Lankytinų vietų kolekcija: pirmosios Rusijos miestų spalvotos nuotraukos
(atnaujinta 14:45 2019.04.24)
Pirmieji bandymai gauti spalvotas nuotraukas buvo padarytos dar XIX amžiuje, tačiau dėl techninių sunkumų spalvoti atvaizdai tapo gyvenimo kasdienybe kur las vėliau.
Fotografas Sergejus Prokudinas-Gorskis laikomas spalvotosios fotografijos pradininku Rusijoje. Savo darbuose jis sugebėjo pasiekti aukštos kokybės spalvų atkūrimą. "Prokudino-Gorskio Rusijos imperijos lankytinų vietų kolekcija" yra viena iš pirmųjų pasaulyje spalvotų fotografijų kolekcijų.
Kolekcijos kūrimas apima laikotarpį nuo 1903 iki 1916 metų.
Raudonoji aikštė tarp Maskvos Kremliaus ir Kitai-Gorod. Tai yra pagrindinė Rusijos sostinės aikštė. Jis yra padengtas taišytais akmenemis iš Krymo gabbro-diabazės — smulkiagrūdės uolienos.
Sankt Peterburgas įsikūrė tarp Suomijos įlankos pakrantės ir Nevos žiočių. Tai šiauriausias miestas pasaulyje, kuriame gyvena daugiau nei vienas milijonas gyventojų ir yra laikomas svarbiu Rusijos ekonomikos, mokslo ir kultūros centru.
Pateiktos fotografijos autorius Sergejus Prokudinas-Gorskis nuo 1903 metų pradėjo keliauti po Rusiją ir fotografuoti miestų ir kaimų gyvenimą.
Aleksandrijskij teatras Sankt Peterburge. Tai vienas seniausių Rusijos teatrų, šlikęs iki šių dienų.
Archangelskas buvo įkurtas caro Ivano IV įsakymu 1584 metais netoli Michailo arkangelo vienuolyno. Miestas įsikūrė į šiaurę nuo europinės Rusijos dalies ir yra Pamorė kultūros centras.
Sevastopolis yra įsikūręs į pietvakarius nuo Krymo pusiasalio, Juodosios jūros pakrantėje. Šiuo metu šis miestas yra labai populiarus tarp keliautojų dėl jachtklubų ir karinio istorinio turizmo plėtros.
Didysis varpas buvo išleistas 1737 metų imperatorienės Annos Ioannovnos įsakymu ir niekada nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Jis buvo pažeista per Trejybės gaisrą 1737 metais. Ir išgulėjo žemėje maždaug šimtmetį. Dabar jis stovi ant pjedestalo Maskvos Kremliuje.
Fotografas Prokudinas-Gorskis fotografavo ne tik miestų vaizdus, bet ir valstiečių bei darbininkų įvairias buities gyvenimo scenas.
Šv. Izaoko katedra Sankt Peterburge. Šis pastatas laikomas vėliausiu klasicizmo stiliaus statiniu.
Žemutinis Naugardas įsikūręs Vidurio Rusijoje, stovi Okos ir Volgos upių susiliejimo vietoje. Istorinėje miesto dalyje gausu įvairių lankytinų vietų, žymiausios —Minino ir Pozharskio aikštė, Valstybinis bankas ir Gimimo cerkvė.
Alupka įsikūrė pietinėje Krymo pakrantėje. Pagrindinė lankytinos vietos — Voroncovų rūmai bei Archipo Kuindži muziejus.
Maskva įsikūrė Rytų Europos lygumos centre, Okos ir Volgos tarpupyje. Rusijos sostinėje yra daugybė lankytinų vietų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Tegai:
Rusijos Konstitucijos pataisos: kaip Lietuvoje vyksta balsavimas
(atnaujinta 16:53 2020.07.01)
Trečiadienį vyksta visos Rusijos balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų.
Lietuvoje vieną dieną galima balsuoti už Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytus pakeitimus. Respublikoje atidarytos dvi rinkimų apylinkės — Vilniuje ir Klaipėdoje. Jos dirbs iki 20 val.
Kartu su savimi rinkėjai turi turėti Rusijos Federacijos piliečio asmens dokumentą.
Kalbėdamasis su Sputnik Lietuva korespondentu rinkimų komisijos pirmininkas, Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pažymėjo, kad organizavimo ir saugumo požiūriu balsavimas vyksta įprastai.
©
Sputnik/ Владислав Адамовский.
"Ir mes labai džiaugiamės, kad mūsų piliečiai nėra abejingi šiam labai svarbiam įvykiui mūsų šalies gyvenime, įsijaučia ir dalyvauja. Jau yra pora žmonių, kurie pirmą kartą gyvenime atėjo balsuoti. Mes pasveikinome juos, įteikėme knygas apie Rusiją. Darbas tęsiasi", — pažymėjo jis.
Korespondentas taip pat apklausė Lietuvoje gyvenančius rinkėjus, atėjusius balsuoti dėl Konstitucijos pataisų. Dauguma respondentų palaikė Putino siūlomus pakeitimus ir pažymėjo dabartinio balsavimo svarbą.
Šalies Konstitucijos pataisų iniciatyvą pateikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paskelbdamas kasmetinę žinią Federalinei asamblėjai 2020 metų sausio 15 dieną. Pagrindinio įstatymo pataisos yra skirtos naujiems reikalavimams, kurie keliami prezidentui, vyriausybės nariams ir valdžios atstovams įvairiais lygiais, įtvirtina valstybės socialines garantijas piliečiams, keičia parlamento įgaliojimus, neleidžia susvetimėti federalinėms teritorijoms, nustato rusų kalbos statusą.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Visų Rusijos balsavimo dėl Konstitucijos pataisų diena anksčiau buvo numatyta balandžio 22 dieną, tačiau ji buvo atidėta dėl koronaviruso pandemijos.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Nuotraukoje: balsavimo dėžutė prie rinkimų apylinkės Vilniuje.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Balsavimo punktai Lietuvoje atidaryti 8:00 ir veiks iki 20:00.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pažymėjo, kad rinkėjai gali užsidėti kaukes jei nori.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Norint balsuoti, reikia turėti galiojantį dokumentą, įrodantį Rusijos Federacijos piliečio tapatybę.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Nuotraukoje: vienas iš rinkėjų šalia Rusijos Federacijos konstitucijos pataisų balsavimo dėžutės.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Rusijos ambasada Vilniuje pranešė, kad balsavimas vyksta tiek organizaciniu, tiek saugumo požiūriu.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Pirmą kartą rinkėjams Rusijos ambasados Vilniuje atstovai įteikė dovanas.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Nuotraukoje: rinkėjai skaito informacinę lentą Vilniaus balsavimo punkte.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Norėdami atiduoti savo balsą, į Vilnių atvyko kitų miestų gyventojai.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Daugelis respublikos gyventojų, apklausti Sputnik Lietuva korespondento, pažymėjo balsavimo svarbą.
Kinas "ant laiptelių": vasaros ekranizacijos po Liubarto tiltu Vilniuje
(atnaujinta 17:17 2020.06.30)
Projektas "Gilios upės tyliai plaukia" — nemokamas ir bus atviras visiems iki rugsėjo 17 dienos. Daugelis žiūrovų į sesijos pradžią atvyksta dviračiais ir palieka juos tiesiai ant kalno. Taip pat kino teatro po atviru dangumi lankytojai gali atsigerti nealkoholinio alaus ir pakramsnoti spragėsių.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Birželio 25 dieną Vilniuje, po Liubarto tiltu, pradėjo veikti vasaros kino teatras. Kino peržiūros pavadintos "Gilios upės tyliai plaukia".
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Kino teatro žiūrovai iš savo vietų mato priešais esantį Lietuvos Seimo pastatą.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Kino ir žiniasklaidos centras "Meno Avilys" su partneriais iki rugsėjo vidurio planuoja surengti daugiau nei 20 peržiūrų.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Vienas iš programos akcentų bus nebyliųjų filmų ekranizacija, lydima eksperimentinės ir klasikinės muzikos.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Trumpi filmai buvo parodyti atidarymo dieną kaip "Women Film Pioneers Project", kuriame nagrinėjamas moterų indėlis į nebylųjį kiną, dalis. Programą pristatė viena iš WFPP iniciatorių, Niujorko Kolumbijos universiteto profesorė Jane Gaines.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Didelis dėmesys moterims, dirbusioms šiuo laikotarpiu, labai išaugo XXI amžiuje, feministinio kino istorijoje suformavus naują tyrėjų kartą.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Dėl kino archyvų suskaitmeninimo ir aktyvesnio keitimosi žiniomis tarp kino istorikų, tapo labiau žinomi nežinomų ir seniai prarastų filmų bei jų autorių vardai.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Nebyliųjų filmų kūrėjos moterys dirbo režisierėmis, scenaristėmis, kinematografėmis, prodiuserėmis, kūrė savo kino kompanijas (Dorothy Davenport Reed, Marie Louise Iribe), išrado (Lotte Reiniger išrado daugialypės perspektyvos kamerą), eksperimentavo su kino kalba (Germain Dulac, Stella F. Simon. , Lilya Brik).
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Nors moterų režisierių, scenarisčių ir prodiuserių sukurtų filmų sąrašas yra ilgas, programuotojai nusprendė sutelkti dėmesį į filmus, nufilmuotus JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje.
SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka
(atnaujinta 11:54 2020.07.02)
Kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, gydymo ir socialinės globos įstaigose turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų per savaitęVILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Įvertinus Lietuvos epidemiologinę situaciją, profilaktiniai tyrimai koronavirusinei infekcijai nustatyti bus atliekami pagal atnaujintą tvarką.
Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija.
Gydymo ir socialinės globos įstaigose per savaitę turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, ir nuo 15 iki 20 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama didelės rizikos savivaldybėms, įskaitant šių įstaigų patalpose esančių vaistinių darbuotojus.
Taip pat nuo penktadienio, liepos 3-osios atnaujinami kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės skirstomos į mažos ir didelės rizikos savivaldybes.
Savivaldybės priskiriamos mažos rizikos savivaldybėms, jei atitiks bent vieną iš šių kriterijų:
- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus bendram Lietuvos 14 dienų suminiam sergamumo rodikliui 100 tūkst. gyventojų;
- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus 5;
- per 14 dienų savivaldybėje nustatytas ne daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.
Savivaldybės priskiriamos didelės rizikos savivaldybėms, jei atitiks visus kriterijus:
- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis už bendrą Lietuvos 14 dienų suminį sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų;
- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis kaip 5;
- per 14 dienų savivaldybėje nustatytas daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.
Šią savaitę nustatytas Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 2,0. Savivaldybių rizikos nustatymo kriterijaus reikšmė pasirinkta, nes 14 dienų suminio sergamumo rodiklio 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje reikšmė 5 rodo, kad sukėlėjo cirkuliacija vyksta neintensyviai, rizika užsikrėsti yra nedidelė.
©
AP Photo / Esteban Felix
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų ženkliai mažėja, buvo nuspręsta atitinkamai koreguoti profilaktinių tyrimų apimtis.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.
Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 10,3 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 508 tūkstančiai žmonių mirė.
Tegai: