Literatūrinis Aleksandro Puškino šeimos muziejus Markučiuose

351
  • Главный фасад дома Пушкиных в Маркучай
  • Могильная плита Григория и Варвары Пушкиных
  • Часовня у могил четы Пушкиных в Маркучай
  • Бюсты Александра Пушкина украшают каждую комнату усадьбы в Маркучай
  • Часы на рабочем столе Григория Пушкина указывали время смерти Александра Пушкина
  • Рабочий стол в кабинете Григория Пушкина
  • Личный вензель Варвары Пушкиной на мебели в Маркучай
  • Фамильный герб семьи Пушкиных украшает мебель усадьбы
  • Полотняные обои дома Пушкиных в Маркучай были вышиты по эскизам обоев в селе Михайловском
  • Прижизненное издание поэмы Руслан и Людмила
  • Русский бильярд, привезенный в Маркучай из имения Пушкиных в Михайловском
  • Печь в доме Пушкиных скопирована с усадьбы в Михайловском
  • Главная гостиная дома Пушкиных в Маркучай
  • Дом четы Пушкиных в Маркучай
Įsimintinos datos — didžiojo rusų poeto Aleksandro Puškino 180-osios mirties metinių išvakarėse Sputnik Lietuva apsilankė unikaliame Literatūriniame muziejuje, įsikūrusiame Markučiuose (Vilniaus priemestyje) — Puškino sūnaus Grigorijaus ir jo žmonos Varvaros Puškinos (Melnikovos) šeimos Markučių dvaro gyvenamajame name.

Iš pradžių senovinis dvaras ant kalvos Vilniaus priemestyje priklausė Lietuvos didikams. Tai buvo viena iš jų vasaros rezidencijų. 19 amžiuje ją nusipirko rusų inžinierius Aleksejus Melnikovas, atvykęs į Vilnių tiesti geležinkelio Peterburgas-Vilnius. Dvarą jis padovanojo savo dukrai Varvarai Melnikovai, kuri vėliau tapo Aleksandro Puškino sūnaus Grigorijaus žmona.

Į Vilnių Grigorijaus Puškino šeima atvažiuodavo vasarai, o žiemai išvykdavo gyventi į Michailovskoje (Pskovo gubernijoje). Po sodybos Michailovskoje pardavimo Rusijos Akademijai, Grigorijus ir Varvara Puškinai 1899 metais persikėlė į Markučius. Čia jie praleido likusį savo gyvenimą ir buvo palaidoti šalia Grigorijaus pastatytos koplyčios.

Didžiojo rusų poeto marti pasistengė dvaro interere Markučiuose išlaikyti sodybos Michailovskoje stilių. Židinys, krosnys ir kai kurie baldai Markučiuose buvo padaryti pagal Puškino giminės sodybos kopijas.

Iš Michailovskoje buvo atvežti ir kai kurie unikalūs, priklantys pačiam Aleksandrui Puškinui daiktai. Namas Markučiuose, dar esant gyviems Varvarai ir Grigorijui, galėjo būti laikomas didžiojo poeto muziejumi. O 1948 metais čia oficialiai buvo įsteigtas Literatūrinis muziejus, kuriame surinkta daugiau nei aštuoni tūkstančiai autentiškų eksponatų.

351
  • Главный фасад дома Пушкиных в Маркучай
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Puškinų namo Markučiuose pagrindinis fasadas.

  • Могильная плита Григория и Варвары Пушкиных
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Grigorijaus ir Varvaros Puškinų antkapis.

  • Часовня у могил четы Пушкиных в Маркучай
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Koplyčia šalia Puškinų poros kapų.

  • Бюсты Александра Пушкина украшают каждую комнату усадьбы в Маркучай
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Aleksandro Puškino biustai puošia kiekvieną Markučių dvaro kambarį.

  • Часы на рабочем столе Григория Пушкина указывали время смерти Александра Пушкина
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Laikrodis ant Grigorijaus Puškino darbo stalo nurodo Aleksandro Puškino mirties laiką.

  • Рабочий стол в кабинете Григория Пушкина
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Darbo stalas Grigorijaus Puškino kabinete.

  • Личный вензель Варвары Пушкиной на мебели в Маркучай
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Varvaros Puškinos asmeninė monograma ant baldų Markučiuose.

  • Фамильный герб семьи Пушкиных украшает мебель усадьбы
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Puškinų giminės herbas puošia sodybos baldus.

  • Полотняные обои дома Пушкиных в Маркучай были вышиты по эскизам обоев в селе Михайловском
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Puškinų namo Markučiuose patalyniai tapetai buvo išsiuvinėti pagal sodybos Michailovskoje tapetų eskizus.

