Transformatorių pastotė

"Litgrid" vykdo Salotės transformatorių pastotės rekonstrukciją

(atnaujinta 16:43 2021.04.27)
Rekonstrukciją, kurios vertė siekia 889 tūkst. eurų be PVM, planuojama užbaigti 2023 metais, pažymi Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė

VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" pasirašė sutartį dėl Vilniuje, Bitėnų gatvėje, esančios Salotės transformatorių pastotės rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbų, praneša "Litgrid" spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, sutartis su rangovu dėl Salotės transformatorių pastotės rekonstrukcijos pasirašyta 2021 metų balandžio 21 dieną. Viešųjų pirkimų konkursą laimėjo UAB "APS grupė".

Planuojama, jog rekonstrukcijos metu bus atnaujinama Vilniaus Bitėnų g. 2D esančios pastotės 110 kV skirstykla, keičiama transformatorių pastotės schema.

Pažymima, jog skirstyklos rekonstrukcija didins elektros perdavimo patikimumą rytinėje Lietuvos dalyje ir mažins tinklo eksploatacines sąnaudas.

Anot "Litgrid", projektavimo ir rangos sutarties vertė siekia 889 tūkst. eurų be PVM. Projektas įgyvendinamas "Litgrid" lėšomis.

Rekonstrukciją planuojama užbaigti 2023 metais.

Tegai:
Lietuva, Litgrid
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Amber Grid

Dėl šaltos žiemos augo "Amber Grid" pajamos

(atnaujinta 14:50 2021.05.08)
Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 25 proc. daugiau, nei pernai

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo iki 19,2 mln. eurų ir buvo 41 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos už dujų perdavimo paslaugas siekė 13,6 mln. eurų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pajamų, o taip pat pelningumo lygiui, didžiausią įtaką turėjo dėl šaltos žiemos reikšmingai išaugusi dujų paklausa ir dėl to didesnis dujų suvartojimas šilumos ir elektros gamybos sektoriuose.  

Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai - 25 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. sausio-kovo mėn., kai į Lietuvą buvo transportuota 7,1 TWh dujų. Per šį laiką Lietuvos poreikiams buvo suvartota 8,7 TWh dujų arba 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo suvartota 6,8 TWh dujų. 

2021 metų sausio-kovo mėn. iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 44 proc., o vamzdynais iš Latvijos ir Baltarusijos – 56 proc. viso įleisto dujų kiekio. 

"Pirmą ketvirtį trečdaliu didesnė dujų paklausa turėjo teigiamą įtaką įmonės pajamoms ir pelningumui. Nusistovėjus ilgiau trukusiems šalčiams, energijos poreikiai išaugo iki tokio lygio, kad įprastai naudojamą biokurą šiemet šilumos tinklai reikšmingai papildė gamtinėmis dujomis ir užsakinėjo jų dvigubai daugiau. Tai rodo dujų, kaip energijos ištekliaus svarbą, o laiku padarytos investicijos į tinklo patikimumą pasiteisino, nes sistema sėkmingai veikė perduodant didelius dujų srautus", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius. 

"Amber Grid" pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 12,4 mln. eurų, palyginti su 6 mln. eurų pernai. Grynasis pelnas buvo 9,1 mln. eurų, palyginti su 3,6 mln. eurų grynojo pelno, uždirbto pernai tuo pačiu metu. Įmonės veikla yra reguliuojama, todėl didesnis uždirbtas pelnas yra grąžinamas per dujų perdavimo tarifą ateinančiais laikotarpiais.

Tegai:
Amber Grid
Dar šia tema
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija bando "apgauti viena kitą" su dujotiekiu