Žiemos vaizdai: kai dangus virš Kauno botanikos sodo būna mėlynas
(atnaujinta 11:43 2019.01.16)
Dažniausiai į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą žmonės užsuka vasarą, norėdami pasigrožėti įvairiausių rūšių žydinčiomis gėlėmis, tačiau ši vieta patraukli ir kitais metų laikais.
© Photo : Žiemos vaizdai Kauno botanikos sodeNors žiemą pasidžiaugti šiluma botanikos sode negalima, tačiau galima pasigrožėti nuostabiu kraštovaizdžiu.
© Photo : Facebook / VDU Botanikos sodas KauneMedžio šakos giedro dangaus fone.
© Photo : Facebook / VDU Botanikos sodas KauneGamta atspindi saulės spindulius.
© Photo : Facebook / VDU Botanikos sodas KauneDidžioji dalis Botanikos sodo floros žiemą atsipalaiduoja, tik spygliuočiai žaliuoja ištisus metus.
© Photo : Facebook / VDU Botanikos sodas KauneSniego padengti botanikos sodo augalai.
© Photo : Facebook / VDU Botanikos sodas KauneIškylos į botanikos sodą metu galima įkvėpti ramybės, pasivaikščioti prie užšalusio upelio, pastovėti ant tiltelių.
© Photo : Facebook / VDU Botanikos sodas KauneBalto sniego nuklotame sode mėlyno dangaus fone ryškiai raudonuoja putinų uogos.
© Photo : Facebook / VDU Botanikos sodas Kaune1923 metais įkurtam Botanikos sodui ypatingą aurą suteikia legendomis apipinto dvarininko Jozefo Godlevskio Aukštosios Fredos dvaras.
© Photo : Facebook / VDU Botanikos sodas KauneŽiemos saulės nutviekstos poilsio vietos.
© Photo : Facebook / VDU Botanikos sodas KauneSkulptūra "Planeta X", primenanti Mažojo Princo planetą.
Tegai:
Tikėjimo išbandymas: kaip praėjo krikščioniškos maudynės Vilniuje per šalčius
(atnaujinta 18:29 2021.01.19)
Sausio 19-osios naktį, pagerbiant Viešpaties Apsireiškimo (Epifanijos) šventę, tikintieji maudosi ledo eketėse. Žmonės tiki, kad šią naktį vanduo prisipildo stebuklingos jėgos, kuri gali nuplauti visus negalavimus ir visas nuodėmes.
Tradicija yra išimtinai liaudies — bažnyčios kanonai nenurodo, kad per Epifanija reikia pasinerti į vandenį. Be to, daugelis bažnyčios vadovų ragina to nedaryti, nes maudymasis lediniame vandenyje gali pakenkti sveikatai.
Remiantis Evangelija, šią dieną Jonas Krikštytojas kvietė žmones atgailauti, o išklausęs jų nuodėmes tris kartus panardino į vandenį. Jis sakė, kad po jo ateisiąs Jėzus krikštys Šventąja Dvasia ir ugnimi. Trisdešimtmetis Jėzus Kristus atėjo į Jordaniją krikštytis pas Joną Krikštytoją. Po krikšto ceremonijos dangus atsivėrė virš Kristaus, o tada Jonas pamatė Dievo Dvasią.
© AP Photo / Mindaugas KulbisNuo sausio 18 iki 19 dienos stačiatikiai švenčia Viešpaties krikštą. Šią naktį yra liaudies tradicija maudytis ledo eketėje.
© AP Photo / Mindaugas KulbisVilniuje Epifanijos maudynės vyko prie Žaliųjų ežerų. Tikinčiųjų neišgąsdino nei pandemija, nei 20 laipsnių šaltis.
© AP Photo / Mindaugas KulbisSausio 19 dieną tikintieji mini Jėzaus Kristaus krikštą, kurį Jonas Krikštytojas atliko Jordano vandenyse. Tačiau stačiatikių bažnyčia nebūtinai nurodo šią naktį pasinerti į eketę su lediniu vandeniu.
© AFP 2020 / PETRAS MALUKASMaudymasis ledo eketėje yra išskirtinai liaudies tradicija ir būdas liudyti savo tikėjimo galią.
© AFP 2020 / PETRAS MALUKASCerkvėse pašventinamas vanduo, įskaitant vandenį ežere. Manoma, kad toks vanduo turi gydomųjų savybių ir gali "nuplauti" visas nuodėmes ir ligas nuo to, kuris į jį pasineria.
