Vladimiras Putinas ir Aleksandras Lukašenka

Baltarusija sinchronizavo su Rusija sankcijų įvedimą priešiškoms Vakarų šalims

(atnaujinta 22:58 2021.04.29)
Baltarusijos vyriausybė patvirtino prekių, kurias draudžiama importuoti ir parduoti šalies teritorijoje, sąrašą. Tokie žinomi pasaulio prekės ženklai kaip "Škoda Auto" ir "Nivea" pateko į nemalonę

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Abi bendrovės anksčiau atsisakė remti ledo ritulio pasaulio čempionatą Minske. Tuo tarpu sankcijų įvedimas Čekijos automobilių pramonei laiku buvo sujungtas su Rusijos ir Čekijos diplomatiniu skandalu.

Taigi, Minskas pirmą kartą sinchronizavo su Maskva sankcijas Vakarų šalims, vienodai nedraugiškas Rusijai ir Baltarusijai. Apie tai portalo "RuBaltic.ru" straipsnyje rašo Aleksejus Iljaševičius.

Pasak jo, kosmetikos gamintojui "Nivea" Baltarusijoje prasidėjo problemos balandžio 13 dieną. Šalies valdžia įvedė laikiną kai kurių produktų importo ir apyvartos draudimą.

"Sanitarinės ir epidemiologinės tarnybos specialistai atskleidė nemažai pažeidimų, įskaitant tokių produktų pardavimą neturint kokybės ir saugos patvirtinančių dokumentų, nesilaikant jų tinkamumo vartoti terminų ir verslo subjektų gamybos kontrolės trūkumo, susijusio su parduodamų parfumerijos ir kosmetikos gaminių", — pranešė "Belorusskoe Telegrafnoe agenstvo" remdamasi Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija.

Autoriaus teigimu, apie jokias atsakomąsias sankcijas nebuvo nė kalbos, tačiau žurnalistai jau tada padarė prielaidą, kad "Nivea" moka už Baltarusijoje turėjusio vykti pasaulio ledo ritulio čempionato boikotą. Šiek tiek vėliau ši versija buvo patvirtinta.

Iljaševičiaus teigimu, siekdama užtikrinti nacionalinių interesų apsaugą ir "atsižvelgdama į nedraugiškus veiksmus prieš Baltarusijos žmones", Baltarusijos vyriausybė sudarė prekių, kurias draudžiama importuoti ir parduoti respublikos teritorijoje, sąrašą. Šis sprendimas įtvirtintas 2021 metų balandžio 23 dieną Ministrų tarybos rezoliucijoje. "Juodajame sąraše" yra Vokietijos variklinių alyvų gamintojas "Liqui Moly", Čekijos automobilių gamintojas "Škoda Auto" ir odos priežiūros produktų gamintojas "Beiersdorf", kuriam priklauso "Nivea" prekės ženklas.

Žinoma, kad visos trys įmonės yra oficialios 2021 metų ledo ritulio pasaulio čempionato rėmėjos. Ir visos trys prisidėjo prie to, kad šis turnyras būtų atimtas iš Baltarusijos.

Analitinis portalas "RuBaltic.Ru" teigė, kad šių metų sausį rėmėjai vienas po kito ėmė šantažuoti Tarptautinę ledo ritulio federaciją (IIHF). Iš pradžių koncernas "Beiersdorf" atsisakė finansuoti pasaulio ledo ritulio čempionatą, jei jis vyks Baltarusijoje. Po dviejų dienų panašų sprendimą priėmė "Liqui Moly" vadovybė.

"Dabartinė situacija Baltarusijoje ir jos vyriausybės politika, visų pirma elgesys su demonstrantais ir akivaizdūs žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje, kategoriškai prieštarauja "Liqui Moly" įsitikinimams ir vertybėms", — teigė bendrovė.

Tada, straipsnio autoriaus teigimu, įvyko "nokautas". Generalinė čempionato rėmėja "Škoda" — taip pat pagrasino turnyro organizatorius palikti be pinigų.