  • Прижизненное издание поэмы Руслан и Людмила
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Poemos "Ruslanas ir Liudmila" išleidimas autoriui dar esant gyvam.

  • Русский бильярд, привезенный в Маркучай из имения Пушкиных в Михайловском
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Rusų biliardas, atvežtas į Markučius iš Puškinų sodybos Michailovskoje.

  • Печь в доме Пушкиных скопирована с усадьбы в Михайловском
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Krosnis Puškinų name tokia pati, kaip ir sodybos Michailovskoje.

  • Главная гостиная дома Пушкиных в Маркучай
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Puškinų namo Markučiuose pagrindinė svetainė.

  • Дом четы Пушкиных в Маркучай
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Puškinų poros namas Markučiuose.

Tegai:
Aleksandro Puškino muziejus, Aleksandras Puškinas, Markučiai, Lietuva
Dar šia tema
Atmintis apie Puškiną gyvuoja Vilniuje: diaspora atšventė jubiliejų
Renkame geriausią Jono Basanavičiaus paminklo maketą
Basanavičiaus paminklas: Sirvydo skvere ar prie Nacionalinės filharmonijos

Kas namuose šeimininkas? Įvairių šalių lyderių augintinių nuotraukos

(atnaujinta 21:59 2021.01.17)
Garsių politikų gyvūnai tampa ne mažiau populiarūs nei jų šeimininkai. Pasirinkime yra pirmųjų skirtingų valstybių gyvūnai — nuo Naujosios Zelandijos iki Vokietijos. Plačiau — Sputnik Lietuva nuotraukose

Viso pasaulio lyderiai dažnai turi gyvūnų, kurie pritraukia didelį visuomenės dėmesį. Pavyzdžiui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teikia pirmenybę šunims, todėl jam dažnai dovanoja šiuos gyvūnus. Dar 2000 metais Rusijos vadovui pradėjus eiti pareigas, dabartinis Rusijos Federacijos gynybos ministras Sergejus Šoigu (tuometis civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministras — Sputnik) padovanojo jam labradoro šuniuką vardu Koni.

Akita Inu veislės šuo prezidentui buvo padovanotas 2012 metais, veislė laikoma nacionaline Japonijos vertybe.

Sputnik Lietuva pateikia įvairių valstybių lyderių augintinių nuotraukas. Be Rusijos vadovo augintinio, nuotraukose yra politikų iš Vokietijos, Šveicarijos, Naujosios Zelandijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių lyderių gyvūnų.

  • Išrinktasis JAV prezidentas Džo Baidenas su savo šunimi Meidžoru

  • Nuotraukoje: Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės Džasindos Ardern katė. 2017 metais ją partrenkė automobilis

  • © Sputnik / Aleksei Druzhinin

    Nuotraukoje: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su šunimi Jumė. Augintinį Rusijos vadovui 2012 metais šunį Japonijos Akitos prefektūros gubernatorius Norihisa Satake įteikė kaip padėką už pagalbą pašalinant galingo žemės drebėjimo ir cunamio padarinius.

  • © AFP 2020 / The Blue House

    Pietų Korėjos prezidentas Mun Džėinas savo prezidento rezidencijoje Seule su juodu mišrūnu šunimi Toriu. Ankstesnis šuns savininkas buvo pagyvenęs vyras, kuris reguliariai valgė šiuos gyvūnus. Valstybės vadovas paėmė augintinį iš prieglaudos.

  • © AFP 2020 / Ludovic Marin

    Nuotraukoje: Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas su šunimi vardu Nemo. Gyvūno veislė yra labradoro ir grifono mišrūnas.

  • Pirmoji Čekijos ponia Ivana Zemanova rankose laiko savo šunį Darsį. Jis buvo pavadintas Džeinės Ostin knygos "Puikybė ir prietarai" herojaus vardu.

  • © AFP 2020 / Markku Ulander / Lehtikuva

    Suomijos prezidentas Sauli Niinisto Helsinkyje vaikšto su Bostono terjeru Lennu.

  • © AP Photo / Ron Edmonds

    Buvęs JAV prezidentas Barakas Obama ir jo žmona Mišelė augina Portugalų vandens šunis Bo ir Sunny.

  • © AFP 2020 / Chris J Ratcliffe

    Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Džonsono katė, pravarde Larry. Augintinis buvo paimtas iš prieglaudos ir 2011 metais apsigyveno tuometinio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono rezidencijoje. Didžiojoje Britanijoje tai yra tam tikra tradicija — katės valdovų rezidencijose gyvena nuo XV a.

  • © AP Photo / Ruth Fremson

    Buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas turėjo katę Soks ir šunį Buddy.

Tegai:
įžymybės, augintiniai

Du kartus atstumtas: kuo įsimintini ketveri Trampo prezidentavimo metai

(atnaujinta 00:16 2021.01.17)
Vieno ryškiausių ir prieštaringiausių JAV lyderių prezidento kadencija baigiasi. Televizijos asmenybė, magnatas ir 45-asis Amerikos lyderis — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Pirmą kartą istorijoje JAV prezidentui buvo paskelbta antroji apkalta. Trampas kaltinamas sukilimo kurstymu. Atstovų rūmų rezoliucijoje sakoma, kad jo veiksmai atitinka konstitucinę formuluotę "sunkūs nusikaltimai ir netinkamas elgesys".

Praėjusią savaitę Trampas Baltųjų rūmų mitinge paragino šalininkus vykti į Kapitolijų, kad jie "padėtų silpniems respublikonams" užginčyti rinkimų rezultatus, kurie tada buvo tvirtinami Kongrese.

Minia protestuotojų apgulė Kapitolijų, įsilaužė į pastatą ir nutraukė jungtinę Kongreso sesiją, kurioje buvo tvirtinama Džo Baideno pergalė prezidento rinkimuose. Žuvo penki žmonės.

Džo Baideno inauguracija numatyta sausio 20 dieną.

  • © AFP 2020 / Saul Loeb

    Po pranešimo apie JAV pasitraukimą iš branduolinio susitarimo su Iranu Trampas pasirašė dokumentą dėl sankcijų Iranui atkūrimo. Sankcijos visų pirma reiškia Irano vyriausybės turto įšaldymą. Ribojamosios priemonės susijusios ne tik su branduoline programa, bet ir su balistinių raketų programa, taip pat su JAV kaltinimais Iranui dėl tarptautinio terorizmo palaikymo.

  • © AFP 2020 / Atta Kenare

    2020 metais Bagdado tarptautinio oro uosto rajone per amerikiečių bepiločio orlaivio ataką žuvo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) elito padalinio vadas Irano generolas Kasemas Soleimanis. Įsakymas dėl jo pašalinimo priskiriamas Trampui. Vėliau Amerikos prezidentas sakė, kad Soleimanis buvo tiesiogiai ir netiesiogiai susijęs su milijonų žmonių mirtimi.

  • © AFP 2020 / Timothy A. Clary

    2019 metų rugsėjo mėnesį prasidėjo pirmosios apkaltos Trampui procedūra, kurios priežastis buvo Trampo pokalbis su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu 2019 metų liepos mėnesį. Tariamai prezidentas pasiūlė Ukrainos lyderiui "paslaugą už paslaugą" — finansinę pagalbą mainais į tyrimą dėl Džo Baideno, kuris tuo metu buvo jo tikėtinas varžovas 2020 metų prezidento rinkimuose, sūnaus veiklos.

  • © AFP 2020 / Saul Loeb

    JAV prezidentas Donaldas Trampas priešrinkiminiame mitinge Orlando-Sanfordo tarptautiniame oro uoste, Floridoje. 2020 metų rinkimų lenktynėse Trampas susirėmė su Džo Baidenu. Rinkimai buvo neįprasti dėl pandemijos — daugelis rinkėjų turėjo balsuoti paštu, o pats Trampas persirgo COVID-19.

  • © Sputnik / Sergey Guneev

    2018 metais Trampas Helsinkyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmosios visavertės dviejų lyderių derybos po Trampo inauguracijos.

  • © AFP 2020 / Thomas Peter

    2017 metais Trampas Pekine susitiko su Kinijos ministru pirmininku Lee Keqiangu. Tada Trampas teigiamai įvertino savo vizito rezultatus ir išreiškė viltį, kad šalys ir toliau stiprins bendradarbiavimą bei kartu spręs iššūkius.

  • © AFP 2020 / Saul Loeb

    JAE ir Bahreinas sudarė taiką su Izraeliu, kurią prieš juos, tarp arabų šalių sudarė tik Egiptas su Jordanija. Pasirašant susitarimą tarpininkavo Trampas. Baltuosiuose rūmuose įvyko "Abrahamic Accords" pasirašymo ceremonija.

  • © AP Photo / Sebastian Scheiner

    2018 metais Jeruzalėje atidaryta JAV ambasada. Tam ten atvyko delegacija iš Vašingtono, kurioje dalyvavo Ivanka Tramp. Pats Amerikos prezidentas ten dalyvavo per vaizdo konferenciją. Tada Izraelio užsienio reikalų ministerija pranešė, kad po JAV dar trys šalys ketina perkelti savo ambasadas į Jeruzalę. Tarptautinė bendruomenė suvokė šį veiksmą nevienareikšmiškai.

  • © AP Photo / Susan Walsh

    2019 metų birželį Trampas susitiko su KLDR lyderiu Kim Čong Inu demilitarizuotoje zonoje prie Pietų ir Šiaurės Korėjos sienos. Abiejų šalių vadovų susitikimas šioje vietoje įvyko pirmą kartą istorijoje. Trampas taip pat tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Korėjoje.

  • © AFP 2020 / Justin Sullivan / Getty Images

    2017 metais Trampas įsakė uždrausti pabėgėlius iš šešių šalių, kuriose gyvena daugiausia musulmonų — Irano, Libijos, Sirijos, Somalio, Sudano ir Jemeno. Taip pat pasikeitė kriterijai, pagal kuriuos išduodamos vizos. Migracijos draudimas sukėlė daug protestų JAV.

  • © Sputnik / Brian Smith

    Per sulaikymą Mineapolyje, Minesotoje, 2020 metų gegužės mėnesį vienas iš policijos pareigūnų naudojo jėgą ir nesureagavo į Džordžo Floido žodžius, kad jis negali kvėpuoti. Floidas neteko sąmonės ir mirė ligoninėje. Protestų banga užplūdo visą šalį. Trampas atsisakė atleisti policiją ar sumažinti jos finansavimą.

  • © REUTERS / Carlos Barria

    Atskyrimo sienos statyba pasienyje su Meksika tapo vienu pagrindinių Donaldo Trampo rinkimų programos taškų 2016 metais. 2019 metų pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trampas šalyje įvedė nepaprastąją padėtį, kad būtų galima pastatyti sieną prie Meksikos sienos. Ir tada jis paskelbė papildomus tarifus meksikietiškoms prekėms, kad paskatintų savo kaimynę pradėti kovą su nelegalia migracija.

  • © REUTERS / Stephanie Keith

    Naujaisiais metais, sausio 6 dieną, Trampas Vašingtone vykusiame mitinge ragino rėmėjus vykti į JAV Kapitolijų, kad jie "padėtų silpniems respublikonams" užginčyti prezidento rinkimus. Minia apgulė Kapitolijų, įsiveržė į pastatą ir pradėjo riaušes, nutraukdama bendrą Kongreso sesiją, kurioje buvo tvirtinama Džo Baideno pergalė.

  • © REUTERS / Leah Millis

    Jau sausio 13 dieną JAV Atstovų rūmai balsavo už rezoliuciją dėl apkaltos Trampui. Taigi, Donaldas Trampas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuriam du kartus paskelbta apkalta. Artimiausiu metu dokumentas bus pateiktas Senatui. JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi teigė, kad Trampas kelia aiškią ir aktualią grėsmę šaliai.

Tegai:
apkalta, Donaldas Trampas
Nord Stream — 2

Vokietijos valdžia pakomentavo naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream 2"

(atnaujinta 08:26 2021.01.19)
Pirmadienį JAV ambasada Berlyne informavo Vokietijos vyriausybę apie planus įvesti ribojančias priemones

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Vokietija nusivylė JAV sprendimu įvesti sankcijas Rusijos vamzdžių klojimo laivui "Fortuna", dalyvaujančiam "Nord Stream 2" tiesime, praneša RIA Novosti.

"Mes su apgailestavimu į tai atsižvelgiame", - Vokietijos agentūrai dpa sakė Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovas.

Žiniasklaida priduria, kad JAV ambasada Berlyne pirmadienį informavo Vokietijos vyriausybę apie planus įvesti ribojančias priemones.

Anksčiau laikraštis „Handelsblatt“ pranešė, kad antradienį Vašingtonas ketina taikyti sankcijas laivui "Fortuna" ir kompanijai "KVT-Rus" - laivo savininkei. Pasak leidinio, JAV valdžia taip pat perspėjo kitus Europos partnerius apie jų sprendimą dėl sankcijų pagal įstatymą dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis (CAATSA). Berlyne šios priemones laikomi neteisėtais.

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui ir tokiu būdu pristabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortūna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai iš bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius su "Fortūna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Į paskutinį vagoną: JAV vėl ėmėsi "Nord Stream-2"
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Baideno patarėjas ragina panaikinti sankcijas "Nord Stream-2"
"Zurich" nekomentuoja pranešimų apie "Nord Stream-2" atsisakymą