© AFP 2020 / PETRAS MALUKASSausio 19-osios rytą cerkvėse vyksta liturgija, o po to šventinamas vanduo. Teigiama, kad šventintas vanduo gali pagerinti metus.
© AFP 2020 / PETRAS MALUKASTarp stačiatikių manoma, kad vanduo tris dienas per metus įgyja stebuklingų savybių: sausio 19 dieną per Epifaniją, vasario 15 dieną ir birželio 24 dieną.
© AFP 2020 / PETRAS MALUKASYra legenda apie dar vieną šios šventės stebuklą. Manoma, kad Jėzui Kristui įžengus į Jordaną, vandenys pakeitė srovės kryptį ir nuo tada taip buvo kiekvienais metais.
© Sputnik / Vitaliy TimkivRusijai šios maudynės yra viena iš pagrindinių liaudies tradicijų. Tačiau šiais metais Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovai paprašė susilaikyti nuo tradicijų dėl pandemijos.
© Sputnik / Maksim BlinovKai kuriuose Rusijos regionuose maudytis buvo oficialiai uždrausta.
© Sputnik / Anton DenisovŽinodami maudymosi eketėje paplitimą tarp rusų, gydytojai visada pateikia keletą patarimų, kaip panerti į ledinį vandenį, kad žmonės nesusirgtų.
© Sputnik / Vitaliy AnkovGydytojai pataria nerti lėtai ir praleisti vandenyje ne ilgiau kaip dešimt sekundžių. Išlipus iš eketės reikia apsišluostyti rankšluosčiu ir apsirengti.
© Sputnik / Aleksander KryazhevTaip pat gydytojai prieš maudydamiesi griežtai draudžia "šildytis" alkoholiu. Be to, kad tradicija turi religinį kontekstą, alkoholis šiuo atveju yra netinkamas.
© REUTERS / Maxim ShemetovSavo ruožtu stačiatikių bažnyčios vadovai primena, kad per Krikštą svarbiausia galvoti apie Švenčiausiąją Trejybę (Dievą Tėvą, Dievą Sūnų, Dievą Šventąją Dvasią) ir žmogaus trejybę (kūną, sielą, dvasią).
Tegai:
Kas namuose šeimininkas? Įvairių šalių lyderių augintinių nuotraukos
(atnaujinta 21:59 2021.01.17)
Viso pasaulio lyderiai dažnai turi gyvūnų, kurie pritraukia didelį visuomenės dėmesį. Pavyzdžiui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teikia pirmenybę šunims, todėl jam dažnai dovanoja šiuos gyvūnus. Dar 2000 metais Rusijos vadovui pradėjus eiti pareigas, dabartinis Rusijos Federacijos gynybos ministras Sergejus Šoigu (tuometis civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministras — Sputnik) padovanojo jam labradoro šuniuką vardu Koni.
Akita Inu veislės šuo prezidentui buvo padovanotas 2012 metais, veislė laikoma nacionaline Japonijos vertybe.
Sputnik Lietuva pateikia įvairių valstybių lyderių augintinių nuotraukas. Be Rusijos vadovo augintinio, nuotraukose yra politikų iš Vokietijos, Šveicarijos, Naujosios Zelandijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių lyderių gyvūnų.
Išrinktasis JAV prezidentas Džo Baidenas su savo šunimi Meidžoru
Nuotraukoje: Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės Džasindos Ardern katė. 2017 metais ją partrenkė automobilis
© Sputnik / Aleksei DruzhininNuotraukoje: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su šunimi Jumė. Augintinį Rusijos vadovui 2012 metais šunį Japonijos Akitos prefektūros gubernatorius Norihisa Satake įteikė kaip padėką už pagalbą pašalinant galingo žemės drebėjimo ir cunamio padarinius.
© AFP 2020 / The Blue HousePietų Korėjos prezidentas Mun Džėinas savo prezidento rezidencijoje Seule su juodu mišrūnu šunimi Toriu. Ankstesnis šuns savininkas buvo pagyvenęs vyras, kuris reguliariai valgė šiuos gyvūnus. Valstybės vadovas paėmė augintinį iš prieglaudos.
© AFP 2020 / Ludovic MarinNuotraukoje: Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas su šunimi vardu Nemo. Gyvūno veislė yra labradoro ir grifono mišrūnas.
© Photo : Kancelář prezidenta republikyPirmoji Čekijos ponia Ivana Zemanova rankose laiko savo šunį Darsį. Jis buvo pavadintas Džeinės Ostin knygos "Puikybė ir prietarai" herojaus vardu.
© AFP 2020 / Markku Ulander / LehtikuvaSuomijos prezidentas Sauli Niinisto Helsinkyje vaikšto su Bostono terjeru Lennu.
© AP Photo / Ron EdmondsBuvęs JAV prezidentas Barakas Obama ir jo žmona Mišelė augina Portugalų vandens šunis Bo ir Sunny.
© AFP 2020 / Chris J RatcliffeNuotraukoje: Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Džonsono katė, pravarde Larry. Augintinis buvo paimtas iš prieglaudos ir 2011 metais apsigyveno tuometinio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono rezidencijoje. Didžiojoje Britanijoje tai yra tam tikra tradicija — katės valdovų rezidencijose gyvena nuo XV a.
© AP Photo / Ruth FremsonBuvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas turėjo katę Soks ir šunį Buddy.
Tegai:
Kokia šiandien diena: sausio 20-osios šventės
(atnaujinta 22:11 2021.01.19)
Šią dieną 1981 metais, būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigasSausio 20 yra 20-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 345 dienos.
2021 metų sausio 20 dieną saulė saulė teka 08:29, leidžiasi 16:31, dienos ilgis — 8 val. 02 min.
Savo vardadienį šiandien švenčia Fabijonas, Sebastijonas, Daugvydas, Nomeda.
Sausio 20-oji Lietuvos istorijoje
1785 metais gimė Teodoras Grotus, pirmasis Lietuvos mokslininkas fizikas ir chemikas. Mirė 1822 m.
1941 metais gimė vertėjas Pranas Bieliauskas.
1963 metais gimė garsi lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.
2010 metais lietuvių filmas "Lernavan", kurį pastatė armėnų režisierius Maratas Sargsianas, apdovanotas "Bronziniu kiaušiniu" Serbijos mieste Drvengrade vykusiame kino filmų festivalyje.
2010 metais eidamas 96-uosius metus Tel Avive mirė jidiš kalba rašęs poetas Avromas Suckeveras. Kurti jis pradėjo ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, dar gyvendamas Vilniuje.
2011 metais Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) steigti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus muziejų-biblioteką.
2014 metais eidamas 75-uosius metus Vilniuje mirė senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės "Romuva" vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.
2015 metais Baltimorėje (JAV) savo namuose po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus). Gimė 1919 m. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.
Sausio 20-oji pasaulio istorijoje
1021 metais gimė žydų filosofas, poetas Avicebronas Ibn Gabirolis. Tikrasis vardas — Saliamonas ben Juda. Rašė lyrinius eilėraščius apie meilę, gamtą, vienatvę, religines poemas, kurios pateko į žydų liturgiją.
1265 metais pirmą kartą posėdžiavo Anglijos parlamentas.
1320 metais Vladislavas I karūnuotas Lenkijos karaliumi.
1778 metais Džeimsas Kukas tapo pirmuoju europiečiu, apsilankiusiu Havajuose.
1925 metais TSRS ir Japonija sudarė sąjungą.
1944 metais britų karo aviacija bombardavo Berlyną.
1945 metais ketvirtą kadenciją JAV prezidento pareigose pradėjo Franklinas Ruzveltas.
1946 metais Haris Trumenas įkūrė Centrinę Žvalgybos grupę, kuri vėliau tapo CŽV.
1961 metais 35-uoju JAV prezidentu inauguruotas Džonas Kenedis.
1973 metais antrai kadencijai JAV prezidentu tapo Ričardas Niksonas, vėliau atsistatydinęs dėl Votergeito skandalo.
1981 metais būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas.
1982 metais Pitas Dankertas išrinktas Europos Parlamento pirmininku.
1984 metais mirė amerikietis Džonis Vaismiuleris — olimpinis plaukimo čempionas, vėliau 19-oje kino filmų suvaidinęs Tarzaną.
1989 metais Džordžas Bušas tapo 41-uoju JAV prezidentu.
1997 metais Bilas Klintonas pradėjo antrąją JAV prezidento kadenciją.
1998 metais Vaclavas Havelas perrinktas Čekijos prezidentu.
1999 metais NATO pareiškė siunčianti karo laivus ir aviaciją į Adrijos jūrą, Jugoslavijos prezidentui Slobodanui Miloševičiui atsisakius sušvelninti savo poziciją dėl Kosovo provincijos.
2001 metais Džordžas Bušas tapo 43-iuoju JAV prezidentu.
2008 metais Prancūzijoje, eidamas 111-uosius, mirė Pirmojo pasaulinio karo veteranas Luji de Kaznavas, 1916 metais dalyvavęs legendiniame mūšyje prie Somos.
Tegai: