ES vėliavos

"Swedbank": Europoje prasidėjo ekonomikos atsigavimas

(atnaujinta 23:58 2021.05.02)
Pažymima, kad pagrindine sąlyga tvariam atsigavimui išlieka pandemijos suvaldymas. Bet koks ekonominis augimas, kurį pavyktų pasiekti per artimiausius porą ketvirčių, nebus tvarus, jei rudenį vėl tektų skelbti karantiną

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Kovo mėnesio duomenys rodė stabilizaciją Europos ekonomikoje, o išankstiniai balandžio mėnesio indikatoriai jau leidžia tikėtis, kad atsigavimas Europoje prasidėjo. Apie tai rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Pažymima, jog dėl ypatingai stiprios paklausos pramonės sektoriuje ekonomika ir toliau atsigauna, tačiau didžiulė skirtis tarp pramonės ir paslaugų sektorių vis dar tebesitęsia.

Europoje turizmas atsivers gegužę

Vis tik naujausi euro zonos paslaugų sektoriaus lūkesčiai signalizuoja, kad pandemija paslaugoms dar didesnio poveikio nebepadarys — balandį šis sektorius atsispyrė nuo dugno ir pradėjo kilti. 

Kaip pabrėžiama, ši tendencija artimiausiais mėnesiais turėtų tik stiprėti, o daugelis nuo turizmo priklausomų Europos šalių yra suplanavusios turizmo sektoriaus atidarymą jau gegužės mėnesį, ir tai suteiks rimtą postūmį jų atsigavimui. 

Atsižvelgiant į naujausius duomenis, "Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiais metais ir 2022 metais augs po 4 proc., ir ekonominis aktyvumas į priešpandeminį lygį turėtų grįžti kitų metų pirmoje pusėje.  

Tuo tarpu, Lietuvoje, tikėtina, augs kiek lėčiau nei prognozuojamas vidurkis. Taip pat prognozuojama, kad šalies BVP 2019 metų lygį turėtų viršyti dar šiais metais.  

Nors pirmąjį metų ketvirtį daugelis šalių, tikėtina, fiksavo neigiamus arba artimus nuliui BVP skaičius, augimas per ateinančius porą ketvirčių turėtų stipriai įsibėgėti. Jei gyventojų elgesys bus panašus į praėjusios vasaros, atlaisvinus ribojimus laukia labai stiprus vartojimo augimas. 

Paskiepytų ES gyventojų dalis artėja prie 25 % 

Europos vyriausybės suvaldė žalą darbo rinkai, ir darbo vietų praradimai buvo mažesni, nei buvo prognozuota prieš metus. Kartu su papildomomis per pandemijos metus sukauptomis santaupomis tai turėtų suteikti apčiuopiamą impulsą ekonomikos atsigavimui. 

Pažymima, kad pagrindine sąlyga tvariam atsigavimui išlieka pandemijos suvaldymas. Bet koks ekonominis augimas, kurį pavyktų pasiekti per artimiausius porą ketvirčių, nebus tvarus, jei rudenį vėl tektų skelbti karantiną. 

Tačiau padidėjus vakcinų siuntoms, vakcinavimo tempai daugelyje šalių padvigubėjo ir paskiepytos populiacijos dalis ES artėja prie 25 procentų.

Manoma, kad per vasarą pavyks paskiepyti dalį Europos gyventojų ir tai turėtų sukurti sąlygas tvariam atsigavimui.

Tegai:
Swedbank, ekonomika, Europa, Lietuva
Dar šia tema
Bėgius išparduos: Lietuva pasmerkia save tranzito praradimui 
Lietuvoje išaugo pramoninė gamyba
Pirmąjį ketvirtį Klaipėdos uosto krovos įmonės krovė 11,29 mln. tonų krovinių
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
JAV kariai, archyvinė nuotrauka

JAV desantininkai gavo traumas pratybose Estijoje

(atnaujinta 10:39 2021.05.10)
Pažymėta, kad dauguma desantininkų pradėjo pratybas iškart po dešimties valandų skrydžio iš  karinės bazės "Fort Bragg" Šiaurės Karolinoje

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Dešimt JAV desantininkų pateko į ligoninę su nedideliais sužeidimais po nesėkmingo nusileidimo per pratybas "Swift Response" Estijoje, praneša RIA Novosti su nuoroda į "Postimees".

Šeštadienio naktį maždaug 600 JAV kariuomenės 82-osios oro desantininkų divizijos parašiutininkų nusileido Nurmsi aerodrome Järvos apskrityje. Taip pat buvo numesta įrangos ir sunkiosios technikos. Amerikos ambasados ​​Taline spaudos atašė Markas Nailoras patvirtino incidentą leidiniui. Pasak jo, tai yra įprasta oro operacijų dalis.

"Nė vienas iš sužeidimų nekelia pavojaus gyvybei, dauguma karių grįžo į tarnybas", - sakė jis "Postimees".

Estijos kariškiai pažymi, kad dauguma desantininkų pradėjo pratybas iškart po dešimties valandų skrydžio iš  karinės bazės "Fort Bragg" Šiaurės Karolinoje. Nusileidimą stebėjo į Nurmsi atvykusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

"Swift Response" pratybos Estijoje prasidėjo gegužės 5 dieną ir truks dešimt dienų. Pratybose dalyvaus apie 2500 tūkstančių Estijos, JAV ir Didžiosios Britanijos gynybos pajėgų karių.  Manevruose taip pat dalyvauja daugiau nei 20 orlaivių ir 25 sraigtasparniai.

Pratybos yra "Defender Europe" - didžiausio JAV manevro Europoje per 25 metus dalis. Pratybų geografija apima 16 Europos šalių, jose dalyvauja 28 tūkst. karių.

Tegai:
Estija, JAV
Dar šia tema
"Trūksta PKM": JAV kariuomenė susiduria su nauja problema
Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą
"Global Times": JAV konflikte su Rusija ir Kinija laukia "absoliutus košmaras"
"Putinas įspėjo varžovus". Ką užsienio žiniasklaida rašė apie Pergalės paradą