Slapta Roaldo Amundseno kelionė

170
(atnaujinta 12:16 2016.12.14)
  • РУАЛЬ АМУНДСЕН
  • Сани, запряженные в собачью упряжку.
  • Колония пингвинов на побережье моря Дэвиса (Антарктида).
  • Часы Руаля Амундсена. Музей Арктики
  • Музей Арктики и Антарктики
  • Курительная трубка Руаля Амундсена. Музей Арктики.
  • Руаль Амундсен и его спутники на Южном полюсе
  • Памятник норвежскому мореплавателю Тессему
  • Письмо Р. Амундсена
  • Музей Фрама в Осло
Prieš 105 metus, 1911 metų gruodžio 14 dieną, norvegų keliautojo Roaldo Amundseno ekspedicija pasiekė Pietų ašigalį.

Amundsenas nusprendė pirmas pasiekti Pietų ašigalį, todėl kruopščiai slėpė savo sumanymą nuo savo kolegų ir Norvegijos Vyriausybės.

1910 metų rugpjūčio 10 dieną Amundsenas pradėjo savo kelionę laivu "Framas".

Gerai suplanuotas Amundseno planas pasiteisino ir 1911 metų gruodžio 14 dieną jis pirmas pasiekė Pietų ašigalį.

170
  • РУАЛЬ АМУНДСЕН
    © Sputnik / РИА Новости

    Norvegų poliarinių sričių tyrinėtojas Roaldas Amundsenas Maskvoje.

  • Сани, запряженные в собачью упряжку.
    © Sputnik / М. Колобаев

    Šunų kinkinės.

  • Колония пингвинов на побережье моря Дэвиса (Антарктида).
    © Sputnik / Разумов

    Pingvinų kolonija Antarktidos pakrantėje.

  • Часы Руаля Амундсена. Музей Арктики
    © Sputnik / Б.Манушин

    Amundseno kišeninis laikrodis.

  • Музей Арктики и Антарктики
    © Sputnik / РИА Новости

    Amundsenui priklausianti žibalinė lempa.

  • Курительная трубка Руаля Амундсена. Музей Арктики.
    © Sputnik / Б.Манушин

    Amundseno pypkė.

  • Руаль Амундсен и его спутники на Южном полюсе
    © Sputnik / РИА Новости

    Amundsenas ir jo kolegos Pietų ašigalyje. 1911 metų nuotrauka.

  • Памятник норвежскому мореплавателю Тессему
    © Sputnik / Сурков

    Paminklas Peterui Tesemui, Amundseno ekspedicijos dalyviui.

  • Письмо Р. Амундсена
    © Sputnik / Борис Манушин

    Amundseno 1919 metų balandžio 16 dienos laiškas.

  • Музей Фрама в Осло
    © Sputnik / Пап

    Muziejus "Frama", Oslas, Norvegija.

Tegai:
norvegų keliautojas, Pietų ašigalis, metinės, Roaldas Amundsenas

Meškos ir senovės graikų lėlės: kaip atrodė Olimpinių žaidynių talismanai

(atnaujinta 11:26 2021.04.20)
Talismano užduotis — atspindėti priimančiosios šalies tapatybę, todėl svarbu, kad kiekvienas kitas veikėjas nebūtų panašus į ankstesnį. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

XXXII vasaros Olimpinės žaidynės, kurios turėjo vykti Japonijos sostinėje Tokijuje 2020 metais, pirmą kartą istorijoje buvo atidėtos. Priežastimi tapo visą pasaulį ištikusi koronaviruso pandemija. Jos taip pat vyks pirmą kartą per nelyginius metus. Atidarymo ceremonija numatyta 2021 metų liepos 23 d.

Vienas iš būdingų Žaidynių atributų yra talismanas. Tačiau pati tradicija atsirado ne iš karto, o iki 1968 metų tai buvo tik oficiali TOK įregistruota emblema. Pirmuoju talismanu tapo Raudonas jaguaras Vasaros olimpinėse žaidynėse Meksike. O Žiemos žaidynėse talismanai naudojami tik nuo 1976 metų.

