Vilniaus apygardos teismas. Archyvinė nuotrauka

Teismas atsisakė paleisti kaltinamajį Sausio 13-osios byloje

139
(atnaujinta 07:27 2016.12.19)
Teismas atsisakė už užstatą paleisti Sausio 13-osios bylos kaltinamąjį Jurijų Melį, nors gynėjai ne kartą užsiminė apie jo sveikatos būklę.

VILNIUS, gruod 18 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismas atsisakė už 50 tūkstančių eurų užstatą į laisvę paleisti kaltinamąjį Sausio 13-osios byloje Jurijų Melį. Rusijos piliečio suėmimas pratęstas dar trims mėnesiams, praneša BNS.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė BNS sakė, kad suėmimas pratęstas atsižvelgus, jog nesikeičia nei  pagrindas, nei aplinkybės tokiai kardomajai priemonei taikyti.

Rusijos pilietis Melis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos. Suimtojo advokatė Galina Kardanovskaja BNS sakė, kad Melis galėtų dėvėti apykoję, kurios pagalba pareigūnai galėtų kontroliuoti jo judėjimą.

"Jis galėtų gyventi viename iš kambarių trijų kambarių bute, taip pat jis turi galimybę gyventi dalyje privataus namo. Yra variantų. Piniginį užstatą žada surinkti draugai, šeima, yra norinčių jam aukoti. Be to, jis, kaip buvęs karininkas, gauna nemažą pensiją iš Rusijos, todėl jo pragyvenimas Lietuvoje yra užtikrintas. Jis disciplinuotas ir nori dalyvauti procese", — BNS sakė kaltinamojo gynėja Kardanovskaja.

Kitų metų kovą sukaks treji metai, kai Rusijos pilietis laikomas už grotų Lietuvoje. Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovo 12-osios vakarą Lietuvoje, Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu.

Per tą laiką, kol buvo suimtas, advokatai daug kartų rašė skundus aukštesnės instancijos teismui, tačiau nutartys dėl suėmimo pratęsimo būdavo paliktos galioti.

Melis Sausio 13-osios byloje kaltinamas padaręs nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Rusijos pilietis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.

Sausio 13-osios byla: 60 kaltinamųjų ir virš 700 bylos tomų

Vilniaus apygardos teismui Sausio 13-osios byla perduota pernai rugpjūčio 31 dieną. Ji nagrinėjama su pertraukomis, artimiausi posėdžiai vyks sausį.

Rusijos Valstybės Dūmos posėdis. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama daugiau nei 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje. Teismo posėdžiuose dalyvauja tik du kaltinamieji — Melis ir Genadijus Ivanovas. Pastarasis turi leidimą gyventi Lietuvoje ir nuosprendžio laukia laisvėje.

Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje — beveik 500, liudytojų — apie 1 tūkstantį. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas — 13 tomų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

139
Tegai:
Sauslio 13-osios byla, teismas, Vilniaus apygardos teismas, Jurijus Melis, Lietuva, Vilnius
Temos:
Sausio 13-osios byla (109)
Dar šia tema
Vilniaus teismas grįžta prie Sausio 13-osios bylos
Rusija Sausio 13-osios bylos teismo procesą pavadino šališku
Teismas paskelbė dviejų mėnesių pertrauką Sausio 13-osios byloje
Policija, archyvinė nuotrauka

Jonavoje reketininkai uždarė vyrą garaže ir peršovė jam pėdą

(atnaujinta 22:13 2020.04.25)
Pranešama, kad užpuolikai veikė penkiese, keturi iš jų buvo sulaikyti, penktasis ieškomas, nukentėjusysis pristatytas į ligoninę

VILNIUS, balandžio 25 — Sputnik. Jonavoje grupė nusikaltėlių uždarė vyrą garaže ir reikalavo iš jo pinigų, pranešama Lietuvos policijos įvykių suvestinėje.

Incidentas įvyko ketvirtadienį, balandžio 23 dieną, apie 09.50, Kauno gatvėje, privataus namo kieme.

Pranešama, kad 1985 metais gimęs vyras buvo užrakintas garaže. Ten užpuolikai panaudojo prieš jį fizinį smurtą bei peršovė pėdą.

Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę.

Keturi įtariamieji, gimę 1983 metais, 1990 metais, 1987 metais ir 1985 metais, buvo sulaikyti. Dar vienas įtariamasis (gimęs 1984 metais) ieškomas.

Įvykio aplinkybės tiriamos.

Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Rusijos žvejybos traleris nuskendo Baltijos jūroje

(atnaujinta 09:08 2020.02.07)
Tralerio įgula išsigelbėjo plausto dėka. Jūreiviai buvo įkelti į šalia esantį laivą, o dabar yra ligoninėse Estijoje ir Suomijoje

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Rusijos žvejybos traleris nuskendo prie Estijos krantų, pranešė RIA Novosti, su nuoroda į Estijos policijos ir pasienio apsaugos valdybos spaudos tarnybą.

Pranešama, kad incidentas įvyko penktadienio vakarą, buvo išgelbėti septyni įgulos nariai. Visi vyrai yra Rusijos piliečiai.

Kilometras į šiaurę nuo Estijos šiaurinės pakrantės 23:40 val. gautas nelaimės signalas.

Pranešama, kad laivas tapo nevaldomas ir abi sekcijos buvo pilnos vandens. Po kurio laiko laive dingo elektra.

Gelbėjimo operacijoje dalyvavo specialistai iš Estijos ir Suomijos.

Anot Estijos policijos ir pasienio apsaugos valdybos, pirmasis avarijos vietoje atvykęs tanklaivis plaukė po Liberijos vėliava. Jis aptiko gelbėjimo plaustą, ant kurio buvo jūreiviai iš Rusijos laivo. Visi jie buvo paimti į laivą, du jūreiviai sraigtasparniu nugabenti į Helsinkio ligoninę, kiti buvo išsiųsti į Šiaurės Estijos regioninę ligoninę Taline.

Tegai:
Suomija, Estija, jūra
Dar šia tema
Filipinų pakrantėse rastas giliausiai nuskendęs karo laikų radinys — video
Sevastopolyje nuskendo plūduriuojantis dokas su povandeniniu laivu B-380
Graikijos vakaruose nuskendus laivui žuvo dvylika migrantų
Plastikiniai buteliai, archyvinė nuotrauka

Lietuva tapo lyderė ES pagal plastiko pakuočių perdirbimą

(atnaujinta 18:50 2021.01.15)
ES vidutiniškai 2018 metais buvo perdirbama 41,5 proc plastiko pakuočių, o Lietuvoje — 69,3 proc

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje pagal plastikinių pakuočių perdirbimą Europos Sąjungoje, rodo naujausi Eurostato duomenys.

2018 metais Lietuvoje buvo perdirbama daugiausia plastiko pakuočių iš visų Europos Sąjungos šalių – 69,3 proc.

Рейтинг переработки отходов пластиковой упаковки в ЕС
Plastikinių pakuočių perdirbimas Europos Sąjungoje

Per šį laikotarpį vidutiniškai ES buvo perdirbama 41,5 proc. plastiko pakuočių. Per metus šis rodiklis šiek tiek padidėjo - 2017 metais ES buvo perdirbama 41,2 proc. šių atliekų.

Mažiausiai plastiko perdirbama Maltoje – 2017 metais šioje šalyje buvo perdirbama tik 19,2 proc.

Kalbant apie kaimynines šalis, Latvija perdirbo 35,8 proc. plastiko pakuočių, Lenkija — 35,7. Estija 2018 metais perdirbo 37,7 proc. plastiko pakuočių.

Tuo pačiu metu plastikinių pakuočių perdirbimo rodikliai Lietuvoje šiek tiek krito - 2017 metais šalyje buvo perdirbta 74,2 procento plastiko atliekų.

Tegai:
ES, plastikas, Lietuva
Dar šia tema
Vilnius iš gyventojų priima prašymus dėl nemokamo asbesto turinčių atliekų surinkimo
Ukraina nebesidalys branduolinėmis atliekomis su Rusija
Nesąžiningi "atliekų tvarkytojai" bandė po sniegu paslėpti atliekas