Pirmasis apaštališkasis vizitas į Baltijos šalis: popiežius Pranciškus Vilniuje

63
(atnaujinta 17:49 2018.09.24)
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
Pirmą kartą nuo 1993 metų popiežius Pranciškus nuvyko į Lietuvą su istoriniu vizitu. Jis praleido respublikoje dvi dienas, kurių metu susitiko su tūkstančiais tikinčiųjų Vilniuje ir Kaune. Išsamiau – Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Popiežius Pranciškus pradėjo apaštališkąjį vizitą į Baltijos šalis. Lietuva buvo pirmoji iš trijų respublikų, į kurią atvyko pontifikas.

Šeštadienį popiežius Pranciškus kreipėsi į tikinčiuosius šalia Prezidento rūmų, Daukanto aikštėje, vėliau susitiko su jaunimu Katedros aikštėje.

Kitą dieną jis aukojo šv. Mišias Kaune, kuriose susirinko daugiau kaip šimtas tūkstančių tikinčiųjų iš Lietuvos ir kitų šalių. Po to pontifikas sugrįžo į Lietuvos sostinę, kur pagerbė represijų ir Holokausto aukų atminimą. Popiežius aplankė Vilniaus getą, kuris buvo panaikintas prieš 75 metus.

Po to katalikų bažnyčios vadovas nuvyko į Latviją.

63
  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © AFP 2020 / Petras Malukas

    Vizitą į Baltijos šalis popiežius Pranciškus pradėjo nuo Vilniaus aplankymo. Sostinės oro uoste pontifiką pasitiko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybė.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Lietuvos sostinėje į susitikimą su popiežiumi susirinko dešimtys tūkstančių tikinčiųjų iš Lietuvos ir kitų šalių.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Daugiau nei du tūkstančiai žmonių atvyko iš kaimyninės Baltarusijos susitikti su pontifiku.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Dėl didžiulio žmonių skaičiaus buvo imtasi priemonių sustiprinti apsaugą. Kiekvieno renginio, kuriame dalyvavo popiežius, metu saugumą užtikrino apie tūkstantis policijos pareigūnų, kurie tikrino visus, atvykusius į renginį.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © AFP 2020 /

    Savo kalboje Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus paragino lietuvius "tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų Europos". "Jūs, lietuviai, turite pasakyti savo žodį: priimkite skirtumus", - pasakė popiežius.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Tada Vatikano vadovas "papamobiliu" nuvyko į Katedros aikštę, kur įvyko susitikimas su Lietuvos jaunimu. Pakeliui į aikštę pontifikas sustojo prie ligoninės ir pabendravo su vyresnio amžiaus žmonėmis.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Savanoriai, dirbantys ligoninėje, papasakojo, kad pontifikas suteikė jų pacientams viltį, ir pažymėjo, kad jie yra labai laimingi ir dėkingi jam.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Savo kalboje Lietuvos jaunimui Katedros aikštėje popiežius pabrėžė, kad Lietuva daug patyrė ir dėl to turi tapti stipresnė.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Pasak žmonių, svarbiausia popiežiaus žinia – tai meilės, taikos ir, svarbiausia, vilties idėja.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Kreipdamasis į jaunimą, popiežius taip pat kalbėjo: "Gyvenimas – tai nuolatinis vaikščiojimas, jūs ieškote teisingos krypties, be baimės grįžti atgal, jei padarysite klaidą". Kalbėdamas tai, pontifikas turėjo galvoje ne tik kiekvieno asmeninį kelią, bet ir kelio pasirinkimą šalies labui.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Sekmadienį popiežius pagerbė represijų aukų atminimą ir aplankė Holokausto muziejų, o tada kalbėjo Lukiškių aikštėje.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Tarp renginio lankytojų buvo Lietuvos partizanai, kurie atėjo pasiklausyti popiežiaus kalbos.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Po muziejaus aplankymo ir po kalbos pontifikas atvyko prie okupacijos aukų paminklo netoli Lukiškių aikštės.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Ten jį pasitiko beveik keturi tūkstančiai žmonių. Popiežius padėjo gėlių ir pasimeldė.