  • © REUTERS / Kim Kyung-Hoon

    2020 metų vasaros Olimpinių žaidynių Tokijuje talismanas buvo pavadintas Miraitova. Šis vardas susideda iš japonų žodžių "mirai" (ateitis) ir "tova" (amžinybė). Dėl koronaviruso pandemijos žaidynės buvo atidėtos į šiuos metus, tačiau buvo nuspręsta palikti prierašą "2020".

  • © AP Photo

    1976 metų žiemos Olimpinės žaidynės vyko Austrijos mieste Insbruke. Būtent tada prasidėjo oficialių žiemos Olimpinių žaidynių talismanų istorija, nors Vasaros žaidynėse jų jau buvo. Talismanu tapo Sniego senis, kuris turėjo rankas ir kojas, o ant galvos buvo raudona kepurė.

  • © AFP 2021 / Michael Kappeler / DDP

    2010 metų žiemos Olimpinių žaidynių Vankuveryje talismanais iš karto tapo keli veikėjai. Tai buvo vandenynų ir miškų gyventojų, taip pat mitologiniai vaizdai. Tai buvo Miga — išgalvotas jūros lokys, pusiau blezdinga, pusiau baltas baribalas. Pūkuotas Kuatči — "sniego žmogus". Taip pat neoficialiu talismanu tapo Mukmuk — Vankuverio švilpikas. Nuotraukoje: mergina laiko Migą ir Mukmuką.

  • © AP Photo / Michel Euler

    1994 metų žiemos Olimpinių žaidynių šeimininke tapo Norvegija. Varžybos vyko Lilehameryje. Pirmą kartą talismanais tapo žmonės. Tai buvo norvegų legendų herojai, brolis ir sesuo Hokonas ir Kristin, pasipuošę tautiniais kostiumais.

  • © AP Photo

    1980 metais Olimpinės žaidynės vyko Maskvoje. Oficialiu simboliu buvo išrinktas Rudasis lokys, kuris visame pasaulyje asocijuojasi su Rusija. Talismano atributu tapo platus diržas, nudažytas olimpinėmis spalvomis su penkių žiedų pavidalo sagtimi.

  • © AP Photo / Charles Krupa

    2004 metų vasaros Olimpinių žaidynių Atėnuose talismanais tapo brolis ir sesuo Fevos ir Afina. Simbolių prototipais tapo antikiniai vaizdai. Jie buvo pagaminti kaip tikslios senovės graikų lėlių kopijos.

  • © AP Photo / Amicar de Leon

    Kobis — oficialus 1992 metų Vasaros olimpinių žaidynių talismanas Barselonoje (Ispanija). Katalonijos aviganis buvo pagamintas kubizmo stiliumi, o patį vaizdą labai pamėgo ispanai.

  • © Sputnik / Alexey Filippov

    2016 metų vasaros Olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire talismanas buvo Vinisius. Tai buvo geltonas žvėris, panašus į katę.

  • © AP Photo / Dieter Endlicher

    1984 metų Žiemos žaidynėse Jugoslavijoje oficialus talismanas buvo vilkutis Vučko. Jis turėjo simbolizuoti draugiškus žmonių ir gyvūnų santykius. Nuotraukoje: Vučko su kitos Olimpiados talismanu — meška Houdi.

  • © AP Photo / Marianna Bertagnolli

    2006 metų žiemos olimpinių žaidynių Turine talismanas buvo Neve ir Glic. Tai buvo sniegas ir ledas. Jie buvo pirmieji negyvi personažai žaidynių istorijoje.

  • © Sputnik / Tkaterina Chesnokova

    2012 metų vasaros Olimpinės žaidynės vyko Londone. Neįprastu talismanu tapo Venlok. Tai buvo animacinis plieno lašas iš plieno gamyklos Boltone.

  • © Sputnik / Vladimir Pesnya

    Tigras Suhoran tapo 2018 metų Žiemos olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje simboliu.

  • © AFP 2021 / William West

    2000 metų Olimpinių žaidynių Sidnėjuje talismanais buvo išrinkti Ančiasnapis Sid, Kookabara Oli ir Echidna Mili. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad šie gyvūnai gyvena tik Australijoje.

  • © AP Photo

    1996 metų Olimpinių žaidynių talismanu tapo į nieką nepanašus padaras Izi. Jis buvo sugeneruotas kompiuteryje. Vėliau personažas pripažintas nesėkmingiausiu Žaidynių istorijoje.

  • © AFP 2021 / Peter Parks

    2008 metų Olimpinių žaidynių Pekine talismanais tapo Likimo vaikai (Fuva), kurių buvo penki: Bei-Bei, Cin-Cin, Huan-Huan, In-In ir Ni-Ni. Tai penki gamtos elementai: vanduo, miškas, ugnis, žemė ir dangus.

  • © Sputnik / Aleksei Kudenko

    XXII žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje vienu metu buvo trys talismanai: Zuikis, Baltasis lokys ir Leopardas.

Tegai:
Olimpinės žaidynės

Princo Filipo laidotuvės: kaip vyko atsisveikinimas su Elžbietos II vyru

(atnaujinta 00:11 2021.04.20)
Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vyras buvo palaidotas šeštadienį Šv. Jurgio koplyčioje, Vindzoro pilyje. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje
  • © REUTERS / Carl Recine

    Iš viso princo Filipo laidotuvėse dalyvavo apie 30 žmonių. Šį nedidelį skaičių paaiškina su koronavirusu susiję apribojimai. Pagal ankstesnius planus, laidotuvėse turėjo dalyvauti 800 žmonių.

  • © REUTERS / Adrian Dennis

    Į gedulo ceremoniją susirinko tik artimiausi žmonės iš Filipo Mautnbeteno aplinkos.

  • © REUTERS / Leon Neal

    Nuotraukoje: karalienė Elžbieta II vyro laidotuvėse.

  • © REUTERS / Phil Noble

    Prieš palaidojimą princo Filipo atminimas pagerbtas tylos minute. Pradžioje ir pabaigoje kariai paleido po šūvį iš devynių aikštelių.

  • © REUTERS / Alastair Grant

    Nuotraukoje: princas Čarlzas, princesė Ana ir karališkosios šeimos nariai princo Filipo laidotuvėse.

  • © REUTERS / Alastair Grant

    Į savo senelio laidotuves iš JAV atvyko princas Haris. Tai tapo jo pirmuoju viešu pasirodymu su karališkosios šeimos nariais po skandalingo interviu su Opra Vinfri. Jo žmona Megan Markl liko JAV, ji laukiasi kūdikio, ir gydytojai rekomendavo jai likti namuose.

  • © REUTERS / Hannah McKay

    Paskui princo karstą ėjo visi keturi jo vaikai, anūkai, žentas ir keli rūmų darbuotojai. Procesiją lydėjo kelių kariuomenės rūšių atstovai.

  • © REUTERS / Hannah Mckay

    Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas nedalyvavo laidotuvėse, nes karantino apribojimų metu jis atsisakė vietos karališkosios šeimos narių labui.

  • © REUTERS / Victoria Jones

    Elžbieta II laidotuvėse sėdėjo viena dėl karantininių apribojimų. Kartu su princu Filipu ji nugyveno 73 metus.

  • © REUTERS / Victoria Jones

    Nuotraukoje: Kornvalio hercogienė Kamila ir Kembridžo hercogienė Keitė.

  • © REUTERS / Jonathan Brady

    Laidotuvių ceremoniją vedė Vestminsterio abatijos abatas Deividas Hoilas ir Kenterberio arkivyskupas Džastinas Velbis. Mažas choras iš keturių žmonių atliko giesmes, kurias pasirinko Edinburgo kunigaikštis savo laidotuvių ceremonijai.

  • © REUTERS / Molly Darlington

    Princas Filipas mirė balandžio 9 d., likus dviem mėnesiams iki jo šimtmečio. Jis ilgiausiai per visą Didžiosios Britanijos istoriją liko konsortu ir pasiekė visų Britanijos karališkosios šeimos narių gyvenimo trukmės rekordą istorijoje.

  • © REUTERS / Gareth Fuller

    Tačiau be visų karališkųjų pareigų, svarbiausia, jis buvo pagrindinė karalienės atrama, kaip ji pati prisipažino. Pirmą kartą jie susitiko, kai Elžbietai buvo tik 13 metų, o Graikijos princui Filipui — 18, ir jie visą gyvenimą nugyveno kartu.

  • © REUTERS / Peter Cziborra

    Hercogas palaidotas koplyčios karališkajame laidojimo rūsyje, tačiau mirus našlei princo palaikai bus perkelti į tą vietą koplyčioje, kur palaidoti karalienės tėvai — karalius Jurgis VI ir karalienė Elžbieta, jos jaunesnioji sesuo princesė Margaret ir kur bus palaidota pati Elžbieta II. 73 metus kartu nugyvenusi pora vėl galės susivienyti.

Tegai:
laidotuvės, Elžbieta II, Princas Filipas, karališkoji šeima
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Antrojo pasaulinio karo dalyvis, jūreivis, pilotas: koks buvo princas Filipas Mauntbatenas
Sąskaitų suvedimas: princas Haris buvo pašalintas iš visų šeimos susibūrimų
Įdomūs faktai apie Britanijos karalienės sutuoktinį princą Filipą
Kol mirtis mus išskirs: paaiškėjo paskutinis princo Filipo noras
Paaiškėjo, kodėl Megan Markl nepanoro atsisveikinti su princu Filipu
Britanija atsisveikina su princu Filipu: jis bus palaidotas Vindzoro pilies koplyčioje
Президент РФ Владимир Путин выступает с ежегодным посланием Федеральному собранию

Rusijos nepriklausomybė visur: pagrindiniai Putino teiginiai kasmetiniame pranešime

(atnaujinta 13:52 2021.04.21)
Kalbėdamas Rusijos vadovas pažymėjo, kad Rusijos Federacija turi būti apsaugota epidemiologinėje, socialinėje, mokslo srityje ir tarptautinėje arenoje, kur Maskva ras būdą apginti savo interesus

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perskaitė pranešimą Federalinei asamblėjai. Renginys vyko centrinėje parodų salėje "Manež". Tarp pakviestųjų buvo vyriausybės nariai, deputatai ir senatoriai, taip pat gubernatoriaus korpusas.

Visų pirma, kaip pabrėžė Rusijos vadovas, visų Rusijos Federacijos valdžios lygių pagrindinis uždavinys turėtų būti pagerinti rusų gyvenimo kokybę.

"Kiekvieno valdžios lygio, verslo, plėtros institucijų, Rusijos mokslų akademijos pastangos turėtų būti pavaldžios pagrindiniam centriniam uždaviniui — gerinti mūsų žmonių gyvenimo kokybę".

Kova su koronavirusu

Kaip pažymėjo Putinas, Rusija ir pasaulis koronaviruso pandemijos pradžioje susidūrė su visišku neapibrėžtumu.

"Aš, žinoma, pradėsiu nuo praėjusių metų įvykių, kai mūsų šalis ir visas pasaulis susidūrė su nauja, nežinoma, itin pavojinga infekcija. Tomis dienomis per susitikimus su specialistais ir pokalbius su daugelio valstybių vadovais aš dažnai iš jų girdėjau tokį situacijos vertinimą: mes sisidūrėme su visišku neapibrėžtumu. Ir tai tikrai taip buvo", —  sakė Putinas.

Jis pažymėjo, kad tai patvirtino informacija iš regionų, kuriuose auga hospitalizuotinų žmonių skaičius.

Putinas dėkojo visiems medicinos darbuotojams ir savanoriams, kurie visą parą sunkiausiais laikais buvo kovos su koronavirusu priekinėje linijoje.

Be to, Putinas pabrėžė prevencinių priemonių kovai su COVID-19 svarbą — regionų vadovai turėtų kasdien spręsti vakcinacijos klausimus, visi Rusijos piliečiai turėtų turėti galimybę pasiskiepyti, kad šalyje susiformuotų kolektyvinis imunitetas nuo koronaviruso. kristi.

"Skiepai dabar yra labai svarbūs. Aš prašau vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, regionų vadovų kasdien spręsti šiuos klausimus", — sakė Rusijos vadovė.

"Galimybė pasiskiepyti turėtų būti visur. Tai leis susidaryti vadinamajam kolektyviniam imunitetui rudenį. Šios problemos sprendimas priklauso tik nuo mūsų, nuo visų piliečių", — pabrėžė Putinas.

Jis taip pat paragino visus šalies gyventojus pasiskiepyti nuo naujos koronaviruso infekcijos, siekiant nugalėti pandemiją.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija