Baltijos šalių nuostoliai dėl Rusijos embargo

169
(atnaujinta 17:08 2017.05.03)
Kokia situacija su maisto produktų eksportu Baltijos regione po Rusijos embargo įvedimo — Sputnik infografikoje
Baltijos šalių nuostoliai dėl  Rusijos embargo
© Sputnik

Trijų Baltijos šalių maisto produktų gamintojai patiria nuostolių dėl to, kad Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas, 2014 metais įvedė embargą. Realizacinės rinkos pokyčiai nekompensuoja nuostolių.

169
Tegai:
maisto produktų eksportas, embargo, Baltijos šalys, Rusija
Dar šia tema
Seimo narys: rusofobija žalingai veikia šalies ekonomiką

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas

(atnaujinta 11:01 2020.10.27)
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas. Sputnik Lietuva apibendrino Lietuvos Respublikos 13-ojo Seimo rinkimų rezultatus.
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Tegai:
Lietuva, Seimo rinkimai, Seimo rinkimai, Seimas

Karantino apribojimai Lietuvoje

(atnaujinta 13:14 2020.10.24)
Karantino apribojimai Lietuvoje. Karantino apribojimų režimas Lietuvoje buvo įvestas siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą.
Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik

Atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius — geltonąją, žaliąją ir raudonąją.

Į raudonąją zoną patekusiose savivaldybėse, siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, galės būti skelbiamas vietinis karantinas, ribojama gyventojų veikla.

Tegai:
Lietuva, COVID-19, karantinas
Vaikai, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė pritarė siūlymams įteisinti ikimokyklinį ugdymą 2–4 metų vaikams

(atnaujinta 12:58 2020.10.29)
Planuojama, kad nauja ikimokyklinio ugdymo tvarka Lietuvoje įsigalios nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymams įteisinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą, ketvirtadienį praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ministrų kabinetas pritarė siūlymams įteisinti priešmokyklinio ugdymo programą nuo 5 metų. Siūlymas keisti Švietimo įstatymą ir sukurti prielaidas, užtikrinančias ankstyvąjį ugdymą, buvo pateiktas Lietuvos prezidento dekretu.

"Kai bus įteisintas visuotinis ikimokyklinis ugdymas ir šeima kreipsis į savivaldybę norėdama, kad vaikas dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programoje, jai tokia galimybė bus sudaryta", — teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 metų — 4 metų vaikams, nuo 2024 metų — 3 metų vaikams ir nuo 2025 metų — 2 metų vaikams.

Vyriausybė taip pat pritarė siūlymams nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos įteisinti dvejų metų priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinio ugdymo programą vaikas pradėtų lankyti, kai tais kalendoriais metais jam sueitų 5 metai, o į pirmą klasę ateitų, kai tais kalendoriniais metais sueitų septyneri, kaip kad dabar.

Taip pat pritarta, kad valstybė prisiima didesnius įsipareigojimams, padėdama savivaldybėms organizuoti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, augantiems socialinės rizikos sąlygomis. Tuo rūpintųsi savivaldybės, o ugdymas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

Vaikams, kuriems bus paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, ugdymo reikmėms kitąmet iš valstybės biudžeto, išankstiniais skaičiavimais, reikėtų skirti apie 800 tūkst. eurų. Privalomas ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų nuo 2021 metų rugsėjo 1 dienos. Pagal išankstines prognozes, jis galėtų būti skirtas maždaug 1000 vaikų.

Tegai:
Lietuva, vyriausybė
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Pandemijos kontekste primenama, kada tėvai gali gauti ligos išmoką vaiko priežiūrai
Kaune pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo "nuo nulio" statomas vaikų darželis