Kijevas, archyvinė nuotrauka

Ukrainos "reformatoriai" Lietuvos vagia sankcijų Rusijai sąskaita

(atnaujinta 14:12 2021.04.15)
AO "Ukrzaliznytcia" stebėtojų tarybos narys, lietuvis Adomas Audickas tapo kaltinamuoju dėl garsaus korupcijos skandalo. Ukrainos nacionalinė policija įtaria jį organizavus nusikalstamą vagonų tiekimo iš Rusijos schemą, apeinant sankcijų režimą

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Tyrimo duomenimis, būtent Lietuvos pilietis buvo pagrindinis korupcijos šaltinis. Reikšmingas skandalas Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų, kurie vėl ukrainiečių akivaizdoje prisistatys kaip "europietiško pasirinkimo šalininkai", vizito Kijeve fone, rašo "RuBaltic.Ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

"Nustatyta, kad "Ukrzaliznytcia" tarnautojai, veikdami šios bendrovės stebėtojų tarybos narių spaudimo, 2020 m. sudarė sutartį su LLC "Alfara", "BGS Rail" iR "Piespi Capital" pareigūnais, veikdami priešingai nei reikalavo Vyriausybė. 2015 metų gruodžio 30 dieną pagal nutarimą Nr. 1147, palengvino vagonų importą iš Rusijos Federacijos į Ukrainos teritoriją, kad gautų neteisėtą naudą sau ir kitiems", — sakoma teismo nutartyje.

Kaip paaiškėjo, baudžiamoji byla buvo pradėta 2020 metų lapkričio 3 dieną.

Pasak straipsnio autoriaus, laikui bėgant teisėsaugos pareigūnai padarė išvadą, kad Adomas Audickas vaidino pagrindinį vaidmenį organizuojant korupcijos schemą. Tikriausiai būtent jis sugalvojo importuoti sankcionuotus automobilius iš Rusijos ir užregistruoti juos su padirbtais dokumentais.

Pasak jo, kiek iš to uždirbo "Ukrzaliznytcia" stebėtojų tarybos nariai, vis dar nežinoma. Tačiau, jo teigimu, sumos akivaizdžiai "ne vaikiškos". Yra žinoma, kad vien "Alfara" iš  "Rusagrotrans" įsigijo 1 900 grūdinių vagonų.

Kratos buvo atliktos Audicko darbo vietoje Kijeve.

Iljaševičiaus teigimu, juokingiausia tai, kad vos kelios dienos prieš tai Lietuvos reformatorius davė interviu "Novoye Vremya" ir kalbėjo apie artėjančią "Ukrzaliznytcia" pertvarką. Leidinio tekste randame tokius žodžius:

"Radikaliai pakeisti situacijos neįmanoma be radikalių sprendimų. Deja, kol kas neįmanoma visiškai įveikti korupcijos įmonėje. Bet net jei "Ukrzaliznytcia" išspręs veiklos ir korupcijos problemas, tai neišspręs įmonės problemų. Nesakau, kad šios problemos neturėtų būti sprendžiamos, ir mes joms skiriame daug dėmesio. Tačiau yra sisteminių problemų. Jos yra susijusios su mūsų pajamomis ir išlaidomis".

"Dabar aišku, kad Audickas su savo Lietuvos komanda išties daug dėmesio skyrė "korupcijos problemoms".
Jie laikė, taip sakant, pirštą ant pulso! Kodėl gi ne? Iš žurnalo "Novoye Vremya" viršelio į mus žvelgia stilingai apsirengęs kaip modelis atrodantis jaunuolis. Jis yra buvęs Lietuvos ūkio viceministras buvusios energetikos kontroliuojančiosios bendrovės "Lietuvos energija" pirmininko Andriaus Kubiliaus kabinete", — rašo Iljaševičius.

Pasak jo, "perspektyvus vadovas ir politikas. Beveik kylanti žvaigždė. Ką jis pamiršo Ukrainoje, išskyrus pasakišką uždarbį, kuriuo neblizga gimtojoje Lietuvoje?"

Audickas yra vienas iš "varangų", tai yra užsienio specialistai, atvykę "reformuoti" Ukrainos po Maidano pergalės. Tiksliau, jį "ištraukė" buvęs ekonominės plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius. Pirma, jo patarėjo pareigoms užimti. Audickas buvo pristatytas kaip unikalus jaunas reformatorius.

Pasak Iljaševičiaus, pirmoji "šlovė" Ukrainoje Audicką aplankė po to, kai jis pasiūlė kelis kartus pakelti atlyginimus valstybės įmonių vadovams.

"Niekas nenori dirbti už tokius pinigus. Oficialus 1 500 USD atlyginimas didelės įmonės direktoriui yra labai mažas. Privačiame sektoriuje didelės įmonės vadovas per metus gauna apie pusę milijono dolerių", — skundėsi "Abromavičiaus patarėjas".

Straipsnio autoriaus teigimu, jis netrukus ištaisė savo finansinę padėtį. Aktyviai dalyvaujant Audickui, Ukrainoje buvo vykdoma įmonių valdymo reforma.

Buvo priimtas įstatymas, pagal kurį stebėtojų tarybose dauguma turėtų būti "nepriklausomi ekspertai", turintys be galo didelius atlyginimus. Vienas jų, žinoma, buvo pats Audickas.

