Sovietų žmonių pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną veteranai, afganų kariai, sovietų karių palikuonys susirinko į Antakalnio kapines Vilniuje pagerbti Didžiajame Tėvynės kare žuvusių karių atminimą.

Prieš įžengdami į karių kapines, muzikantai mėgėjai pasveikino visus atvykusius karo metų dainomis.

Tą dieną tarp karo memorialo lankytojų buvo daug jaunų žmonių ir net mažiausi, jau proanūkiai tų, kurie išgyveno Didžiąjį Tėvynės karą ir liko mūšio lauke.

Afganistano karo kariai iškilmingoje kolonoje žygiavo centrine alėja ir padėjo gėlių ir vainikų karo memorialo papėdėje.

Nors oficialiai šiais metais dėl karantino apribojimų "Nemirtingojo pulko" eisena Antakalnio karių kapinėse buvo atšaukta, vis dėlto daugelis atsinešė savo žuvusių artimųjų nuotraukas.

Netoli centrinio įėjimo atminties akcijos dalyviai ištiesė juostą, kuri pritraukė susirinkusiųjų ir policijos dėmesį. Antraštė: "Tegyvuoja pergalė prieš fašizmą!"

Rusijoje Raudonosios armijos ir sovietų žmonių pergalės dieną visa šalis mini paradais ir saliutais. Lietuva švenčia Pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8-ąją — tą dieną, kai nacistinė Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą.

Nepaisant to, gegužės 9 dieną daugelis karo veteranų ir buvusių karių palikuonių Lietuvoje atneša gėlių ant žuvusių karių kapų.

Tradiciškai gėlių padėjimo vieta yra amžinoji ugnis, simboliškai žyminti iškilusių didvyrių žmonių iškilmingą atminimą.

Buvusių TSRS šalių ambasados ​​atnešė vainikus prie žuvusiųjų karių memorialo.

Tačiau kai kurie istorikai ir politologai pastebi, kad palaipsniui Europos šalyse, įskaitant Baltijos šalis, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų žmonių žygdarbį jame nyksta.

Tai galima pastebėti Lietuvoje, kur valdžia bando išsižadėti sovietinės praeities, nors Lietuvos TSR kariai kartu su visos Sovietų Sąjungos kariais kovojo greta prieš nacius.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius su 76-osiomis Pergalės metinėmis ir pažymėjo, kad šią dieną palikuonys lenkia galvas atmindami milijonus, žuvusius "žiauriausiame ir kruviniausiame kare žmonijos istorijoje".

Isakovas taip pat pažymėjo, kad svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai, taip pat kovoti su bandymais klastoti istoriją ir patikslinti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.

Viena pagrindinių vietų, kur vilniečiai ir Lietuvos sostinės svečiai atvyksta pasigrožėti sakurų žiedais, — Čijunės Sugiharos sakurų parkas.

Nuotraukoje: paminklas japonų diplomatui Čijunei Sugiharai Vilniuje Sakurų parke. Sugihara dirbo Japonijos imperijos vicekonsulu Kaune. Už indėlį į žydų išgelbėjimą nuo nacių jis buvo apdovanotas "Pasaulio tautų teisuolio"apdovanojimu.

Pernai dėl koronaviruso pandemijos vietos valdžia nerekomendavo vilniečiams palikti savo namų. Kad pastebėtų sakurų žydėjimą, sostinės savivaldybė sode įrengė vaizdo kameras.

Sakura Japonijoje simbolizuoja debesis ir metaforiškai žymi gyvenimo trumpalaikiškumą. Vilniuje šių medžių galima rasti ne tik Čijunės Sugiharos parke, bet ir kitose sostinės vietose. Pavyzdžiui, priešais Prezidentūrą.

Čijunės Sugiharos sakurų parkas Vilniuje buvo pastatytas 2001 metų spalį.

Čijunės Sugiharos sakurų parke yra apie 50 medžių.

Japonijoje, sakurų žydėjimo metu prasideda Hanami festivalis. Po žydinčiais medžiais rengiamos iškylos.

Nuotraukoje: muzikantas Čijunės Sugiharos sakurų parke Vilniuje.

Tradiciškai Vilniaus Sakurų parkas vilioja dešimtis sostinės gyventojų ir svečių. Daugelis jų ateina pasivaikščioti su vaikais.

Nuotraukoje: žmonės fotografuojami žydinčių sakurų fone Čijunės Sugiharos parke Vilniuje.

Sakuros žydi apie dvi savaites.