  • Папа Римский Франциск в Вильнюсе
    © Sputnik/ Андрей Богданов

    Po maldos popiežius su savo kongregacija palaimino visus atvykusius ir pajudėjo į Apaštališkąją nunciatūrą. Kamerinis choras "Aidija" dainavo nacionalinę dainą "Lietuva brangi" popiežiaus išvykimo metu, giesmę parėmė didžiausias karilionas Baltijos šalyse.

Tegai:
Popiežius Pranciškus, Dalia Grybauskaitė, Lietuva, Vilnius
Temos:
Popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą 2018 metų rugsėjį (31)
Dar šia tema
Į popiežiaus mišias Kaune susirinko daugiau nei 100 tūkst. tikinčiųjų
Popiežius Pranciškus ragina Lietuvą "tapti tiltu tarp Vakarų ir Rytų Europos"
Ką sakė Grybauskaitė ir popiežius Pranciškus Daukanto aikštėje
Grybauskaitė Prezidento rūmuose padovanojo popiežiui Laisvės varpą

Gražios pasaulio vietos žaibų švytėjime

(atnaujinta 17:47 2020.07.04)
Pastaruoju metu vis dažniau gausų lietų lydi perkūnijos. Žiūrėkite Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje įspūdingiausius kraštovaizdžius, pagražintus žaibų švitėjimu
  • © Sputnik / Denis Murin

    Ypač įspūdingai žaibavimas atrodo naktiniame danguje.

  • © AFP 2020 / Yasuyoshi Chiba

    Nuotraukoje: žaibuoja aplink Kristaus statulą Rio de Žaneire.

  • Beje, žaibuoja ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos planetose — Veneroje, Jupiteryje, Saturne ir Urane. Nuotraukoje: žaibas virš Ankaros.

  • © AFP 2020 / Aris Messinis

    Nuotraukoje: žaibas virš Parthenono Atėnuose.

  • © AP Photo / Joseph Kaczmarek

    Tarp žaibų yra ir "čempionų". Ilgiausia buvo užfiksuota Oklahomoje — 321 kilometras. O ilgiausiais žaibas buvo užfiksuotas Alpėse, blyksnių trukmė siekė 7,74 sekundes.

  • Nuotraukoje: žaibas virš Londono.

  • © AFP 2020 / Kazuhiro Nogi

    Dažniausiai žaibai susidaro kamuoliniuose debesyse — tada jie vadinami audringais žaibais. Kartais šios elektros iškrovos susidaro lietaus debesyse ir net ugnikalnių išsiveržimų, tornadų ir dulkių audrų metu.

  • © Depositphotos / Taysaev

    Nuotraukoje: žaibas virš Paryžiaus Eifelio bokšto.

  • Žaibai susidaro ne tik apatiniuose atmosferos sluoksniuose, bet ir viršutiniuose — ten jie nėra labai gerai ištirti.

  • Beje, žaibai viršutinėse atmosferos sluoksniuose turi labai neįprastus ir romantiškus pavadinimus: "elfai", "džetai" ir "spritai".

  • © CC BY-SA 3.0 / Bobmorse59 / I Sassi di Matera

    Nuotraukoje: žaibas virš Sassi di Matera, istorinio Italijos miesto Matera centro.

  • © CC BY-SA 3.0 / AwOiSoAk KaOsIoWa / God's wrath - panoramio

    Dažniausiai žaibuoja tropikuose. Labiausiai "žaibiška" vieta yra Kifuka kaimas kalnuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose. Viename kvadratiniame kilometre per metus vidutiniškai fiksuojami 158 žaibai. Nuotraukoje: žaibas virš Madrido.

  • © Depositphotos / Jag_cz

    Nuotraukoje: žaibas virš Dubajaus "Burj Khalifa". "Burj Khalifa" yra ypač aukštas 828 metrų aukščio dangoraižis, aukščiausias ir daugiaaukštis pastatas.

Provansas Kryme. Geriausios žydinčių levandų laukų nuotraukos pusiasalyje

(atnaujinta 16:22 2020.07.03)
Tam, kad pasigrožėtumėte žydinčiomis levandomis, nebūtina vykti į Prancūziją, kas, beje, ypač svarbu koronaviruso pandemijos metu. Geriausi kadrai — Sputnik Lietuva nuotraukose
  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Levandų laukai Kryme yra ne tik neprastesni už prancūzų, bet ir savaip unikalūs. Pavyzdžiui, Rusijos pusiasalio toks laukas yra didžiausias Europoje. Čia verta atvykti ir dėl ryškios fotosesijos ir tiesiog pasimėgauti purpurinės spalvos platybėmis.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Levandoms Europoje skiriamas didelis dėmesys, nes nuo senų laikų katalikų Bažnyčioje ji buvo laikoma šventa gėle. Nors pasaulietiniame gyvenime šis augalas naudojamas daugelyje sričių. Jis dedamas į maistą, plačiai naudojamas kosmetikoje ir kvepaluose, medicinoje ir chemijoje.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Viduržemio jūros pakrantė Prancūzijoje ir Ispanijoje laikoma levandų tėvyne. Rusijoje augalą sodinti mėgino dar imperatorės Jelizavetos Romanovos laikais, tai yra, nuo XVIII amžiaus vidurio, o XIX amžiaus pradžioje išsiaiškinta, kad Krymo pusiasalio klimatas yra tinkamas levandoms auginti.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Didžiausias levandų laukas Kryme užima daugiau nei 120 hektarų. Šiai plantacijai yra daugiau nei 25 metai. Ji įsikūrusi Bachčisarajaus rajone, Turgenevkos kaime.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Tikslų levandų žydėjimo Kryme laiką sunku įvardyti, nes daug kas priklauso nuo oro sąlygų pavasarį ir vasaros pradžioje. Paprastai žydėjimo sezonas apima birželio antrąją pusę ir tęsiasi liepos mėnesį.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Jei norite surengti fotosesiją levandų lauke, turėtumėte atsižvelgti į svarbų faktą: žydinčių levandų atspalvis keičiasi atsižvelgiant į saulės padėtį ir šviesos kiekį.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Daugiausia levandų laukų pusiasalyje išliko Bachčisarajaus regione: šalia Turgenevkos, Kudrino, Šelkovičnojės, Rostuščės, Tarasovkos kaimų.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Taip pat yra laukų su šiuo augalu šalia Aluštos.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Jei keliaujate aplink pusiasalį automobiliu, tuomet levandų laukus galite aplankyti ir savarankiškai, tačiau yra ir specialių ekskursijų. Į jas užsiregistruoti geriau iš anksto.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Jei vis dėlto einate vieni, svarbu išsiaiškinti, ar į laukus leidžiami fiziniai asmenys. Dažnai ūkininkai aptveria teritoriją, baimindamiesi dėl sodinių saugumo.

Tegai:
Krymas, vasara
Bikinis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 5-osios šventės

(atnaujinta 19:15 2020.07.03)
Liepos pirmasis sekmadienis Lietuvoje paskelbtas Globėjų diena, šiemet taip liepos 5-oji, ir būtent šią dieną prieš daug metu pasaulyje pasirodė pirmaisi bikinis

Liepos 5 yra 186-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (šiemet, keliamaisiais metais — 187-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 179 dienos.

2017 metais Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme liepos pirmasis sekmadienis paskelbtas Globėjų diena. Šiemet globėjams skirta visa savaitė — nuo birželio 29 dienos iki liepos 5 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3 839 šeimos, ir jose auga 4 936 vaikai.  

Katalikai šią dieną mini Šv. Antaną Mariją Zakarijų (1502–1539). Kunigas, rūpestingos ir turtingos motinos našlės pastangomis mokėsi, studijavo mediciną Paduvoje. Grįžęs ėmė laisvalaikiu mokyti vargšus paauglius tikėjimo. Dirbo negailėdamas savęs ir išsekęs anksti mirė.

Istorijoje ši diena pasižymėjo bikinio atsiradimu. Šią dieną 1946 metais Paryžiuje buvo pristatytas pirmas bikinis.

Liepos 5 dieną vardadienius mini Antanas, Butginas, Mantmilė, Karolina, Filomena.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai