Niekas nepamirštas: Vilniaus gatvėmis žygiavo "Nemirtingasis pulkas"

118
(atnaujinta 19:47 2018.05.10)
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
Lietuviai Vilniaus gatvėmis žygiavo su giminaičių, kurie dalyvavo Didžiajame Tėvynės kare, nuotraukomis. Išsamiau - Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Lietuvoje akcija "Nemirtingasis pulkas" vyksta trečią kartą, o pasaulyje — septintą. Eisenoje dalyvauja šimtai žmonių. Šiais metais akcija vyko ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Visagine ir Alytuje.

118
  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Pagrindiniai iškilmingi renginiai vyko Antakalnio kapinėse Vilniuje, kur palaidoti trečiojo Baltarusijos fronto kareiviai, žuvę per Lietuvos sostinės išlaisvinimo mūšius.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Minint 73-iąsias Pergalės metines Lietuvoje trečią kartą buvo surengta akcija "Nemirtingasis pulkas".

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Lietuviai rankose nešė giminaičių, kurie žuvo Didžiojo Tėvynės karo metu ar mirė po jo pabaigos, nuotraukas.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Eisenos dalyviai rankose nešė ne tik nuotraukas, bet ir gėles, ir vainikus, kad padėtų juos prie Amžinosios ugnies.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Akcijoje dalyvavo keli šimtai žmonių.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Kai kurie dalyviai iš anksto paruošė šventinius plakatus "Tegyvuoja pergalė prieš fašizmą!"

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Tarp dalyvių buvo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas ir "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščionių šeimų sąjungos" vadovas (LLRA-CXC) Valdemaras Tomaševskis.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Minint Pergalės dieną karių kapinėse susirinko įvairių karų veteranai.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Akcija vyko visur, kur yra karių kapai.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Renginyje dalyvavo Didžiojo Tėvynės karo veteranai.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Pagrindinis akcijos tikslas yra išsaugoti kiekvienoje šeimoje asmeninį atminimą apie kartą, kuri dalyvavo kare.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Akcijos metu dalyviai padėjo gėles prie Amžinosios ugnies.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Gėlės, padėtos prie Amžinosios ugnies.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Lietuvoje akcija "Nemirtingasis pulkas" pirmą kartą įvyko 2015 metais. Tada prie akcijos prisijungė vienuolika žmonių. Kiekvienais metais dalyvių skaičius tik auga.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Eisenoje dalyvavo Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolis.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Pasaulyje akcija "Nemirtingasis pulkas" vyksta daugiau kaip 80 valstybių ir teritorijų.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Eisenoje dalyvauja visų amžiaus grupių žmonės.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Dalyvavimas akcijoje yra savanoriškas ir reiškia, kad akcijos dalyviai prisijungia prie eisenos, kad pagerbtų savo giminaičio atminimą.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Žmonės dėjo gėles prie memorialo tarybinių karių, dalyvavusių Vilniaus išlaisvinime nuo fašistų Didžiojo Tėvynės karo metu, atminimui.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    "Nemirtingasis pulkas" susivienijo kariuomenės ir laivyno veteranus, partizanus, pogrindininkus, pasipriešinimo kovotojus, užfrontės darbininkus, koncentracijos stovyklų kalinius, blokados dalyvius, karo vaikus.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Kiekvienais metais dalyvių skaičius auga. Šiemet karių kapinėse susirinko keli šimtai žmonių.

  • Бессмертный полк в Литве, 9 Мая 2018 года
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Dalyviai gali įtraukti savo giminaičio vardą su trumpa biografija į Didžiojo Tėvynės karo dalyvių sąrašą, kuris yra judėjimo "Nemirtingasis pulkas" tinklalapyje. Dabar ten yra daugiau kaip 270 tūkstančių vardų.

Tegai:
Nemirtingųjų pulkas, Pergalės diena, Lietuva
Temos:
Didžiosios Pergalės metinės (27)
Dar šia tema
Vilniečiai Antakalnio kapinėse surengė akciją "Nemirtingasis pulkas"
Nemirtingasis pulkas Lietuvoje ir Vilniuje

Trispalvės ir himnas: kaip Lietuva paminėjo Mindaugo karūnavimo dieną

(atnaujinta 22:38 2020.07.07)
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
  • Mindaugo karūnavimo diena
Liepos 6 dieną Lietuvoje vyko karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas. Išsamiu — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose vyko šventiniai renginiai, skirti Valstybės dienai paminėti.

Šventės kulminacija laikomas "Tautiškos giesmės" giedojimas. Lietuviai visame pasaulyje susiburia kartu giedoti šalies himną. 

Valstybės diena švenčiama liepos 6 dieną, minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

 

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Liepos 6 dieną Lietuva švenčia Mindaugo karūnavimo dieną. Tradiciškai šią dieną visoje šalyje vyksta šventiniai renginiai ir teatralizuoti pasirodymai.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Lietuvos miestuose ant pastatų iškeliamos valstybės vėliavos. Gyventojai, šią dieną lankantys įvairius renginius, taip pat atsineša trispalves.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Jau kelerius metus iš eilės šventės kulminacija laikomas šalies himno giedojimas.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: žmonės, atliekantys Lietuvos himną Šventojoje.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Akcija rengiama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Skirtingose ​​pasaulio vietose gyvenantys lietuviai kasmet atlieka himną.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Pirmą kartą Mindaugo karūnavimo diena buvo švenčiama 1991 metų liepos 6 dieną.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Šiais metais šalies prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas tautiečius, sakė, kad Lietuva vis dar eina karaliaus Mindaugo pasirinktu keliu.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Paminklas karaliui Mindaugui Vilniuje.

  • Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Karalius Mindaugas tapo valdovu, kuriam pavyko suvienyti Lietuvos kunigaikštystes ir suteikti Lietuvai politinį svorį Europoje.

Tegai:
Mindaugo karūnavimo diena, Lietuva
Dar šia tema
Kaip paminėta Mindaugo karūnavimo diena Vilniuje

Savaitgalis Smolenske. pamatyti ir nusipirkti

(atnaujinta 13:36 2020.07.07)
Keturi šimtai kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos (keturios valandos traukiniu) — ir jūs esate Smolenske. Miestas kartais vadinamas Rusijos skydu arba raktu į Maskvą. Plačiau — Sputnik Lietuva nuotraukose

Senovėje Smolenskas buvo pirmasis miestas, kuris priešams puolant persikėlė į vakarus. Pasivaikščiojimas pylimais ir bokštais yra privaloma programos dalis turistams. Dienos metu galite pamatyti 900 metų senumo bažnyčias, nusipirkti dovanų Viazmos meduolių ir firminių kojinių, o vakare klausytis džiazo.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    Pagal vieną versiją, miestui vardas buvo suteiktas pagal Smolnės upę (senąja slavų kalba "černozem"). Kita versija, kad tai buvo didelis prekybos centras pakeliui "nuo varangiečių iki graikų". Manoma, kad čia buvo gaminama derva, kuri buvo naudojama valčių statybai.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    Beveik visur galima pamatyti kalną su šventovių kompleksu. Tvirtovės siena buvo pastatyta maždaug XVI amžiaus pabaigoje. Didžiąją jos dalį sunaikino 1812 metais iš Maskvos pasitraukę Napoleono kareiviai.

    "Nepamirškite pasivaikščioti per visą įtvirtinimo perimetrą (jis yra 6,5 ​​kilometro) — aukštyn ir žemyn nuo kalvų. Patirsite tuos pačius jausmus, kaip ir priešas, stovėjęs netoli Smolensko", — rekomenduoja gidė Natalija Michailovskaja. Tačiau reikia suskubti: 2021 metais planuojama konstrukciją restauruoti.

  • © Sputnik / Oleg Mineev

    Visoje Smolensko tvirtovėje nebuvo nė vieno tokio paties bokšto. Jų aukštį ir formą lėmė topografija. Iš 38 bokštų 18 išliko.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    Uspenskio soboras už tvirtovės sienos buvo pastatytas XVII amžiaus pradžioje lenkų sunaikintos šventyklos vietoje. Bažnyčia, pastatyta XII amžiuje vadovaujant Vladimirui Monomachui, sugriuvo, kai besitraukiantys kariai susprogdino netoliese buvusius parako sandėlius. Tačiau puošybos detalės buvo išsaugotos. Joje saugomos miesto globėjo — Šv. Smolensko Merkurijaus — ir jo geležinių sandalų relikvijos.

  • © Sputnik / Yuriy Kaver

    Smolenske išliko trys XII a. šventovės — architektūros paminklai prieš mongolų laikus. Ir visi jie yra veikiantys, sako gidė Svetlana Bičkova. Tai yra Petro ir Pauliaus cerkvės ant Gorodankos, Jono Teologo ir Arkangelo Mykolo (ji taip pat vadinama Svirskaja) cerkvės.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    "Miestas yra vienas iš dešimties žaliausių Rusijoje. Parkai ir aikštės išdėstyti istoriniame centre, tvirtovės sienos viduje yra du sodai: Blonje ir Lopatinskis, — aiškina Svetlana Bičkova. — Čia yra seniausias Smolensko paminklas, skirtas miestą 1812 metais gynusiems kareiviams. Jis sukurtas 1845 metais".

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    Oficialiai Blonje sodas dabar pavadintas kompozitoriaus Michailo Glinkos vardu. Bronzinė skulptūra yra pirmasis paminklas kompozitoriui, ji buvo pastatyta 1885 metais. Parko centre yra muzikinis fontanas su pėsčiųjų takais aplink.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    Prieš 15 metų prie tvirtovės sienos iškilo paminklas vaikams — fašistinių koncentracijos stovyklų kaliniams "Obožennyj cvetok". Didžiojo Tėvynės karo istorija skirta to paties pavadinimo muziejui. "Ten jie parodys bet kokios eros ginklus ir papasakos, kaip jie buvo naudojami", — sako Natalija Michailovskaja. Mieste verta aplankyti dailės galeriją, kurioje eksponuojamos XV–XVI amžiaus ikonos, Šiškino, Polenovo, Repino, Surikovo, Levitano, Vrubelio, Korovino, italų ir olandų tapytojų paveikslai.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    "Architektūros mėgėjai turėtų apsilankyti Smolenske: čia yra eklektika, modernizmas, konstruktyvizmas. Pastatai buvo atstatyti po karo, — sako Michailovskaja. — Tačiau iš medinių pastatų liko tik prisiminimai."

  • © Sputnik / Anton Denisov

    "Turistams rekomenduoju būtinai užsukti į Majakovskio barą — labai kamerinė aplinka, puikūs patiekalai, sezoniniai patiekalai ir desertai, — tęsia Michailovskaja. — Šeštadienio vakarais vyksta džiazo koncertai. O austrių baras "Del Mar" yra, kaip sakoma, sava vieta. Didelis vėžiagyvių pasirinkimas. Viskas yra šviežia. Net jei pasijaustumėte kaip Julia Roberts (herojė iš filmo "Graži moteris"), susipainioję dėl nepažįstamų stalo įrankių, jūs tikrai būsite išmokyti jais naudotis".


  • © Photo : Smolensky Terem

    Be magnetų, atvirukų, keramikos su vaizdu į miestą, iš Smolensko galima parsivežti ir neįprastų suvenyrų. Pavyzdžiui, Viazmos imbierinių sausainių, kurie prieš revoliuciją buvo geriau žinomi nei Tulos, kvapnaus medaus ir riešutų su cukruotais vaisiais, žemės riešutais ar migdolais. "Puškinas rašė apie šį desertą: Maskva garsėja savo nuotakomis, kaip Viazma — savo imbieriniais sausainiais", — priduria Bičkova. Smolensko saldumynai — tai vaisiai cukraus sirupe, daugiausia obuoliai ir kriaušės. Natūralus ir skanus produktas, paruoštas naudojant senas technologijas. Ir čia jie perka figas, zefyrus, šokoladą, į kurį įeina tik kakavos pupelės ir cukranendrių cukrus. Taip pat galite atsivežti ir briliantų — didžiausia deimantų perdirbimo įmonė yra įsikūrusi Smolenske, sako Natalija Michailovskaja. Ir be viso to, galima nusipirkti kojinių. Vietinis trikotažo fabrikas taip pat gamina specialius gaminius astronautams.



Dar šia tema
Kinas "ant laiptelių": vasaros ekranizacijos po Liubarto tiltu Vilniuje
Provansas Kryme. Geriausios žydinčių levandų laukų nuotraukos pusiasalyje
Iškyla, kantri muzika ir maisto furgonėliai: Vilniuje vyko "amerikietiškos atostogos"
Vilniaus oro uostas

Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai

(atnaujinta 19:22 2020.07.08)
Nors pastarojo laikotarpio skrydžių ir keliautojų pikas fiksuotas birželio mėnesį, tačiau dar geresni rodikliai prognozuojami liepos mėnesį

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Trys tarptautiniai Lietuvos oro uostai apibendrino antrojo ketvirčio rezultatus ir pranešė, jog keleivinė aviacija grįžta į jai įprastas vėžes, rašo įstaigos spaudos tarnyba.

Po COVID-19 sukeltos pandemijos, kurios metu buvo įvestas karantinas, oro uostai kasdien aptarnauja vis daugiau norinčiųjų keliauti, o oro bendrovės atnaujina vis daugiau krypčių. Nors pastarojo laikotarpio skrydžių ir keliautojų pikas fiksuotas birželio mėnesį, tačiau dar geresni rodikliai prognozuojami liepos mėnesį.

Pastebimas augimas

Apžvelgdami antrąjį metų ketvirtį (balandis–birželis), Lietuvos oro uostų atstovai pastebėjo, kad pastarieji trys mėnesiai buvo įtempti ir permainingi. Kovo mėnesį prasidėjusi keleivinės aviacijos stagnacija palaipsniui atsitraukia, o švelnėjantys valstybių keliavimo apribojimai ir gerėjanti situacija pasaulyje tarsi prikėlė ją naujam gyvenimui.

Jei balandžio mėnesį Lietuvos oro uostai bendrai aptarnavo daugiau nei 1400 keleivių, tai gegužę šis skaičius išaugo iki beveik 4300 keleivių, o birželį viso per šalies oro uostus atvyko ir išvyko 42,6 tūkst. keleivių.

Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, "pavasarinė oro duobė" sugeneravo daugiau nei pusantro milijono keleivių srauto praradimą (palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis), tačiau, nepaisant visko, rezultatai kasdien vis gerėja.

Per antrąjį šių metų ketvirtį bendrai aptarnauta daugiau nei 3 tūkst. skrydžių, pusė jų — birželio mėnesį (1633 skrydžiai), o pagrindiniais šalies oro vartais išlieka Vilniaus oro uostas, pirmąjį vasaros mėnesį aptarnavęs 974 skrydžius.

Iš Vilniaus oro uosto birželį galima buvo rinktis net 22 kryptis, iš Kauno — 6, o iš Palangos — 3.

Liepos prognozės

Kaip prognozuoja Lietuvos oro uostų atstovai, liepos mėnesio rodikliai turėtų dar labiau pakilti į viršų. Prognozuojama, jog liepą viso bus pasiūlyta daugiau nei 70 krypčių, dalis jų visiškai naujos.

Pažymima, jog būtent liepos mėnesis padės aviacijos rinkai atgauti pagreitį, nes ne tik oro bendrovės yra paskelbusios apie grįžimus — taip pat grįžo užsakomieji skrydžiai, siūlydami atostogų pasirinkimus pamėgtomis ir naujomis kryptimis.  

Ekspertų manymu, pasiekti 2019-ųjų rekordinius srautus keleivinė aviacija galėtų kitų metų pabaigoje.

Tegai:
koronavirusas, skrydžiai, Lietuvos oro uostai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kasiulevičius mano, kad ES neturėtų skubėti atverti išorinių sienų
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Gruzija atvers sienas keliautojams iš Lietuvos