis mokyklomis ir kitais socialiniais partneriais", — pabrėžė prezidentas.
Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с главой Комитета Сейма по экономике Казисом Старкявичюсом
© Photo : LRP
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Seimo Ekonomikos komiteto vadovu Kaziu Starkevičiumi.

Prezidentas paragino komiteto pirmininką daugiau dėmesio skirti tarpžinybiniam bendradarbiavimui įvairiais plano rengimo etapais, konsultacijoms su socialiniais partneriais ir Lietuvos gyventojų informavimui apie investicijų prioritetus.

Nausėda taip pat domėjosi Lietuvos pasirengimu įgyvendinti regioninės ekonomikos plėtros planus. Kaip vieną iš probleminių sričių valstybės vadovas įvardijo būtinybę peržiūrėti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, kurio dalis teisės normų dabartinėje situacijoje neprisideda prie efektyvios verslo plėtros.

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с главой Комитета Сейма по экономике Казисом Старкявичюсом
© Photo : LRP
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Seimo Ekonomikos komiteto vadovu Kaziu Starkevičiumi.

Pokalbio metu šalys aptarė pandemijos padarinius patiriančių įmonių problemas. Akcentuojamos tikslinių priemonių taikymo galimybės kino teatrams, sporto klubams ir kitoms verslo sritims.

Jie taip pat kalbėjo apie prezidento iniciatyvą dėl įstatymų leidybos ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų, kuriose numatytas minimalus šešių mėnesių laikotarpis biudžete atliekamiems mokesčių pakeitimams koreguoti mokesčių padidinimo atvejais. Šis pakeitimas yra būtinas siekiant pritaikyti geriausią Vakarų šalių praktiką Lietuvoje ir užtikrinti mokesčių sąžiningumo principus.

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с главой Комитета Сейма по экономике Казисом Старкявичюсом
© Photo : LRP
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Seimo Ekonomikos komiteto vadovu Kaziu Starkevičiumi.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Praėjusią savaitę koronaviruso atvejų po staigaus šuolio vos sumažėjo. Karantinas galioja iki balandžio pabaigos. Valdžia panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau prekybos centrai, kaip žadėta anksčiau, neatidaryti.

Naujausiais duomenimis, koronaviruso atvejų Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 227,8 tūkst., mirė daugiau kaip 3,7 tūkst. žmonių.

 

Tegai:
ekonomika, Seimas, Gitanas Nausėda
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Darbas biure, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 nukentėję šalies gyventojai gavo beveik pusę milijardo eurų

(atnaujinta 09:04 2021.05.08)
Nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo darbuotojai, darbdaviai, šeimos su vaikais, darbo netekę žmonės 

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Nuo metų pradžios Lietuvos gyventojus pasiekė beveik 455 mln. eurų valstybės parama, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos banko įžvalgos rodo, kad valstybės teikiama pagalba prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio mažinimo, kartu centrinio banko ekonomistai pagerino šalies ūkio prognozes, nes iki šiol ekonominė padėtis neblogėjo tiek, kiek buvo prognozuota. Kaip pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šalies BVP ir atlyginimai augo nepaisant griežtų karantino apribojimų, o pernai itin sparčiai augęs registruotas nedarbas pradėjo mažėti.

Anot ministrės, nors karantino ribojimai laisvėja, valstybės pagalbos priemonės tęsiasi. 

"Suprantame, kaip svarbu ir toliau padėti darbdaviams išsaugoti darbuotojus, o jiems – darbo vietas, darbo netekusiems žmonėms užtikrinti pajamas. Jau planuojame valstybės pagalbą nuo COVID-19 nukentėjusiems šalies gyventojams ir karantinui pasibaigus", – teigia Navickienė.

Parama darbuotojams

Jeigu karantino metu negali suteikti darbo, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas. Šiuo metu prastovas paskelbusių įmonių skaičius siekia 9,6 tūkst. Šiemet prastovų subsidijos jau išmokėtos 22,5 tūkst. darbdavių ir apie 141,5 tūkst. darbuotojų. Juos pasiekė  beveik 207 mln. eurų.

Daugiausia subsidijų gavo dirbantys prekybos srityje, teikiantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dirbantys apdirbamojoje gamyboje.

Naujasis prastovų paramos modelis nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms padėjo išlaikyti darbo vietas,  o darbuotojams – neprarasti pajamų. 

Parama dirbantiems savarankiškai

Šiemet beveik 65 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sulaukė finansinės valstybės pagalbos – jiems išmokėta apie 71,6 mln. eurų. Pagalbos sulaukė tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu buvo apribota ir pateko į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Dažniausiai pagalbos kreipėsi kirpyklose, grožio salonuose, soliariumuose savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat prekiaujantys ne maisto arba ne tik maisto produktais, užsiimantys keleivių pavėžėjimu, dirbantys autoservisuose ar fizinės gerovės srityje. 

Darbo paieškos išmoka

212 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką šiemet gavo per 46 tūkst. darbo netekusių žmonių, jiems išmokėta beveik 25 mln. eurų. Už pernai metų gruodį darbo paieškos išmokos gavėjams išmokėta beveik 34 mln. eurų. Tai leido šiems asmenims lengviau išgyventi sudėtingą laikotarpį.

Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.  

Šalyje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas Lietuvoje. Lietuvoje jau nustatyta daugiau nei 255 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau nei 4 tūkst. gyventojų mirė. 

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Galimybių pasas tik suskaldys visuomenę, pareiškė Jukna
Vilniuje vyko mitingas prieš "sveikų" mokinių testavimą
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19