Vilniuje vyko didžiausia Baltijos šalyse grožio industrijos paroda

111
(atnaujinta 17:14 2018.04.10)
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
  • Pelenė 2018
Didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė grožio industrijos paroda "Pelenė 2018" vyko Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO – išsamiau Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Grožio industrijos paroda vyksta jau 25-erius metus iš eilės. Kartu su "Pelene" užaugo jau kelios kartos grožio meistrų, mylinčių savo darbą ir puoselėjančių grožį.

Šiemet ypatingas dėmesys parodoje buvo suteiktas kosmetologijai ir SPA. Naujovės kosmetologams ir šios srities specialistams buvo pristatytos atskirose parodų salėse.

111
  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Paroda vyko visose penkiose "Litexpo" komplekso salėse.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Programoje vyko demonstracija ir makiažo meistriškumo pamokos, kosmetika, gaminiai nagams ir plaukams.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodoje taip pat dalyvavo žinomi pasaulio stilistai, kirpėjai, kosmetologai, nagų priežiūros specialistai.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodoje buvo parodyta dauguma mini-demonstracijų. Iš viso renginyje dalyvavo daugiau nei 350 dalyvių.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Kiekvienas galėjo išbandyti įvairias veido ir kūno kosmetikos procedūras bei gauti profesionalų patarimą.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodoje "Pelenė-2018".

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Be to, parodos metu vyko seminarai ir meistriškumo pamokos profesionaliems kosmetologams.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodoje "Pelenė-2018".

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodoje buvo keletas masažo mokyklų stendų, kur specialistai supažindino visus su savo metodais ir pasakojo apie jų naudą.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodoje "Pelenė-2018".

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodų komplekse buvo salės skirtingomis temomis.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Antroje salėje lankytojai galėjo susipažinti su naujausiomis SPA technologijomis.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Trečioji salė buvo skirta nagų ir antakių priežiūrai.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodoje "Pelenė-2018".

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodoje "Pelenė-2018".

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Penktoje salėje įsikūrė kirpyklų, stilistų ir makiažo studijos.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodoje "Pelenė-2018".

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Ekspertai pasakojo ne tik apie tai, kaip rūpintis plaukais ir veido oda, bet ir apie madingiausius moterų ir vyrų kirpimus bei makiažo tendencijas.

  • Pelenė 2018
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Parodoje "Pelenė-2018".

Tegai:
Lietuvos parodų ir kongresų centras "Litexpo", Pelenė, Baltijos šalys, Vilnius

Sustingę viduramžiai: "mirštančio" Italijos miesto ant kalno viršūnės nuotraukos

(atnaujinta 14:02 2021.04.09)
Šiame mažame miestelyje jau daugelį amžių beveik niekas negyvena. Gamta palaipsniui jį naikina. Į ką pažiūrėti kasmet atvažiuoja šimtai tūkstančių turistų — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Mirštantis Italijos miestas Čivita di Banjoredžo praktiškai įsikūręs "saloje"; į miestą galima patekti tik vieninteliu 300 metrų ilgio tiltu, kuris buvo pastatytas prieš penkiasdešimt metų. Maisto produktai ir kitos prekės čia pristatomi mopedais.

Šis miestas visiškai išsaugojo savo viduramžių išvaizdą. Todėl čia ir atvyksta turistai — pažvelgti į gyvenvietę, kurioje laikas sustojo.

Čivita di Banjoredžo yra vienintelis miestas Italijoje, už apsilankymą kuriame reikia mokėti. Per metus mieste apsilanko daugiau nei 800 tūkst. žmonių.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Čivita di Banjoredžo miestelis yra maždaug už 120 kilometrų nuo Romos. Kai kurie net vadina jį kaimu.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas yra pačiame uolos viršuje. Jis vadinamas "mirštančiu miestu", nes jame beveik niekas negyvena, o pats miestas pamažu griūva.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas turi senovės istoriją — jį prieš 2500 metų įkūrė etruskai. Jis stovi ant puraus vulkaninio tufo.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    1695 metais gyventojai, savivaldybės valdžia ir vyskupas buvo priversti persikelti iš Čivita di Banjoredžo į Banjoredžo dėl stipraus žemės drebėjimo, kuris paspartino kalno eroziją. Tuo metu ši žemė buvo Popiežiaus srities dalis. Nuotraukoje: miesto meras Luka Profilis vaikščioja gatve.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    XIX amžiuje Čivita di Banjoredžo tapo "sala", erozijos procesai pagreitėjo, dažniau pradėjo atsirasti nuošliaužos. Nuotraukoje: tiltas, jungiantis žemyną su miestu.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Čivita di Banjoredžo uoloje yra gilių įtrūkimų. Dėl gamtos jėgų įtakos miestas pasmerktas žlugti.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Visame mieste įrengti ekstensometrai — prietaisai, skirti matuoti kietųjų kūnų deformaciją.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Daugelį amžių tuščiu prastovėjęs miestas neva sustingo Viduramžiuose. Viskas čia išsisaugojo tokiu, kaip buvo toje epochoje.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Daugumoje namų yra restoranai, kavinės, užkandinės, taip pat yra mini viešbučiai turistams.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Yra daugybė suvenyrų parduotuvių, kuriose taip pat galima nusipirkti keramikos, tipiškų itališkų gaminių.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas tapo labai populiarus tarp Japonijos ir Kinijos turistų. Tai galima pastebėti iš ranka užrašytų hieroglifų ant rodyklių italų ir anglų kalbomis.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Turistai myli miestą, nes atrodo, kad jame laikas sustingo ir galima pamatyti, kaip atrodė viduramžių pastatai ir buitis. Tačiau į Čivita di Banjoredžo žmonės dar atvyksta, kad fotografuotis žemiau esančio slėnio panoraminių vaizdų fone.

Tegai:
Viduramžiai, architektūra, Italija

Antrojo pasaulinio karo dalyvis, jūreivis, pilotas: koks buvo princas Filipas Mauntbatenas

(atnaujinta 23:14 2021.04.09)
Edinburgo hercogas, karalienės Elžbietos II vyras princas Filipas mirė likus vos porai mėnesių iki 100-mečio. Koks buvo britų monarchės sutuoktinis — žiūrėkite Sputnik Lietuva nuotraukose
  • © AP Photo

    Filipas gimė 1921 metų birželio 10 dieną Graikijos Korfu saloje ir buvo pakrikštytas pagal stačiatikių apeigas. Jo tėvas buvo princas Endriu — Graikijos karaliaus Jurgio I sūnus. Nuotraukoje: princas Filipas mokykloje Paryžiaus priemiestyje.

  • © AP Photo

    Atsisakius princo Filipo sosto, jo šeima apsigyveno Paryžiuje. 1928 metais berniukas buvo išsiųstas pas giminaičius į Londoną. Tada jis mokėsi Vokietijoje ir Škotijoje, taip pat Karališkajame jūrų laivyno koledže Dartmute. Nuotraukoje: Elžbietos II ir princo Filipo vestuvės, 1947 m. lapkričio 20 d.

  • © AP Photo

    Baigęs koledžą jis gavo mičmanо laipsnį. Princas Filipas tarnavo viso Antrojo pasaulinio karo metu ir įgijo vyresniojo leitenanto laipsnį. Nuotraukoje: Elžbietos II ir princo Filipo vestuvės, 1947 m. lapkričio 20 d.

  • © AP Photo / Anonymous

    Filipas susipažino su būsima žmona, kai mokėsi koledže. Tada Elžbieta ir Margaret švietimo įstaigoje apsilankė kartu su karaliumi Jurgiu VI. Filipas ir Elžbieta pradėjo susirašinėti. 1946 metais ​Filipas paprašė karaliaus leidimo vesti sosto paveldėtoją. Nuotraukoje: princas Filipas, Edinburgo hercogas, prieš prasidedant karališkajai regatai, 1963 m.

  • © AP Photo

    Prieš vestuves princas Filipas pasiėmė motinos pavardę — Mauntbaten — ir atsivertė iš graikų ortodoksų į anglikonų tikėjimą. Be to, priimdamas Didžiosios Britanijos pilietybę, jis atsisakė Graikijos ir Danijos princo titulo. Nuotraukoje: Anglijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas bei trys jų vaikai Balmoralo pilyje.

  • © AP Photo

    Apie Elžbietos II ir princo Filipo sužadėtuves buvo paskelbta 1947 m. liepos 10 d. Vestuvės įvyko tų pačių metų lapkričio 20 dieną Vestminsterio abatijoje. Nuotraukoje: Edinburgo hercogas, princas Filipas, pilotuojantis "Blackburn" lėktuvą.

  • © AP Photo / Leslie Priest

    Nuotraukoje: princas Filipas, Edinburgo hercogas, meta ietį, lankydamasis Velso karo laivyno mokykloje 1949 m.

  • © AP Photo

    1952 m., mirus karaliui Jurgiui VI ir įžengus į sostą Elžbietai II, jis tapo valdančio monarcho sutuoktiniu, tačiau nepriėmė princo konsorto titulo. Nuotraukoje: princas Filipas susitiko su "The Beatles" Londone, 1964 m.

  • © AP Photo

    Po 1952 m. Filipas visiškai atsidavė karališkosios šeimos tarnybai, atlikdamas daugybę ceremoninių ir labdaringų pareigų. Jis buvo maždaug 800 organizacijų kilniausiasis globėjas. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas vaikų šventėje Sent Lusijoje 1966 m.

  • © AP Photo / Dennis Cook

    Nuotraukoje: princas Filipas stebi, kaip paleidžiamas ATW ATGM Quantico karinėje bazėje Virdžinijoje, 1991 m.

  • © REUTERS / Pool / Oli Scarff

    1964–1986 m. princas Filipas buvo Tarptautinės jojimo federacijos, o 1981–1996 m. — Pasaulio laukinės gamtos fondo prezidentas. Nuotraukoje: karalienė Elžbieta II su vyru princu Filipu, 2012 metais.

  • © AP Photo / Alastair Grant

    Būdamas Tarptautinės jojimo federacijos prezidentu, 1973 m. rugsėjo mėn., jis tapo pirmuoju Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariu, kuris neoficialiai lankėsi TSRS. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir princas Filipas princesės Eugenijos ir Jack'o Brooksbank'o vestuvėse, 2018 m.

  • © AP Photo / Adrian Dennis

    1986 m. spalio mėn. princas Filipas su žmona lankėsi Kinijoje, o 1994 m. spalio mėn. kartu su Elžbieta II vėl lankėsi Rusijoje.

  • © AP Photo / Frank Augstein

    1997 m. kovo mėn. princas Filipas trečią ir paskutinį kartą lankėsi Rusijoje, aplankęs Chabarovską ir Kamčiatkos teritoriją.

  • © AP Photo / Alastair Grant

    Karalienė Elžbieta II ir princas Filipas turi keturis vaikus: Čarlzą, Velso princą, Aną, Didžiosios Britanijos princesę, Endriu, Jorko hercogą ir Edvardą, Vesekso grafą. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir princas Filipas atvyksta į Askote vykstančias "Royal Ascot" jotynes.

  • © AP Photo / Adrian Dennis

    Princas turėjo daugybę pomėgių — nuo polo žaidimo, žvejybos ir tapybos iki pilotavimo. Jis taip pat buvo žinomas dėl savo dviprasmiško humoro.

Tegai:
Princas Filipas
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius