Elektros laidai

Kovą Lietuvoje vidutinė mėnesio elektros kaina krito 19 proc.

(atnaujinta 14:18 2021.04.15)
Elektros energijos kainos sumažėjimui įtakos turėjo besikeičiančios oro sąlygos, padidėjusi hidroenergijos gamyba bei vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Kovą, po penkis mėnesius trukusio kainų augimo, Lietuvoje ir visose kitose "Nord Pool" prekybos vietose elektros energijos kainos mažėjo, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Lietuvoje elektros kaina pigo 19 proc. ir buvo 48,02 Eur/MWh. Latvijos ir Estijos vidutinės mėnesio elektros energijos kainos mažėjo 26 proc. ir siekė 43,55 Eur/MWh. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 11,36 Eur/MWh iki 149,98 Eur/MW.

Praėjusį mėnesį vidutinė "Nord Pool" sistemos elektros energijos kaina, palyginti su vasariu, sumažėjo 27 proc. ir buvo 34,21 Eur/MW.

Kovo pradžioje oro temperatūra buvo žemesnė už vidutinę metinę normą, tačiau antroje mėnesio pusėje įsivyravo šiltesni orai. Besikeičiančios oro sąlygos turėjo įtakos elektros energijos paklausai "Nord Pool" regione ir jos kainų pokyčiams. Palyginti su vasariu, paklausa sumažėjo 5 proc., tačiau šių metų kovas buvo vėsesnis nei ankstesniais metais. 

Be to, dėl didesnio kritulių kiekio Šiaurės šalyse padidėjo vandens rezervuarų užpildymas, kuris 7 proc. viršijo ilgalaikę normą. Hidroenergijos gamyba taip pat buvo 4 proc. didesnė nei vasarį. 

Elektros energijos kainos sumažėjimui įtakos turėjo ir vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, kurie, palyginti su vasariu, išaugo 19 proc.

"Matome, kad Baltijos šalyse elektros energijos kainų tendenciją formavo energijos kainų pokyčiai kaimyninėse šalyse ir elektros energijos balansas. Praėjusį mėnesį energijos srautai iš Suomijos buvo 40 proc. didesni, o tai turėjo įtakos kainoms Latvijoje ir Estijoje. Kita vertus, srautai iš Švedijos SE4 zonos sumažėjo 38 proc., todėl Lietuvos pardavimo vietose elektros energijos kaina buvo didžiausia Baltijos šalyse", — sako elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktorius Martynas Giga.

Lietuvoje elektros energijos elektros energijos suvartojimas kovą siekė 1 057 GWh, tai yra 3 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą. Tai galima paaiškinti žemesne nei prieš metus oro temperatūra. 

Elektros energijos gamyba šalyje padidėjo 7 proc. iki 378 GWh, Lietuva pasigamino 36 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Vienas iš elektrinių traukinių Lietuvoje paverstas gamtos atspindžiu — video
Baltarusija įvertino elektros sistemos bandymus ir elektros linijų su Lietuva atjungimą
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Parduotuvė

Europoje pripažintas pavojingu populiarus maisto dažiklis

(atnaujinta 10:17 2021.05.09)
Šis maisto dažiklis yra titano dioksidas, jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) nebelaiko paplitusio dirbtinio dažiklio E-171 saugiu maisto priedu. Api tai teigiama agentūros pranešime spaudai.

E-171 yra titano dioksidas. Jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką. Be to, titano dioksidas naudojamas lakų ir dažų, keramikos, stiklo, gumos, popieriaus ir plastiko, kosmetikos, vaistų ir higienos produktų gamybai.

"Atsižvelgusi į visus turimus mokslinius tyrimus ir duomenis, ekspertų grupė padarė išvadą, kad titano dioksidas nebegali būti laikomas saugiu kaip maisto papildas. Svarbiausiu veiksniu šiose išvadose tapo tai, kad mes negalėjome atmesti būgštavimus apie genotoksiškumą (medžiagos gebėjimą pažeisti DNR — Sputnik) po titano dioksido dalelių suvartojimo. Praryjant titano dioksido dalelių įsavinimas yra mažas, tačiau jis gali kauptis organizme", — pasakė pagrindinis ekspertas Madžedas Junesas.

EFSA taip pat pažymėjo, kad nebegali nustatyti leistinos E-171 dienos normos.

Anksčiau Prancūzijoje buvo uždrausta parduoti produktus su titano dioksidu. Europos Komisija ir valstybės narės ketina peržiūrėti EMST išvadas ir priimti sprendimą dėl rekomendacijų vartotojams ir taisyklių.

Tegai:
sveikata, Europa, maistas