Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio statyba

Ekspertas: Lietuva ir Lenkija bando "apgauti viena kitą" su dujotiekiu

(atnaujinta 12:15 2021.04.29)
Abi šalys neturi daug variantų, iš kur gali būti gaunamas kuras — tai arba SGD terminalas, arba pirkimas iš Rusijos, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Statydamos bendrą dujų perdavimo sistemą Lietuva ir Lenkija galvoja, kaip visu pajėgumu užkrauti savo SGD terminalą, tačiau kas kam tieks dujas, dar neaišku, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Lietuvos ir Lenkijos transporto sistemų operatoriai ("Amber Grid" ir "Gaz-System") planuoja sujungti savo dujų perdavimo sistemas.

Jie ketina sudaryti tarpoperatorinį susitarimą dėl "Santakos" jungties, kuri sujungs Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemas po naujo tarpvalstybinio dujotiekio statybos. Dabar vyksta rinkos konsultacijų procesas.

Juškovas pareiškė, kad Vilnius ir Varšuva bando apgauti vienas kitą, nes nėra aišku, kas kam tieks dujas.

"Susidaro įspūdis, kad jiedu susitaria tikėdamiesi galiausiai apgauti vienas kitą, nes tiek Lietuva, tiek Lenkija mano, kad dujos dujotiekiu eis pas kaimyną iš jo. Visų pirma, jie tikisi tokiu būdu užkrauti savo SGD terminalus visu pajėgumu, nes nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, kol egzistuoja terminalai, jie niekada nebuvo pakrauti visu pajėgumu ir tapo našta. <...> Lietuva mano, kad ji pristatys į Lenkiją, Lenkija mano, kad ji pristatys į Lietuvą. Tokiu būdu joms pavyks užkrauti savo infrastruktūrą visu pajėgumu. Lieka neaišku, kas kur tieks dujas", — pareiškė jis.

Juškovas pažymėjo, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija dujas perka iš kitų šalių, įskaitant iš Rusijos. Tuo pačiu metu jis mano, kad, greičiausiai, pastatytas dujotiekis stovės tuščias, kaip ir dauguma panašių projektų Europos Sąjungoje.

GIPL dujotiekis

Planuojama, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statyba bus baigta iki 2021 metų pabaigos. Tai susies Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su ES sistema.

Bendros investicijos į šį projektą siekia apie 500 milijonų eurų, o Europos Sąjunga finansuoja iki 60 procentų.

GIPL tiltas per metus Baltijos šalių kryptimi galės gabenti iki 27 teravatvalandžių dujų, o Lenkijos kryptimi — iki 21 teravatvalandės per metus. Taip pat planuojama, kad Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.

Tegai:
energetika, dujotiekis, Lenkija, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Elektros perdavimo tinklai

Lietuva pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis dėl prekybos metodikos

(atnaujinta 12:17 2021.05.07)
Pasak Kreivio, Latvijoje ir Estijoje vienašališkai taikoma metodika sudaro galimybes dirbtinai sukelti elektros kainą Lietuvoje

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė, kad dėl dabartinės prekybos elektros energija iš trečiųjų šalių metodikos kainos respublikoje yra dirbtinai pakeltos, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ministras surengė nuotolinį susitikimą su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juul Jorgensen.

"Kol nėra trišalio Baltijos šalių sutarimo dėl prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisyklių, kenčia ne tik mūsų saugumas, bet ir ES elektros rinka", — po susitikimo sakė ministras.

Kreipvys informavo Jorgensen, jog Latvijoje ir Estijoje vienašališkai taikoma metodika sudaro galimybes dirbtinai sukelti elektros kainą Lietuvoje.

"Ne kartą sakėme, kad dabartinė metodika neužkardo Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintai elektrai kelio į Baltijos šalių rinką. Tačiau dabar aiškėja, jog ji dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir iškreipia ES elektros rinką", — sakė jis.

Anot jo, tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo. Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Ministras teigė, kad tai netoleruotina tiek vartotojų, tiek rinkos skaidrumo ir konkurencingumo atžvilgiu. Kreivys paprašė EK aktyvesnio vaidmens derybose šiuo klausimu.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Tegai:
elektra, Energetikos ministerija, Dainius Kreivys, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva išgyvens be BRELL tik be "perteklinių" vartotojų
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtyje "LitPol Link" prasidėjo priežiūros darbai