Lankytinų vietų kolekcija: pirmosios Rusijos miestų spalvotos nuotraukos

165

16:12 2019.04.24(atnaujinta 14:45 2019.04.24)

Galerijoje surinkti ryškiausi vaizdai, nufilmuoti naudojant pirmąsias spalvotų atvaizdų technologijas. Daugiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Pirmieji bandymai gauti spalvotas nuotraukas buvo padarytos dar XIX amžiuje, tačiau dėl techninių sunkumų spalvoti atvaizdai tapo gyvenimo kasdienybe kur las vėliau.

Fotografas Sergejus Prokudinas-Gorskis laikomas spalvotosios fotografijos pradininku Rusijoje. Savo darbuose jis sugebėjo pasiekti aukštos kokybės spalvų atkūrimą. "Prokudino-Gorskio Rusijos imperijos lankytinų vietų kolekcija" yra viena iš pirmųjų pasaulyje spalvotų fotografijų kolekcijų.

Kolekcijos kūrimas apima laikotarpį nuo 1903 iki 1916 metų.

165

Raudonoji aikštė tarp Maskvos Kremliaus ir Kitai-Gorod. Tai yra pagrindinė Rusijos sostinės aikštė. Jis yra padengtas taišytais akmenemis iš Krymo gabbro-diabazės — smulkiagrūdės uolienos.
Sankt Peterburgas įsikūrė tarp Suomijos įlankos pakrantės ir Nevos žiočių. Tai šiauriausias miestas pasaulyje, kuriame gyvena daugiau nei vienas milijonas gyventojų ir yra laikomas svarbiu Rusijos ekonomikos, mokslo ir kultūros centru.
Pateiktos fotografijos autorius Sergejus Prokudinas-Gorskis nuo 1903 metų pradėjo keliauti po Rusiją ir fotografuoti miestų ir kaimų gyvenimą.
Aleksandrijskij teatras Sankt Peterburge. Tai vienas seniausių Rusijos teatrų, šlikęs iki šių dienų.
Archangelskas buvo įkurtas caro Ivano IV įsakymu 1584 metais netoli Michailo arkangelo vienuolyno. Miestas įsikūrė į šiaurę nuo europinės Rusijos dalies ir yra Pamorė kultūros centras.
Sevastopolis yra įsikūręs į pietvakarius nuo Krymo pusiasalio, Juodosios jūros pakrantėje. Šiuo metu šis miestas yra labai populiarus tarp keliautojų dėl jachtklubų ir karinio istorinio turizmo plėtros.
Didysis varpas buvo išleistas 1737 metų imperatorienės Annos Ioannovnos įsakymu ir niekada nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Jis buvo pažeista per Trejybės gaisrą 1737 metais. Ir išgulėjo žemėje maždaug šimtmetį. Dabar jis stovi ant pjedestalo Maskvos Kremliuje.
Fotografas Prokudinas-Gorskis fotografavo ne tik miestų vaizdus, bet ir valstiečių bei darbininkų įvairias buities gyvenimo scenas.
Šv. Izaoko katedra Sankt Peterburge. Šis pastatas laikomas vėliausiu klasicizmo stiliaus statiniu.
Žemutinis Naugardas įsikūręs Vidurio Rusijoje, stovi Okos ir Volgos upių susiliejimo vietoje. Istorinėje miesto dalyje gausu įvairių lankytinų vietų, žymiausios —Minino ir Pozharskio aikštė, Valstybinis bankas ir Gimimo cerkvė.
Alupka įsikūrė pietinėje Krymo pakrantėje. Pagrindinė lankytinos vietos — Voroncovų rūmai bei Archipo Kuindži muziejus.
Maskva įsikūrė Rytų Europos lygumos centre, Okos ir Volgos tarpupyje. Rusijos sostinėje yra daugybė lankytinų vietų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Tegai:

istorija, nuotraukos, Rusija

Plius 40 per savaitę: anomali šiluma Vakarų Europoje

18:42 2021.02.27(atnaujinta 18:56 2021.02.27)

Praėjus vos kelioms dienoms po šalčių, kurie ištiko Vokietiją, Nyderlandus ir Britaniją, Vakarų Europos gyventojai mėgaujasi tikro pavasario dvelksmu. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

© REUTERS / Thilo Schmuelgen
Dar vasario viduryje gyventojai visoje Vokietijoje slidinėjo, važinėjo rogutėmis ir čiuožė, buvo įsibėgėjusi tikra žiema. Vasaris buvo pripažintas vienu šalčiausių Vokietijoje per daugelį metų. Tačiau per savaitę sniegas ištirpo ir žmonės pradėjo vykti į iškylas ir ilgus pasivaikščiojimus.
© AFP 2021 / Justin Tallis
Šalčius pakeitė maždaug nulio Celsijaus temperatūra, o kai kuriuose regionuose ji pakilo iki plius 15.
© REUTERS / Sarah Meyssonnier
Vokietijoje pavasaris oficialiai prasideda kovo 20 d., tačiau šiemet viršyti visi rekordai.
© REUTERS / Henning Bagger/Ritzau Scanpix
Nuo meteorologinių stebėjimų pradžios temperatūra per septynias dienas niekada taip greitai neaugo, kaip nutiko šiais metais.
© REUTERS / Sarah Meyssonnier
Vokietijoje stipriausias šaltis (-23,8) buvo užfiksuotas vasario 14 dieną Getingene, Saksonijoje, o jau vasario 21 dieną ten buvo 18,1. Taigi, per savaitę temperatūra pakilo 41,9 laipsnio.
© REUTERS / Thilo Schmuelgen
Paskutinis rekordas buvo užfiksuotas 1880 metų gegužę — ankstyvuoju meteorologinių stebėjimų istorijos laikotarpiu. Tais metais per septynias dienas temperatūra pakilo 41 laipsniu. Hamburgas pasiekė savo orų rekordą. Niekada anksčiau žiemą temperatūra ten nepakilo virš 20 laipsnių šilumos.
© REUTERS / Sarah Meyssonnier
Prancūzija taip pat pasižymėjo temperatūros rekordais. Šalies rytuose esančiame Lons-le-Saunier mieste pirmą kartą žiemos mėnesiais temperatūra viršijo 20 laipsnių šilumos.
© REUTERS / Sarah Meyssonnier
Nuotraukoje: žmonės ilsisi Paryžiaus Liuksemburgo sode.
© REUTERS / Phil Noble
Žmonėms Didžiojoje Britanijoje paskutinė šio vasario savaitė buvo šilčiausia nuo metų pradžios. Jungtinėje Karalystėje temperatūra apie 13 laipsnių šilumos. Safolke užfiksuota 18,4 laipsnio šilumos — tai net didesnis rodiklis nei vidutinis gegužės maksimumas.
© REUTERS / Matthew Childs
Be to, kai kuriose Karalystės vietose, tarp jų ir Šiaurės Velse, buvo daug kritulių. Potvynių rizika tebėra didelė beveik šimte Didžiosios Britanijos rajonų.
© REUTERS / Phil Noble
Kaip perspėja specialistai, jei Britanijos gyventojai nori džiaugtis pavasarinėmis gėlėmis, jie turėtų paskubėti. Dėl šiltų orų jau pražydo snieguolės.

Tegai:

Vokietija, žiema, pavasaris, Europa, šiluma, orai

Laikas šalčiui trauktis: 15 gyvūnų, kurie pavargo nuo žiemos

15:00 2021.02.25(atnaujinta 16:11 2021.02.25)

Šiais metais žiema pasižymėjo šalnomis ir nenormaliu snygiu. Tai palietė ne vieną šalį

Nuo ilgos žiemos pavargsta ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, kurie, kaip ir visi kiti, nori šilumos. Tačiau oras džiuginti neskuba, o šaltį teks dar šiek tiek ištverti.

Praėjusią savaitę sinoptikai Lietuvoje prognozavo 20 laipsnių šalčius, kuriuos turėjo pakeisti atšilimas. Jau šią savaitę šalyje dažniausiai būna šilta dieną, ypač po trečiadienio.

Tegai:

žiema, gyvūnas, gyvūnai

Zoopsichologas atskleidė priežastį, dėl kurios katės mėgsta dėžes

22:00 2021.02.27(atnaujinta 21:03 2021.02.27)

Polinkį vengti atvirų erdvių lemia ilgalaikė šių gyvūnų evoliucija, pažymėjo ekspertas

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Katės dėžę suvokia kaip slėptuvę, todėl bando ten pasislėpti. Jų potraukį ankštoms kartoninėms dėžėms paaiškino zoopsichologas Miroslavas Volkovas interviu "Penktajam kanalui".

Katė po savo laidotuvių grįžo pas šeimininkę

Polinkį vengti atvirų erdvių lemia ilgalaikė šių gyvūnų evoliucija, pažymėjo ekspertas.

"Maisto grandinėje jie užima tarpinę poziciją tarp plėšrūno ir grobio. Viena vertus, jie yra gana sėkmingi plėšrūnai, tačiau yra didesnių gyvūnų, kurie yra linkę juos suėsti", — sakė Volkovas.

Specialistas taip pat paaiškino, kodėl katės ne visada pripažįsta namelius, kuriuos šeimininkai joms perka. Pasak zoopsichologo, naminiams gyvūnėliams geriau rinktis stulpelius nagams aštrinti, kurių viršuje yra namas. Namas neturėtų būti panašus į medžio drėvę: katėms svarbu kontroliuoti aplinką. Toks elgesys nėra būdingas laukinėms katėms.

Todėl kaip dovaną naminiams gyvūnėliams geriau rinktis gultus, kad gyvūnai matytų kuo platesnį vaizdą.

Tegai:

katė