Seniausios veislės: Vilniuje vyko arklių paroda

55
(atnaujinta 12:58 2018.12.27)
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
  • Выставка - шоу породистых лошадей
Renginyje dalyvavo pagrindiniai arklių veisėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos. Daugiau — "Sputnik Lietuva" nuotraukų galerijoje

Vilniaus "Litexpo" vyko veislinių arklių paroda-šou — vienintelis toks renginys ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, kai po vienu stogu demonstruojama daug nuostabių gyvūnų, buriasi pagrindiniai arklių veisėjai, arklininkystės atstovai iš Lietuvos ir kitų šalių: Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos ir kt. Geriausi arkliai iš Lietuvos ir užsienio šalių kovos dėl čempiono titulo tarp sunkiųjų, kinkomųjų, jojamųjų ir sportinių veislių.

Parodoje galima buvo pamatyti brangiausius ir grakščiausius arabų žirgus ir achaltekus, pačius grakščiausius žirgus —juoduosius fryzus, stipriausiąją veislę — peršeronus, taip pat arklius su keisčiausiu kailiu — Užbaikalės garbanotuosius ir kitų puikių veislių.

55
  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Paroda vyko "Litexpo" parodų rūmuose.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Vaikai iki trejų metų apsilankė parodoje nemokamai.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Geriausi arkliai iš Lietuvos ir užsienio šalių varžėsi dėl čempiono titulo tarp didelių, jojimo ir sportinių arklių veislių.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Žiūrovams buvo parengta pramoginė programa su teatro ir akrobatų pasirodymais.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Parodoje dalyvavo elitinės arklių veislės, įskaitant arabų žirgus ir achaltekus.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kai kurių parodoje pristatytų veislinių arklių kaina siekė šimtus tūkstančių eurų.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Renginyje dalyvavo arklių veisėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Nuotraukoje: arkliams ruošiamos kliūtys.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Arabų arklių veislė yra viena seniausių pasaulyje.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Nuotraukoje: jauniausi parodos lankytojai.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Pirmą kartą buvo surengta speciali smulkių žemaūgių arklių paroda.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Parodos programa buvo skirta ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Arklių savininkai žiūrovams surengė specialią parodą.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Mergina ruošia žirgą pasirodymui.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Meniškas žirgo papuošimas.

  • Выставка - шоу породистых лошадей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Parodų rūmų fojė vaikai piešė žirgus. Piešinių autoriai buvo apdovanoti įsimintinais prizais.

Tegai:
Litexpo, Lietuvos parodų ir kongresų centras "Litexpo"

Sustingę viduramžiai: "mirštančio" Italijos miesto ant kalno viršūnės nuotraukos

(atnaujinta 14:02 2021.04.09)
Šiame mažame miestelyje jau daugelį amžių beveik niekas negyvena. Gamta palaipsniui jį naikina. Į ką pažiūrėti kasmet atvažiuoja šimtai tūkstančių turistų — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Mirštantis Italijos miestas Čivita di Banjoredžo praktiškai įsikūręs "saloje"; į miestą galima patekti tik vieninteliu 300 metrų ilgio tiltu, kuris buvo pastatytas prieš penkiasdešimt metų. Maisto produktai ir kitos prekės čia pristatomi mopedais.

Šis miestas visiškai išsaugojo savo viduramžių išvaizdą. Todėl čia ir atvyksta turistai — pažvelgti į gyvenvietę, kurioje laikas sustojo.

Čivita di Banjoredžo yra vienintelis miestas Italijoje, už apsilankymą kuriame reikia mokėti. Per metus mieste apsilanko daugiau nei 800 tūkst. žmonių.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Čivita di Banjoredžo miestelis yra maždaug už 120 kilometrų nuo Romos. Kai kurie net vadina jį kaimu.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas yra pačiame uolos viršuje. Jis vadinamas "mirštančiu miestu", nes jame beveik niekas negyvena, o pats miestas pamažu griūva.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas turi senovės istoriją — jį prieš 2500 metų įkūrė etruskai. Jis stovi ant puraus vulkaninio tufo.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    1695 metais gyventojai, savivaldybės valdžia ir vyskupas buvo priversti persikelti iš Čivita di Banjoredžo į Banjoredžo dėl stipraus žemės drebėjimo, kuris paspartino kalno eroziją. Tuo metu ši žemė buvo Popiežiaus srities dalis. Nuotraukoje: miesto meras Luka Profilis vaikščioja gatve.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    XIX amžiuje Čivita di Banjoredžo tapo "sala", erozijos procesai pagreitėjo, dažniau pradėjo atsirasti nuošliaužos. Nuotraukoje: tiltas, jungiantis žemyną su miestu.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Čivita di Banjoredžo uoloje yra gilių įtrūkimų. Dėl gamtos jėgų įtakos miestas pasmerktas žlugti.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Visame mieste įrengti ekstensometrai — prietaisai, skirti matuoti kietųjų kūnų deformaciją.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Daugelį amžių tuščiu prastovėjęs miestas neva sustingo Viduramžiuose. Viskas čia išsisaugojo tokiu, kaip buvo toje epochoje.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Daugumoje namų yra restoranai, kavinės, užkandinės, taip pat yra mini viešbučiai turistams.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Yra daugybė suvenyrų parduotuvių, kuriose taip pat galima nusipirkti keramikos, tipiškų itališkų gaminių.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas tapo labai populiarus tarp Japonijos ir Kinijos turistų. Tai galima pastebėti iš ranka užrašytų hieroglifų ant rodyklių italų ir anglų kalbomis.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Turistai myli miestą, nes atrodo, kad jame laikas sustingo ir galima pamatyti, kaip atrodė viduramžių pastatai ir buitis. Tačiau į Čivita di Banjoredžo žmonės dar atvyksta, kad fotografuotis žemiau esančio slėnio panoraminių vaizdų fone.

Tegai:
Viduramžiai, architektūra, Italija

Antrojo pasaulinio karo dalyvis, jūreivis, pilotas: koks buvo princas Filipas Mauntbatenas

(atnaujinta 23:14 2021.04.09)
Edinburgo hercogas, karalienės Elžbietos II vyras princas Filipas mirė likus vos porai mėnesių iki 100-mečio. Koks buvo britų monarchės sutuoktinis — žiūrėkite Sputnik Lietuva nuotraukose
  • © AP Photo

    Filipas gimė 1921 metų birželio 10 dieną Graikijos Korfu saloje ir buvo pakrikštytas pagal stačiatikių apeigas. Jo tėvas buvo princas Endriu — Graikijos karaliaus Jurgio I sūnus. Nuotraukoje: princas Filipas mokykloje Paryžiaus priemiestyje.

  • © AP Photo

    Atsisakius princo Filipo sosto, jo šeima apsigyveno Paryžiuje. 1928 metais berniukas buvo išsiųstas pas giminaičius į Londoną. Tada jis mokėsi Vokietijoje ir Škotijoje, taip pat Karališkajame jūrų laivyno koledže Dartmute. Nuotraukoje: Elžbietos II ir princo Filipo vestuvės, 1947 m. lapkričio 20 d.

  • © AP Photo

    Baigęs koledžą jis gavo mičmanо laipsnį. Princas Filipas tarnavo viso Antrojo pasaulinio karo metu ir įgijo vyresniojo leitenanto laipsnį. Nuotraukoje: Elžbietos II ir princo Filipo vestuvės, 1947 m. lapkričio 20 d.

  • © AP Photo / Anonymous

    Filipas susipažino su būsima žmona, kai mokėsi koledže. Tada Elžbieta ir Margaret švietimo įstaigoje apsilankė kartu su karaliumi Jurgiu VI. Filipas ir Elžbieta pradėjo susirašinėti. 1946 metais ​Filipas paprašė karaliaus leidimo vesti sosto paveldėtoją. Nuotraukoje: princas Filipas, Edinburgo hercogas, prieš prasidedant karališkajai regatai, 1963 m.

  • © AP Photo

    Prieš vestuves princas Filipas pasiėmė motinos pavardę — Mauntbaten — ir atsivertė iš graikų ortodoksų į anglikonų tikėjimą. Be to, priimdamas Didžiosios Britanijos pilietybę, jis atsisakė Graikijos ir Danijos princo titulo. Nuotraukoje: Anglijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas bei trys jų vaikai Balmoralo pilyje.

  • © AP Photo

    Apie Elžbietos II ir princo Filipo sužadėtuves buvo paskelbta 1947 m. liepos 10 d. Vestuvės įvyko tų pačių metų lapkričio 20 dieną Vestminsterio abatijoje. Nuotraukoje: Edinburgo hercogas, princas Filipas, pilotuojantis "Blackburn" lėktuvą.

  • © AP Photo / Leslie Priest

    Nuotraukoje: princas Filipas, Edinburgo hercogas, meta ietį, lankydamasis Velso karo laivyno mokykloje 1949 m.

  • © AP Photo

    1952 m., mirus karaliui Jurgiui VI ir įžengus į sostą Elžbietai II, jis tapo valdančio monarcho sutuoktiniu, tačiau nepriėmė princo konsorto titulo. Nuotraukoje: princas Filipas susitiko su "The Beatles" Londone, 1964 m.

  • © AP Photo

    Po 1952 m. Filipas visiškai atsidavė karališkosios šeimos tarnybai, atlikdamas daugybę ceremoninių ir labdaringų pareigų. Jis buvo maždaug 800 organizacijų kilniausiasis globėjas. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas vaikų šventėje Sent Lusijoje 1966 m.

  • © AP Photo / Dennis Cook

    Nuotraukoje: princas Filipas stebi, kaip paleidžiamas ATW ATGM Quantico karinėje bazėje Virdžinijoje, 1991 m.

  • © REUTERS / Pool / Oli Scarff

    1964–1986 m. princas Filipas buvo Tarptautinės jojimo federacijos, o 1981–1996 m. — Pasaulio laukinės gamtos fondo prezidentas. Nuotraukoje: karalienė Elžbieta II su vyru princu Filipu, 2012 metais.

  • © AP Photo / Alastair Grant

    Būdamas Tarptautinės jojimo federacijos prezidentu, 1973 m. rugsėjo mėn., jis tapo pirmuoju Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariu, kuris neoficialiai lankėsi TSRS. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir princas Filipas princesės Eugenijos ir Jack'o Brooksbank'o vestuvėse, 2018 m.

  • © AP Photo / Adrian Dennis

    1986 m. spalio mėn. princas Filipas su žmona lankėsi Kinijoje, o 1994 m. spalio mėn. kartu su Elžbieta II vėl lankėsi Rusijoje.

  • © AP Photo / Frank Augstein

    1997 m. kovo mėn. princas Filipas trečią ir paskutinį kartą lankėsi Rusijoje, aplankęs Chabarovską ir Kamčiatkos teritoriją.

  • © AP Photo / Alastair Grant

    Karalienė Elžbieta II ir princas Filipas turi keturis vaikus: Čarlzą, Velso princą, Aną, Didžiosios Britanijos princesę, Endriu, Jorko hercogą ir Edvardą, Vesekso grafą. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir princas Filipas atvyksta į Askote vykstančias "Royal Ascot" jotynes.

  • © AP Photo / Adrian Dennis

    Princas turėjo daugybę pomėgių — nuo polo žaidimo, žvejybos ir tapybos iki pilotavimo. Jis taip pat buvo žinomas dėl savo dviprasmiško humoro.

Tegai:
Princas Filipas
Nemiga

Gydytojas įvardijo efektyvų būdą išsimiegoti

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Specialistas įspėjo, kad sistemingas miego trūkumas padidina arterinės hipertenzijos, širdies nepakankamumo ir miokardo infarkto išsivystymo tikimybę

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Norint išspręsti daugelį miego problemų, dažnu atvejų pakanka keliais laipsniais sumažinti temperatūrą miegamajame, sako amerikiečių nerologas Krisas Vinteris. Ji cituoja leidinys "Men's Health".

Specialistas pažymėjo, kad vėsus oras ne tik padės atsikratyti nemigos, bet ir prisidės prie geresnio ir ilgiau trunkančio poilsio. Tuo pačiu jis mano, kad čiužinio, pagalvės pakeitimas ar "aukštųjų technologijų pižamų" įsigijimas vargu ar padės atsikratyti miego problemų.

Taip pat gydytojas patarė eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu metu.

"Nuolatinis grafikas padeda smegenims žinoti, kada laikas miegoti", — paaiškino ekspertas.

Jo teigimu, alkoholio vartojimo sumažinimas, meditacijos ir mankštos taip pat padės pagerinti miego kokybę.

Anksčiau Sečenovo universiteto Nervų ligų ir neurochirurgijos katedros docentas Michailas Poluektovas įspėjo, kad sistemingas miego trūkumas padidina arterinės hipertenzijos, širdies nepakankamumo ir miokardo infarkto išsivystymo tikimybę.

Tegai:
miegas, gydytojai
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Mitybos specialistai įvardijo lengvą būdą valgyti mažiau
Gydytojas papasakojo, kaip atpažinti alergijas
Gydytojai pasakojo, kaip atpažinti širdies smūgį