Grikiai

Lietuva pateko į grikių importuotojų Rusijos penketuką

(atnaujinta 00:01 2021.05.03)
Iš Baltijos šalių daugiau nei Lietuva importavo Latvija, kuri pagal importo apimtis atsidūrė antroje vietoje

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Lietuva užima ketvirtą vietą tarp pirmaujančių rusiškų grikių importuotojų, praneša RIA Novosti su nuoroda į grūdų eksportuotojų sąjungą.

Lydere tapo Kinija, kuri nuo praėjusių metų liepos iki šių metų balandžio importavo 26 228 tonas. Į Latviją pristatyta 14,339 tūkst. tonų. Trečioje vietoje atsidūrė Ukraina, importavusi 13,189 tūkst. tonų.

Lietuva importavo 9,812 tūkst. tonų grikių. Japonija uždarė lyderių penketuką (8 536 tonos).

Grikių derlius Rusijoje pernai siekė 892 tūkst. tonų, tai yra 13,5 proc. daugiau nei 2019 m.

Rusijoje nuo metų pradžios padidėjo grikių kainos, jų nuolatinis brangimas stebimas nuo kovo vidurio. Taigi, "Rosstat" duomenimis, per savaitę nuo balandžio 20 iki balandžio 26 dienos grikių kruopos pabrango 0,6, palyginti su 0,5 procento savaite anksčiau, nuo metų pradžios grūdų kainos padidėjo 4,4 procento. Balandžio 26 d. grikių kilogramas kainavo 96,56 rublio, tai yra 22,4 proc. daugiau nei praėjusių metų balandžio 27 d. (78,88 rublių už kilogramą).

Tegai:
grikiai, Rusija, Lietuva
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Rail Baltica

Ministerija: "Rail Baltica" kelionę Vilniaus į Kauną sutrumpins iki 38 minučių

(atnaujinta 15:31 2021.05.08)
Kaip pažymi Susisiekimo ministerija, nutiesus "Rail Balticos" vėžę, dar didesnės galimybės keliauti atsivers sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams, nes kelionė traukiniu į nemažai didelių miestų bus greitesnė ir patogesnė nei automobiliu 

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Penktadienį Vilniaus miesto, Elektrėnų, Kaišiadorių, Trakų savivaldos, verslo atstovams ir bendruomenėms nuotolinio susitikimo metu buvo pristatyta "Rail Balticos" geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius naudų bei infrastruktūros vystymo apžvalga. Apie tai praneša Susisiekimo ministerija.

"Geležinkelio ruožas tarp Vilniaus ir Kauno yra daugiausia keleivių pervežantis geležinkelio maršrutas, kuriuo pervežama beveik 1 milijonas keleivių. Nutiesus "Rail Balticą", ši atkarpa įgis dar didesnę vertę – moderni europinė geležinkelio jungtis su Vilniaus ir Kauno oro uostais sudarys greitą, patogią ir saugią keleivių bei krovinių vežimo alternatyvą, naujas galimybes vietos gyventojams ir verslui", – susitikimo metu sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pažymėta, kad Kaunas–Vilnius jungtis ypač svarbi viso "Rail Balticos" projekto gyvybingumui. Siekiant padidinti šios geležinkelio linijos patrauklumą keleiviams, papildomai bus planuojamos regioninės keleivių stotys bei jungtys su jomis.

"Sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino visos "Rail Balticos" vertę. Anksčiau apie šį geležinkelį kalbėjome daugiau kaip apie jungtį tarp Skandinavijos šalių ir Vakarų Europos, o kartu su linija Kaunas–Vilnius atsiveria logistikos keliai į Rytų valstybes. Tad strateginė šio transporto koridoriaus vertė yra didžiulė", – kalbėjo "LTG Infra" "Rail Baltica" koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus.

Nutiesus "Rail Balticos" vėžę, dar didesnės galimybės keliauti atsivers sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams, nes kelionė traukiniu į nemažai didelių miestų bus greitesnė ir patogesnė nei automobiliu ar net lėktuvu. Skaičiuojama, jog geležinkeliu iš Vilniaus Kaunas bus pasiekiamas per 38 min., Panevėžys – per 57 min. Kelionės iki Varšuvos truks apie 4 val., Talino – 3,5 val., Rygos – apie 2 val. 

Šiuo metu ruože Kaunas–Vilnius įgyvendinamos teritorijų planavimo veiklos ir jau yra atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas "Rail Balticos" geležinkelis šioje atkarpoje. Šiemet iš jų bus pasirinkta viena alternatyva, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios. 

"Rail Baltica" yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu.

Tegai:
Kaunas, Vilnius, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
ES susitarė dėl papildomo "Rail Baltica" finansavimo
Latvijos aviacijos muziejus gali būti uždarytas dėl "Rail Baltica"
Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu