Svetainė Sputnik Lietuva siūlo kelionę po realias vietas, kurios pavaizduotos garsiuose animaciniuose filmuose.
Sala su tvirtove, apsupta jūrų įlankų, yra 285 kilometrų nuo Paryžiaus, Prancūzijos šiaurės vakarų pakrantėje. Nuo Prancūzijos revoliucijos iki 1863 metų ši vieta buvo naudojama kaip kalėjimas ir tuo metu buvo ironiškai vadinama "Laisvės kalnu". Porą valandų traukiniu iš Prancūzijos sostinės į Reną, o paskui dar maždaug valandą autobusu — ir štai jūs tikroje pasakoje! Ne veltui Mont Saint-Michel primena karališkūs rūmus iš "Ilgo plauko istorija". Šio animacijos filmo animatoriai ir patys neneigia tvirtovės panašumo su ta, kur gyveno jų ilgaplaukė herojė.
Visi "Walt Disney Pictures" darbo gerbėjai turi atpažinti pastatą, pavaizduotą nuotraukoje. Viena iš populiariausių turistinių vietų Vokietijos pietuose — Noišvanšteino pilis. Ši romantiška Bavarijos karaliaus Liudviko II pilis yra netoli Fiuseno miesto, netoli Austrijos sienos. "Naujoji gulbių pilis" — taip galima išversti iš vokiečių jo pavadinimą. Voltas Disnėjus pirmą kartą pamatė pilį 30-aisiais metais keliaudamas po Europą, Noišvanšteinas pasirodė animatoriui vartais į pasakų pasaulį, todėl pasakotojas nusprendė panaudoti šį vaizdą savo projektose. 1955 metais pirmojo Disneilendas centre pagal Disnėjaus idėją įsikūrė Miegančiosios gražuolės pilis, stilizuota pagal Noišvanšteiną, 1959-aisiais ji buvo nupiešta "Miegančioji gražuolė" animaciniame gilme, o 1985 metais jos siluetas tapo bendrovės "Walt Disney Pictures" logotipu.
Liuteronų katedra Nidaroje — labai reikšminga Norvegijai bažnyčia, nes būtent joje priimta karūnuoti monarchus. Katedra yra Trondheimo mieste, kurios senasis pavadinimas yra Nidara. Ši didinga bažnyčia įkvėpė animatorius Elsos, vienos iš filmuko "Šaltoji širdis" helorjų, ledinių rūmų sukūrimui.Animaciniame filmuke pasakų rūmai nuo Nidaros katedros skiriasi tik tuo, kad jie buvo visiškai pastatytas iš ledo.
Šiljono pilis, taip primenanti princo Erico, gražolės Undinelės mylimojo, pilį, yra Šveicarijoje. Tiesa, skirtingai nuo animacijos versijos, ši pilis realiame gyvenime stove ne prie jūros, o Ženevos ežero pakrantėje. Pilis buvo pastatyta IX amžiuje ir daugelį metų tarnavo kaip Savojos hercogų strateginė rezidencija, vėliau atliko tvirtovės ir kalėjimo vaidmenį. XIX amžiuje jame atsidarė muziejus.
Žavingi sultono rūmų iš animacinio filmo "Aladinas" yra labai panašūs į Indijos Tadžmahalą, esantį netoli Agros miesto.
Mergina Bela iš animacinio filmo "Grožuolė ir Pabaisa" mėgo pasivaikščioti mielomis gatvėmis, tarsi perpieštimos nuo Strasbūro — vieno iš Prancūzijos Elzaso regiono miestų. Maži namukai su čerpių stogais ir siauromis gatvėmis, dekoruotomis gėlėmis ir krūmais, — štai miesto atmosfera, kuri puikiai tiko animacinio filmuko aplinkai.
Kinijos sostinė filmukui "Mulan" animatoriai nukopijavo nuo tikrojo Pekino. Ta pati architektūra, tokie pat pastatų ir aikščių planai, tačiau gražiausiai atrodo Uždraustasis miestas — didžiausias pasaulyje rūmų kompleksas.
Vilniuje pamažu atidaromos mokyklos. Pradinių klasių mokiniai ir mokytojai, prieš grįždami į mokyklas, turi atlikti COVID-19 testą. Prie kontaktinio ugdymo galima grįžti tik turint neigiamą testą. Mokyklose pakartotinis testavimas atliekamas po 4–7 dienų.
Tačiau ne visiems tėvams patinka tokia tvarka. Kai kurie mano, kad tokie "eksperimentai" jų vaikams nereikalingi.
Trečiadienį, balandžio 14 dieną, prie Vilniaus savivaldybės vyko protesto akcija prieš priverstinį vaikų ir mokytojų testavimą.
Anksčiau Vilniaus savivaldybė nusprendė neskirti lėšų papildomoms konsultacijoms nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams, kad paskatintų juos grįžti į mokyklą.
Tačiau norint pradėti kontaktinį mokymąsi, visi moksleiviai pirmiausia turi atlikti COVID-19 testą ir po kurio laiko jį pakartoti.
Kai kurie tėvai pasisakė prieš tokį "eksperimentą".
Protestuotojai labiausiai skundėsi tuo, kad vaikams, kurių tėvai atsisako atlikti testą, mokslo metai baigėsi, nes jie turėjo rinktis — arba atlikti testą, arba likti namuose.
Protesto akciją palaikė Seimo narys, LVŽS partijos narys, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidentas Dainius Kepenis.
Akcijos metu Europos aikštėje susidarė eilė skiepijimui Vilniaus savivaldybės patalpose.
Protesto akciją organizavo visuomenės veikėja Nendrė Černiauskienė.
Iš pradžių protestuotojai sušoko ratelį, o po to pasisakė apie žmogaus teisių pažeidimus.
Kaip pažymėjo Kepenis, žmonės verčiami testuotis net nepaisant to, kad vis dažniau sakoma, jog testai neparodo realios situacijos.
Lietuvoje vis dar galioja karantinas — kol kas jis pratęstas iki balandžio pabaigos. Tačiau po Velykų savaitgalio judėjimo tarp savivaldybių apribojimai buvo panaikinti, todėl viešasis gyvenimas šiek tiek suaktyvėjo.
Kartu su šilumos atėjimu atsirado karantino apribojimų sušvelnėjimas. Prekiaujama parduotuvėse su išėjimu į gatvę, Senamiestyje dirba prekystaliai ir kavinės su maisto išsinešimu. Gatvėse vis daugėja žmonių — ir centre, ir miegamuosiuose rajonuose.
Anksčiau buvo žadama atidaryti prekybos centrus, tačiau dėl epidemiologinės situacijos jie kol kas uždaryti. Tačiau miesto gyventojai labiau nori praleisti laiką lauke nei patalpose.
Antrasis balandžio savaitgalis Vilniuje buvo labai šiltas. Tačiau nuo naujos savaitės pradžios pradėjo šalti.
Nepaisant šilumos, orai buvo labai permainingi — dangų tai dengė debesys, tai rodėsi kaitri saulė.
Pagaliau Lietuvos sostinėje pradėjo veikti fontanai.
Daugybė žmonių su draugais, vaikais ir augintiniais išėjo pasivaikščioti Senamiesčio gatvėmis.
Šiuo metu karantinas galioja visoje Lietuvoje — jis pratęstas iki balandžio pabaigos.
Tačiau dabar sostinėje dirba kavinės (maistas tik išsinešti), prekystaliai ir parduotuvės su išėjimu į gatvę.
Gatvėse dabar galima pamatyti dviratininkus — vaikus ir suaugusiuosius.
Atgijo ir miegamieji miesto rajonai — čia dažniau ėmė rodytis pavasario gatvėmis vaikštantys pagyvenę žmonės.
Daugelis žmonių suskubėjo į vieną pagrindinių Vilniaus ir Lietuvos lankytinų vietų — Gedimino bokštą.
Nuo aukščiausio kalno taško atsiveria gražus vaizdas į sostinę. Daugelis čia jau pasidarė naujų pavasarinių nuotraukų.
VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Nuo COVID-19 mirė daugiau nei milijonas europiečių, trumpai informuodamas sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos departamento vadovas Hansas Kliugė, praneša RIA Novosti.
Padėtis dėl koronaviruso pandemijos Europos regione yra rimta, sakė jis.
"Praėjusią savaitę peržengėme 1 milijono COVID-19 mirčių ribą Europos regione... Kiekvieną savaitę pranešama apie 1,6 milijono naujų infekcijų. Tai yra 9 500 kas valandą arba 160 žmonių per minutę", — sakė jis.
Tuo pačiu metu yra signalų apie galimą naujų koronaviruso atvejų sumažėjimą kai kuriose Europos šalyse. Pačius signalus, kuriuos jis pavadino ankstyvais, jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbu, kaip virusas plis tarp žemyno gyventojų.
Džonso Hopkinso universiteto duomenimis, daugiausia užsikrėtusių žmonių Europos žemyne užfiksuota Prancūzijoje — 5,2 milijono.
PSO išplatino 171 milijoną septynių koronaviruso vakcinų dozių, skirtų naudoti Europoje. Pirmąją vakcinos dozę, pasak jo, gavo beveik 13 % Europos regiono gyventojų, o antrąją — 7 %.
Daugybė Europos šalių atsargiai skiepijasi "AstraZeneca". Kai kurios valstybės nusprendė sustabdyti vakcinos naudojimą, kol bus gautos PSO ir EVA išvados.
Europos vaistų agentūra pareiškė, kad skiepijimas šiuo vaistu gali sukelti trombozės riziką.
PSO teigia, kad tikėtina sąsaja tarp "AstraZeneca" vakcinos ir kraujo krešulių, tačiau ji dar nepatvirtinta, ir priduria, kad reikia atlikti daugiau tyrimų.