Kai gęsta šviesos: pasaulio įžymybės "Žemės valandos" metu

23
  • Париж
  • Эйфелевая башня в Париже, Франция
  • Кафедральный собор в Вильнюсе
  • Монумент Революции в Мехико
  • Британский парламент в Лондоне, Велиобритания
  • Базилика Святого Петра в Риме, Италия
  • Древний Храм Парфенона на вершине Акрополя в Афинах, Греция
  • Фонтан Треви в Риме, Италия
  • Сиднейский оперный театр
Žemės valandos metu prigesinamas daugelio žymiausių pasaulio pastatų apšvietimas — nuo Eifelio bokšto Paryžiuje ir Parlamento rūmų Londone iki operos pastato Sidnėjuje ir didžiųjų Azijos dangoraižių

Žemės valandos iniciatyva prasidėjo 2007 metais Sidnėjuje, o jau 2008 metais išplito po visą pasaulį.

Akcijos tikslas — skatinanti pasaulio lyderius imtis priemonių prieš klimato kaitą. 2016 metais joje dalyvavo milijonai žmonių 178 pasaulio valstybėse.

23
  • Париж
    © AFP 2021 / THOMAS OLIVA

    Prancūzijos WWF prezidentas Pascal Canfin, ekologijos ministras Segolene Royal ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo prie Eifelio bokšto pasiruošė išjungti apšvietimą "Žemės valandos" dieną 2016-ųjų kovo 19 dieną.

  • Эйфелевая башня в Париже, Франция
    © AFP 2021 / LUDOVIC MARIN

    Eifelio bokštas Paryžiuje, Prancūzija.

  • Кафедральный собор в Вильнюсе
    © AFP 2021 / Petras Malukas

    Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilika.

  • Монумент Революции в Мехико
    © AFP 2021 / ALFREDO ESTRELLA

    Revoliucijos paminklas Meksike.

  • Британский парламент в Лондоне, Велиобритания
    © AFP 2021 / NIKLAS HALLE'N

    Britų Parlamentas Londone, Didžioji Britanija.

  • Базилика Святого Петра в Риме, Италия
    © AFP 2021 / VINCENZO PINTO

    Šventojo Petro bazilika Romoje, Italija.

  • Древний Храм Парфенона на вершине Акрополя в Афинах, Греция
    © AFP 2021 / PANAGIOTIS TZAMAROS

    Partenonas ant Atėnų akropolio, Graikija.

  • Фонтан Треви в Риме, Италия
    © AFP 2021 / VINCENZO PINTO

    Trevi fontanas Romoje, Italija.

  • Сиднейский оперный театр
    © AFP 2021 / WILLIAM WEST

    Sidnėjaus operos teatras.

Tegai:
įžymybės, Pasaulinė Žemės diena
Dar šia tema
Prie Žemės valandos prisijungs šalies "Akropoliai"
Saugokime Žemę: Pasaulinė Žemės diena Nepriklausomybės aikštėje
Vienai valandai Vilnių apglėbs tamsa: vyks akcija "Žemės valanda"

Sustingę viduramžiai: "mirštančio" Italijos miesto ant kalno viršūnės nuotraukos

(atnaujinta 14:02 2021.04.09)
Šiame mažame miestelyje jau daugelį amžių beveik niekas negyvena. Gamta palaipsniui jį naikina. Į ką pažiūrėti kasmet atvažiuoja šimtai tūkstančių turistų — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Mirštantis Italijos miestas Čivita di Banjoredžo praktiškai įsikūręs "saloje"; į miestą galima patekti tik vieninteliu 300 metrų ilgio tiltu, kuris buvo pastatytas prieš penkiasdešimt metų. Maisto produktai ir kitos prekės čia pristatomi mopedais.

Šis miestas visiškai išsaugojo savo viduramžių išvaizdą. Todėl čia ir atvyksta turistai — pažvelgti į gyvenvietę, kurioje laikas sustojo.

Čivita di Banjoredžo yra vienintelis miestas Italijoje, už apsilankymą kuriame reikia mokėti. Per metus mieste apsilanko daugiau nei 800 tūkst. žmonių.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Čivita di Banjoredžo miestelis yra maždaug už 120 kilometrų nuo Romos. Kai kurie net vadina jį kaimu.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas yra pačiame uolos viršuje. Jis vadinamas "mirštančiu miestu", nes jame beveik niekas negyvena, o pats miestas pamažu griūva.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas turi senovės istoriją — jį prieš 2500 metų įkūrė etruskai. Jis stovi ant puraus vulkaninio tufo.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    1695 metais gyventojai, savivaldybės valdžia ir vyskupas buvo priversti persikelti iš Čivita di Banjoredžo į Banjoredžo dėl stipraus žemės drebėjimo, kuris paspartino kalno eroziją. Tuo metu ši žemė buvo Popiežiaus srities dalis. Nuotraukoje: miesto meras Luka Profilis vaikščioja gatve.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    XIX amžiuje Čivita di Banjoredžo tapo "sala", erozijos procesai pagreitėjo, dažniau pradėjo atsirasti nuošliaužos. Nuotraukoje: tiltas, jungiantis žemyną su miestu.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Čivita di Banjoredžo uoloje yra gilių įtrūkimų. Dėl gamtos jėgų įtakos miestas pasmerktas žlugti.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Visame mieste įrengti ekstensometrai — prietaisai, skirti matuoti kietųjų kūnų deformaciją.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Daugelį amžių tuščiu prastovėjęs miestas neva sustingo Viduramžiuose. Viskas čia išsisaugojo tokiu, kaip buvo toje epochoje.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Daugumoje namų yra restoranai, kavinės, užkandinės, taip pat yra mini viešbučiai turistams.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Yra daugybė suvenyrų parduotuvių, kuriose taip pat galima nusipirkti keramikos, tipiškų itališkų gaminių.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas tapo labai populiarus tarp Japonijos ir Kinijos turistų. Tai galima pastebėti iš ranka užrašytų hieroglifų ant rodyklių italų ir anglų kalbomis.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Turistai myli miestą, nes atrodo, kad jame laikas sustingo ir galima pamatyti, kaip atrodė viduramžių pastatai ir buitis. Tačiau į Čivita di Banjoredžo žmonės dar atvyksta, kad fotografuotis žemiau esančio slėnio panoraminių vaizdų fone.

Tegai:
Viduramžiai, architektūra, Italija

Antrojo pasaulinio karo dalyvis, jūreivis, pilotas: koks buvo princas Filipas Mauntbatenas

(atnaujinta 23:14 2021.04.09)
Edinburgo hercogas, karalienės Elžbietos II vyras princas Filipas mirė likus vos porai mėnesių iki 100-mečio. Koks buvo britų monarchės sutuoktinis — žiūrėkite Sputnik Lietuva nuotraukose
  • © AP Photo

    Filipas gimė 1921 metų birželio 10 dieną Graikijos Korfu saloje ir buvo pakrikštytas pagal stačiatikių apeigas. Jo tėvas buvo princas Endriu — Graikijos karaliaus Jurgio I sūnus. Nuotraukoje: princas Filipas mokykloje Paryžiaus priemiestyje.

  • © AP Photo

    Atsisakius princo Filipo sosto, jo šeima apsigyveno Paryžiuje. 1928 metais berniukas buvo išsiųstas pas giminaičius į Londoną. Tada jis mokėsi Vokietijoje ir Škotijoje, taip pat Karališkajame jūrų laivyno koledže Dartmute. Nuotraukoje: Elžbietos II ir princo Filipo vestuvės, 1947 m. lapkričio 20 d.

  • © AP Photo

    Baigęs koledžą jis gavo mičmanо laipsnį. Princas Filipas tarnavo viso Antrojo pasaulinio karo metu ir įgijo vyresniojo leitenanto laipsnį. Nuotraukoje: Elžbietos II ir princo Filipo vestuvės, 1947 m. lapkričio 20 d.

  • © AP Photo / Anonymous

    Filipas susipažino su būsima žmona, kai mokėsi koledže. Tada Elžbieta ir Margaret švietimo įstaigoje apsilankė kartu su karaliumi Jurgiu VI. Filipas ir Elžbieta pradėjo susirašinėti. 1946 metais ​Filipas paprašė karaliaus leidimo vesti sosto paveldėtoją. Nuotraukoje: princas Filipas, Edinburgo hercogas, prieš prasidedant karališkajai regatai, 1963 m.

  • © AP Photo

    Prieš vestuves princas Filipas pasiėmė motinos pavardę — Mauntbaten — ir atsivertė iš graikų ortodoksų į anglikonų tikėjimą. Be to, priimdamas Didžiosios Britanijos pilietybę, jis atsisakė Graikijos ir Danijos princo titulo. Nuotraukoje: Anglijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas bei trys jų vaikai Balmoralo pilyje.

  • © AP Photo

    Apie Elžbietos II ir princo Filipo sužadėtuves buvo paskelbta 1947 m. liepos 10 d. Vestuvės įvyko tų pačių metų lapkričio 20 dieną Vestminsterio abatijoje. Nuotraukoje: Edinburgo hercogas, princas Filipas, pilotuojantis "Blackburn" lėktuvą.

  • © AP Photo / Leslie Priest

    Nuotraukoje: princas Filipas, Edinburgo hercogas, meta ietį, lankydamasis Velso karo laivyno mokykloje 1949 m.

  • © AP Photo

    1952 m., mirus karaliui Jurgiui VI ir įžengus į sostą Elžbietai II, jis tapo valdančio monarcho sutuoktiniu, tačiau nepriėmė princo konsorto titulo. Nuotraukoje: princas Filipas susitiko su "The Beatles" Londone, 1964 m.

  • © AP Photo

    Po 1952 m. Filipas visiškai atsidavė karališkosios šeimos tarnybai, atlikdamas daugybę ceremoninių ir labdaringų pareigų. Jis buvo maždaug 800 organizacijų kilniausiasis globėjas. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas vaikų šventėje Sent Lusijoje 1966 m.

  • © AP Photo / Dennis Cook

    Nuotraukoje: princas Filipas stebi, kaip paleidžiamas ATW ATGM Quantico karinėje bazėje Virdžinijoje, 1991 m.

  • © REUTERS / Pool / Oli Scarff

    1964–1986 m. princas Filipas buvo Tarptautinės jojimo federacijos, o 1981–1996 m. — Pasaulio laukinės gamtos fondo prezidentas. Nuotraukoje: karalienė Elžbieta II su vyru princu Filipu, 2012 metais.

  • © AP Photo / Alastair Grant

    Būdamas Tarptautinės jojimo federacijos prezidentu, 1973 m. rugsėjo mėn., jis tapo pirmuoju Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariu, kuris neoficialiai lankėsi TSRS. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir princas Filipas princesės Eugenijos ir Jack'o Brooksbank'o vestuvėse, 2018 m.

  • © AP Photo / Adrian Dennis

    1986 m. spalio mėn. princas Filipas su žmona lankėsi Kinijoje, o 1994 m. spalio mėn. kartu su Elžbieta II vėl lankėsi Rusijoje.

  • © AP Photo / Frank Augstein

    1997 m. kovo mėn. princas Filipas trečią ir paskutinį kartą lankėsi Rusijoje, aplankęs Chabarovską ir Kamčiatkos teritoriją.

  • © AP Photo / Alastair Grant

    Karalienė Elžbieta II ir princas Filipas turi keturis vaikus: Čarlzą, Velso princą, Aną, Didžiosios Britanijos princesę, Endriu, Jorko hercogą ir Edvardą, Vesekso grafą. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir princas Filipas atvyksta į Askote vykstančias "Royal Ascot" jotynes.

  • © AP Photo / Adrian Dennis

    Princas turėjo daugybę pomėgių — nuo polo žaidimo, žvejybos ir tapybos iki pilotavimo. Jis taip pat buvo žinomas dėl savo dviprasmiško humoro.

Tegai:
Princas Filipas
COVID-19 testas

Šalyje nustatyta beveik 600 naujų koronaviruso atvejų

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo daugiau nei 226 tūkst. žmonių

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Praėjusią parą, Lietuvoje patvirtinti 597 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 9 žmonės, pranešė Statistikos departamentas.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 783 žmonės. Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 ligos mirė 3 697 žmonės.

Per parą ligoninėse mirė 9 žmonių. Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai — 938.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 444,7 atvejo.

Iš viso iki šiol pasveiko 205 965 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius — 162 120. Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius — 12 591 (deklaruotas: 56 436).

Per parą epidemiologiškai ištirta 989 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1 240 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 74 316 žmonės.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 1 339 žmonių, antra – 42. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 189 353 žmonių, panaudota 669 044 vakcinų.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyti 839 nauji koronaviruso atvejai
Europos Tarybos vadovas paskelbė apie nesutarimus dėl "Sputnik V"
PSO paaiškino, kuo pavojingos koronaviruso mutacijos