"Galbūt Lukašenka turėjo vaiduoklišką galimybę surengti pasaulio ledo ritulio čempionatą. IIHF prezidentas Renė Fazelis (René Fasel) norėjo iki galo tikėti, kad sportas liks už politikos ribų. Be to, jis užmezgė šiltus asmeninius santykius su Baltarusijos prezidentu (Fazelis nesigėdijo jo apkabinti, kai visas "civilizuotas" pasaulis prakeikė "paskutinį Europos diktatorių"). Tačiau rėmėjų pozicija nulėmė turnyro likimą", — rašo Iljaševičius.

"IIHF taryba šiandien patvirtino, kad sprendimas atidėti 2021 m. ledo ritulio pasaulio čempionatą iš Minsko yra neišvengiamas dėl saugumo klausimų, kurių organizacija negali kontroliuoti", — sakė Tarptautinė ledo ritulio federacija.

Tiesą sakant, dėl saugumo Baltarusijoje viskas buvo gerai, o finansiniai klausimai "nepriklausė organizacijai".

IIHF paprasčiausiai negalėjo surengti pasaulio taurės be paramos. Neperkėlus jo iš Minsko, 2021 metų sporto šventė būtų visiškai atšaukta.

"Praeis trys mėnesiai, o Baltarusija parengs analogišką atsakymą užsienio kompanijoms. Ir gana logiška: jei "Liqui Moly", "Škoda" ir "Beiersdorf" mano, kad gėdinga remti Baltarusijoje vykstantį pasaulio ledo ritulio čempionatą, tai kodėl jie toliau čia prekiauja savo produkcija?" — klausia straipsnio autorius.

Į naujienas apie draudimą jie reagavo skirtingai. "Beiersdorf" vadovybė tiesiog apgailestavo, kad negalės aptarnauti baltarusių klientų.

O "Škoda", Iljaševičiaus teigimu, rengia atsakymą.

"Šiuo metu aiškinamės daugiau susidariusios situacijos detalių ir ją stebime. Artimiausiu metu bus parengta informacija apie mūsų įmonės reakciją į šią situaciją", — sakė bendrovės atstovas Martinas Jezekas.

Kokia gali būti reakcija, nesunku atspėti. Ar "Škoda" gali teisme įrodyti, kad Baltarusijos valdžia pažeidžia jos teises? Pripažinkime. Tačiau bylinėtis su šalimi, kurios prezidentas Vakaruose laikomas neteisėtu, yra beprasmiškas reikalas, sako straipsnio autorius.

"Kad ir ką kalbėtume, "Liqui Moly", "Škoda" ir "Beiersdorf" atsidūrė pralaimėtojo situacijoje.
Sankcijos prieš juos paprastų baltarusių gyvenimo kokybei jokiu būdu neturės įtakos. Automobilių, automobilių alyvų ir kosmetikos rinka šiandien yra pilna alternatyvių gamintojų. Draudžiamų prekės ženklų rinkos dalį užims tos bendrovės, kurios nesikiša į politiką", — pabrėžia Iljaševičius.

Žinoma, mažos Rytų Europos šalies praradimas tai pačiai bendrovei "Škoda" taip pat nėra mirtinas. Visame pasaulyje žinomas automobilių koncernas tai išgyvens, tačiau vis tiek patirs tam tikrų nuostolių. Baltarusijoje Čekijos automobilių pramonė turi pelnytą populiarumą. 2020 metų pabaigoje "Škoda Rapid" buvo septintoje vietoje perkamiausių modelių sąraše. "Škoda" užima šeštą vietą prekės ženklo klasifikacijoje (parduoti 3 682 nauji automobiliai).

Pasaulio taurės boikoto kaina jai yra dešimtys milijonų dolerių. Arba net šimtai, jei sankcijos galios daugelį metų.

"Tai tik 9 milijonų Baltarusija, o yra 145 milijonų Rusija, ir šiuose santykiuose Čekija ką tik sudaužė visus puodus. Jei Lukašenka nubaudė Čekijos automobilių pramonę už pralaimėjimą pasaulio ledo ritulio čempionate, tai Putino bausmė už kafkiškas pasakas apie naujus "Boširovo ir Petrovo" nuotykius, kad būtų galima pritraukti amerikiečių palankumą", — sako autorius.

