Vilnius pavasarį pasitiko muge pagrindiniame sostinės prospekte ir Kudirkos aikštėje prie Lietuvos vyriausybės pastato. Čia pat pastatyta 6 metrų Morė, kurią sutemus nuleis į vandienį ir sudegins. Muzika, šokiai, nacionaliniai suvenyrai ir kaukės, lietuviškos virtuvės patiekalai — kiekvienas lankytojas rado tai, kas miela širdžiai. Na o blynais pasivaišino visi!
Tradicinės kaukės - labiausiai parduodamos prekės Užgavėnių mugėje.
Tradicinių lietuviškų kaukių pardavėjas.
Jauna žiūrovė su riestainių ryšuliu.
Linksmybės Kudirkos aikštėje.
Kokia gi šventė be muzikos!
Užgavėnių metu žmonės dėvi tradicines lietuviškas kaukes.
Mugės dalyvis su kauke.
Kaukių pardavėjas.
Ne mažiau nei kaukės svarbūs šią dieną – įvairiai ruošti blynai.
Merginos kepa blynus.
Šventės dalyviai prie prekystaio su tradiciškais lietuviškais produktais.
Tradiciniai lietuviški patiekalai.
Žiemos simbolis — Morė.
Berniukas su kauke.
Koronavirusas pakeitė net tokius išskirtinius įgūdžius kaip mokymasis naudoti samurajaus kardą. Dabar japonų kovos menų mokytojas Koširo Minamoto savo mokykloje asmeniškai veda pamokas tiems, kurie gyvena Tokijuje, ir internetu — žmonėms iš viso pasaulio.
Už šiek tiek daugiau nei 15 eurų galima užimti mokinį pas meistrą, būdami namuose. Svarbiausia nepamiršti šeimos narių ir jūsų pačių saugumo.
Šiuolaikinis "samurajus" Koširo Minamoto kovos menus mokosi 35 metus.
Minamoto garsėja bugaku arba "kario šokio" — unikalaus scenos meno — išradimu, kuriame samurajų kalavijo įgūdžiai derinami su klasikinės japonų dramos dainomis ir šokiais.
Samurajus tikisi, kad lankytojai per 2021 metų Tokijo olimpiadą skubės į jo kovos menų mokyklą.
Tačiau koronavirusas privertė organizacinį komitetą atsisakyti olimpinių žaidynių, o Minamoto planai taip pat buvo sutrikdyti.
Tačiau išleidęs apie 45 tūkstančius dolerių (apie 38 tūkstančius eurų) "samurajų" mokyklos remontui, jis nenuleido rankų.
Dabar "Minamoto", naudodamas "Zoom", dėsto katana pamokas viso pasaulio studentams.
Minamoto pamokos gyvai vienam asmeniui kainuoja 85 USD (apie 71 EUR), o už internetu — 18 USD (apie 15 EUR).
Dauguma "internetinių studentų" yra iš Europos ir JAV. Minamoto moko savo mokinius ne tik grynai įvaldyti kataną, bet ir samurajų gyvenimo būdą, moko ugdyti kario dvasią.
Trečiadienį "Belorus" sanatorijos darbuotojai Vilniuje surengė protestą prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos. Jie reikalavo panaikinti neteisėtus apribojimus ir leisti institucijai tęsti savo darbą. Peticiją dėl jų palaikymo pasirašė daugiau nei šeši tūkstančiai žmonių.
Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, dėl kurio darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį. Sanatorijos atstovai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.
Šiais metais sanatorija švęs 75 metų jubiliejų. Įstaigos direktorius Ilja Epifanovas anksčiau pažymėjo, kad visą šį laiką ji veikė, nepaisant to, kaip klostėsi Lietuvos ir Baltarusijos santykiai.
Nuotraukoje yra protestuotojų plakatas: "Ministre G. Landsbergi, neatimkite darbo iš 400 žmonių! Leiskite VŠĮ sanatorija "Belorus" darbuotojams dirbti savo darbą — gydyti neįgalius vaikus".
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakomentavo situaciją aplink "Belorus" sanatoriją. Užsienio reikalų ministras teigė, kad teismas pateiks galutinį atsakymą, ar teisingai pritaikytos sankcijos.
Nuotraukoje: "Belorus" sanatorijos atstovai mitinge priešais Prezidentūros pastatą.
Trečiadienį institucijos atstovai Prezidentūrai, Seimui ir vyriausybei perdavė peticiją su 6 600 parašų.
"Swedbank" gruodį įšaldė "Belorus" sanatorijos sąskaitas, kai ES įvedė ribojamąsias priemones kaimyninei valstybei. Šį sprendimą sukritikavo ne tik įstaigos darbuotojai, bet ir kai kurie Lietuvos politikai, taip pat Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovai.
Nuotraukoje: "Belorus" sanatorijos darbuotojų kreipimasis į Lietuvos valdžią.
VILNIUS, balandžio 17 – Sputnik. Šeštadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė dalyvavo medžių sodinime. Apie tai valstybės vadovas pranešė savo paskyroje Facebook.
Pasak jo, šeštadienį jie su komanda vos per kelias valandas pasodino beveik dešimt tūkstančių medžių.
"Yra daug prasmės sodinti mišką, po kurio laiko matyti, kaip jis auga, įsivaizduoti, kaip po jį vaikščios mūsų vaikai. Ne tik miškai, bet ir žalesni miestai daro mūsų šalį stipresnę ir atsparesnę klimato pokyčių iššūkiams", — parašė Nausėda.
Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones žalinti šalį. Jis pažymėjo, kad jei kiekvienas Lietuvos žmogus per metus pasodintų bent po vieną medį, po dešimt metų Lietuvos miškuose oštų kokiais 30 milijonų medžių daugiau.