Šiandien jis "prižiūri" dviejų valstybinių įmonių veiklą vienu metu: "Ukrzaliznytcia" ir "Ukrainos magistraliniai dujotiekiai" (UMG), kurie faktiškai pradėjo veikti tik 2020 metų sausio 1 dieną, o stebėtojų taryba buvo sukurta 2018 metų vasarį, ir visą tą laiką Audickui buvo mokamas darbo užmokestis.

"Apie kokias sumas mes kalbame? Aukščiausiosios Rados pavaduotoja Olga Vasilevskaja-Smagliuk socialiniuose tinkluose paskelbė duomenis apie "Ukrzaliznytsia" stebėtojų tarybos narių atlyginimus: nuo 2018 metų rugsėjo 1 iki 2020 metų balandžio 30 dienos Lietuvos "reformatorius" uždirbo beveik 3,1 milijono grivinų. O 2020 metų vasarį pats Audickas deklaravo 412,5 tūkstančio grivinų mėnesines pajamas."

Pasak Iljaševičiaus, tai 50 kartų daugiau, nei gauna vidutinis ukrainietis. Dirba tik ukrainietis, o lietuvis parazituoja iš užsienio valstybės biudžeto. Bet šių pinigų Audickui, matyt, neužteko.

Panaši istorija nutiko ir buvusiam Lenkijos transporto ministrui Slavomirui Novakui, kuris vadovaujamas Porošenkos vadovavo Ukrainos greitkelių valstybinei agentūrai "Ukravtodor". Jis taip pat yra gražus reformatorius, "sudegęs" dėl korupcijos.

Pernai Gdansko centrinio antikorupcijos biuro pareigūnai jį sulaikė ir pareiškė keletą baudžiamųjų kaltinimų. Novakas kaltinamas turto prievartavimu, sutarčių pardavimu privatiems subjektams Ukrainoje ir per šiuos nusikaltimus gautų lėšų "plovimu".

Pažymėtina, kad pačioje Lenkijoje Novakas taip pat buvo "nubaustas". Susisiekimo ministro postą jis paliko dėl netikslaus turto deklaravimo. Ir tada buvo paviešintas pokalbio įrašas, kurio metu Novakas su finansų viceministru aptarė savo pajamų slėpimo schemą.

Straipsnio autoriaus teigimu, Audickui įvyko dar viena nelaimė: 2013 metais, būdamas laikinuoju Ūkio banko administratoriumi, jis pasamdė advokatų kontorą "Reidla Lejins & Norcou", kurioje pats dirbo. Atlyginimas siekė 100 tūkstančių eurų per savaitę.

Galbūt po šios istorijos Audickas nusprendė baudžiamosios bylos tyrimo metu pabūti Ukrainoje.

"Jis vis dar ten sėdi — kur dar "reformatoriui" bus sumokėta dešimtys tūkstančių dolerių už dalyvavimą posėdžiuose, kurie rengiami tik dėl akių?" — sako Iljaševičius.

Jo teigimu, Audicko byla yra dar vienas patvirtinimas, kad priežiūros tarybos Ukrainoje tapo "pinigų karvėmis" nesąžiningiems Europos politikams. Nuskurdusioje šalyje jie uždirba daugiau nei kolegos Vakaruose.

Nors žodis "uždirbti" čia yra netinkamas. Teisingiau būtų — "pavogti". Net ir kalbant apie legalizuotas vagystes, apibendrina straipsnio autorius.

Tegai:
Lietuva, Ukraina
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 23:26 2021.05.10)
Iki nurodyto laiko šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje bus pradėta mokėti vienišų asmenų pensija

(atnaujinta 22:13 2021.05.10)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonytė pareiškė, kad šiais metais ši pensija bus pradedama mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Vladimiras Putinas

Elžbietos II pusbrolis apkaltintas bandymu parduoti susitikimą su Putinu

(atnaujinta 14:05 2021.05.10)
78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II pusbrolis, Kento princas Maiklas buvo apkaltintas bandymu parduoti galimybę susitikti su Vladimiru Putinu, praneša BBC Rusijos tarnyba, remdamasi "Sunday Times".

Britų leidimo žurnalistai atliko tyrimą, kurio metu jie prisidengdami privačios įmonės atstovais susitiko su Kento princu. Susitikime jiems buvo pasakyta, kad princas gali juos supažindinti su Putinu. Šio pristatymo tikslas liko neaiškus. Jo draugas, skaitymo markizas, vėliau jį apibūdino kaip "neoficialų karalienės ambasadorių Rusijoje". Priduriama, kad Maikals savo penkių dienų vizitą į Rusiją galėjo įvertinti maždaug 50 000 svarų. Arba jis gali užfiksuoti vaizdo pranešimą su privačios įmonės rekomendacija už 200 tūkstančių dolerių.

78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti. Tokie susitikimai, pasak jo, neįmanomi be Britanijos ambasados ​​sutikimo ir Rusijos ir Didžiosios Britanijos prekybos rūmų pagalbos. Be to, spaudai buvo priminta, kad Kentskis su Putinu nebuvo susitikęs nuo 2003 metų.

Vėliau pranešta, kad susitikdamas su žurnalistais jis padarė klaidą ir davė nerealius pažadus, dėl kurių nuoširdžiai gailisi.

Tegai:
susitikimas, Vladimiras Putinas, Elžbieta II