Tačiau Rusija ir Baltarusija yra ne tik Sąjunginė valstybė. Ji tai taip pat yra Eurazijos Ekonominės Sąjungos narė. Savo rinka Čekijos gamintojai taip pat gali sumokėti už savo politinės lyderystės sprendimą patekti į rusofobiškų paslaugų rinką.

Žinoma, tai nėra pati geriausia Rusijos ir Čekijos bei Baltarusijos ir Čekijos santykių padėtis. Tačiau yra gerų žinių apie Rusijos ir Baltarusijos santykius. Abi šalys sąjungininkės pradėjo sinchronizuoti savo sankcijų politiką prieš vienodai priešiškas Vakarų valstybes, apibendrina straipsnio autorius.

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Elektros perdavimo tinklai

Lietuva pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis dėl prekybos metodikos

(atnaujinta 12:17 2021.05.07)
Pasak Kreivio, Latvijoje ir Estijoje vienašališkai taikoma metodika sudaro galimybes dirbtinai sukelti elektros kainą Lietuvoje

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė, kad dėl dabartinės prekybos elektros energija iš trečiųjų šalių metodikos kainos respublikoje yra dirbtinai pakeltos, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ministras surengė nuotolinį susitikimą su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juul Jorgensen.

"Kol nėra trišalio Baltijos šalių sutarimo dėl prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisyklių, kenčia ne tik mūsų saugumas, bet ir ES elektros rinka", — po susitikimo sakė ministras.

Kreipvys informavo Jorgensen, jog Latvijoje ir Estijoje vienašališkai taikoma metodika sudaro galimybes dirbtinai sukelti elektros kainą Lietuvoje.

"Ne kartą sakėme, kad dabartinė metodika neužkardo Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintai elektrai kelio į Baltijos šalių rinką. Tačiau dabar aiškėja, jog ji dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir iškreipia ES elektros rinką", — sakė jis.

Anot jo, tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo. Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Ministras teigė, kad tai netoleruotina tiek vartotojų, tiek rinkos skaidrumo ir konkurencingumo atžvilgiu. Kreivys paprašė EK aktyvesnio vaidmens derybose šiuo klausimu.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Tegai:
elektra, Energetikos ministerija, Dainius Kreivys, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva išgyvens be BRELL tik be "perteklinių" vartotojų
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtyje "LitPol Link" prasidėjo priežiūros darbai
Vakcina nuo COVID-19

Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19

(atnaujinta 15:15 2021.05.07)
Baltarusijos prezidentas pažymėjo, kad šiuo klausimu nebus skubama, tačiau stebės, kaip keisis liga, nes padermės bus kitokios, ir nėra jokios garantijos, kad dabartinės vakcinos taip pat bus veiksmingos nuo naujų koronaviruso mutacijų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Baltarusija gavo savo vakciną nuo koronaviruso infekcijos, penktadienį pranešė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Vakar mes gavome baltarusišką vakciną mėgintuvėlyje. Kita, kitokia nei perkame šiandien. Kaip tai vadina gydytojai, gyvoji vakcina", — cituoja Lukašenką Sputnik Baltarusija.

Baltarusijos prezidentas taip pat pažymėjo, kad šiuo klausimu nebus skubama, tačiau stebės, kaip keisis liga, nes padermės bus kitokios, ir nėra jokios garantijos, kad dabartinės vakcinos taip pat bus veiksmingos nuo naujų koronaviruso mutacijų.

"Šiandien turime vakcinas, kurios veikia. Rytoj mes pritaikysime savo vakciną, kuri jau yra mėgintuvėlyje, prie mutacijos, kurį pas mus bus. Kas žino, kaip pasisuks gyvenimas", — pareiškė Lukašenka.

Balandžio 1 dieną Lukašenka pasirašė įsakymą dėl baltarusiškos vakcinos sukūrimo 2021–2023 metais.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Baltarusija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyta 215 naujų koronaviruso atmainų atvejų
COVID-19 statistika: Lietuvoje per parą nustatyti 1244 koronaviruso atvejai
Galimybių pasas tik suskaldys visuomenę, pareiškė Jukna