Klaipėdos SGD terminalas

Klaipėdos SGD terminalo operatorius pradėjo skirstyti pajėgumus

(atnaujinta 13:42 2021.04.23)
Šių metų rugsėjo pabaigoje laukiama dar devynių tanklaivių. Per einamuosius dujų metus buvo pristatyta 1,73 mln. kubinių metrų kuro

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorius "Klaipėdos nafta" pradėjo skirstyti terminalo pajėgumus naujiems 2022 metams metams, kurie prasidės spalio 1 dieną, pranešė KN spaudos tarnyba.

Bendrovės komercijos direktorius Mindaugas Navikas teigė, kad pernai buvo rezervuoti didžiausi pajėgumai per visą SGD terminalo istoriją, o dujų metų pabaigoje buvo užsakyta nemaža dalis papildomų pajėgumų. Anot jo, tai lėmė žemos kainos suskystintų gamtinių dujų rinkoje, kuriomis aktyviai naudojosi Europos SGD pirkėjai.

"Pirmąjį šių metų ketvirtį SGD paklausa Azijoje buvo aukšta ir dalis SGD krovinių nukreipiami būtent ten, tačiau gamtinių dujų tiekimas per Klaipėdos SGD terminalą klientams ir toliau išlieka svarbus", — sakė jis.

Per praėjusius dujų metus, prasidėjusius SGD terminale 2020 metų spalio mėnesį, buvo priimtas 41 SGD tanklaivis, o šių metų rugsėjo pabaigoje laukiama dar devynių tanklaivių. Per šį laiką buvo pristatyta 1,73 milijono kubinių metrų SGD.

Šiemet terminalu Klaipėdoje naudojasi šešios įmonės iš Lietuvos ir Estijos.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas - sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Balandžio pradžioje KN pranešė apie staigų pajamų sumažėjimą. SGD terminalo komercinės pajamos siekė 0,2 mln. 2020 m. Pajamos iš šios rūšies terminalų veiklos siekė 0,1 milijono eurų. Bendrovė teigė, kad mažesnes pajamas lėmė mažesnės dujofikacijos apimtys ir sumažėjęs saugos komponentas.

Tegai:
Klaipėdos nafta, SGD
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos analitikai pasiskundė "rusofobiškos valstybės" įvaizdžio kūrimu

(atnaujinta 11:17 2021.05.10)
Pagal pateiktą ataskaitą, "neigiamų" pranešimų skaičius išaugo Rusijos diplomatų išsiuntimo fone

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai balandžio mėnesį nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Lyginant su šių metų kovo duomenimis, balandžio 1 – 30 d. fiksuotas išaugęs "nedraugiškų informacijos šaltinių" dėmesys su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms.

Kaip pažymėjo departamentas, buvo siekta kurti "Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį, kurį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai". 

"Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus kad "Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus", teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją.  Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė LR Seimo  balandžio 28 d. priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje", – teigiama ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad aktyvią veiklą sukėlė Lietuva išsiuntimas Rusijos diplomatus ir Amerikos prieštankinių granatsvaidžių perdavimas respublikai pratyboms "Defender Europe 21".

Balandžio mėnesį paaštrėjusios temos taip pat apėmė Lietuvos ir Baltarusijos santykius, Lietuvos norą atsijungti nuo BRELL energetikos sistemos, GIPL dujotiekio projekto su Lenkija įgyvendinimą ir kt.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekspertė: Lietuva kalba apie sankcijas Rusijai, kurių niekam ES nereikia
Ne visi paprasti lietuviai palaiko ATR Konstituciją
Estijos konservatorių partija išleido laikraštį rusų kalba
Lavrovas Vakarų taikomą antirusiškų sankcijų seriją pavadino neteisėta