Lankytinų vietų kolekcija: pirmosios Rusijos miestų spalvotos nuotraukos
(atnaujinta 14:45 2019.04.24)
Pirmieji bandymai gauti spalvotas nuotraukas buvo padarytos dar XIX amžiuje, tačiau dėl techninių sunkumų spalvoti atvaizdai tapo gyvenimo kasdienybe kur las vėliau.
Fotografas Sergejus Prokudinas-Gorskis laikomas spalvotosios fotografijos pradininku Rusijoje. Savo darbuose jis sugebėjo pasiekti aukštos kokybės spalvų atkūrimą. "Prokudino-Gorskio Rusijos imperijos lankytinų vietų kolekcija" yra viena iš pirmųjų pasaulyje spalvotų fotografijų kolekcijų.
Kolekcijos kūrimas apima laikotarpį nuo 1903 iki 1916 metų.
Raudonoji aikštė tarp Maskvos Kremliaus ir Kitai-Gorod. Tai yra pagrindinė Rusijos sostinės aikštė. Jis yra padengtas taišytais akmenemis iš Krymo gabbro-diabazės — smulkiagrūdės uolienos.
Sankt Peterburgas įsikūrė tarp Suomijos įlankos pakrantės ir Nevos žiočių. Tai šiauriausias miestas pasaulyje, kuriame gyvena daugiau nei vienas milijonas gyventojų ir yra laikomas svarbiu Rusijos ekonomikos, mokslo ir kultūros centru.
Pateiktos fotografijos autorius Sergejus Prokudinas-Gorskis nuo 1903 metų pradėjo keliauti po Rusiją ir fotografuoti miestų ir kaimų gyvenimą.
Aleksandrijskij teatras Sankt Peterburge. Tai vienas seniausių Rusijos teatrų, šlikęs iki šių dienų.
Archangelskas buvo įkurtas caro Ivano IV įsakymu 1584 metais netoli Michailo arkangelo vienuolyno. Miestas įsikūrė į šiaurę nuo europinės Rusijos dalies ir yra Pamorė kultūros centras.
Sevastopolis yra įsikūręs į pietvakarius nuo Krymo pusiasalio, Juodosios jūros pakrantėje. Šiuo metu šis miestas yra labai populiarus tarp keliautojų dėl jachtklubų ir karinio istorinio turizmo plėtros.
Didysis varpas buvo išleistas 1737 metų imperatorienės Annos Ioannovnos įsakymu ir niekada nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Jis buvo pažeista per Trejybės gaisrą 1737 metais. Ir išgulėjo žemėje maždaug šimtmetį. Dabar jis stovi ant pjedestalo Maskvos Kremliuje.
Fotografas Prokudinas-Gorskis fotografavo ne tik miestų vaizdus, bet ir valstiečių bei darbininkų įvairias buities gyvenimo scenas.
Šv. Izaoko katedra Sankt Peterburge. Šis pastatas laikomas vėliausiu klasicizmo stiliaus statiniu.
Žemutinis Naugardas įsikūręs Vidurio Rusijoje, stovi Okos ir Volgos upių susiliejimo vietoje. Istorinėje miesto dalyje gausu įvairių lankytinų vietų, žymiausios —Minino ir Pozharskio aikštė, Valstybinis bankas ir Gimimo cerkvė.
Alupka įsikūrė pietinėje Krymo pakrantėje. Pagrindinė lankytinos vietos — Voroncovų rūmai bei Archipo Kuindži muziejus.
Maskva įsikūrė Rytų Europos lygumos centre, Okos ir Volgos tarpupyje. Rusijos sostinėje yra daugybė lankytinų vietų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Tegai:
Teigiamas užtaisas: Vilniaus universiteto fizikų festivalis "FiDi"
(atnaujinta 20:30 2020.09.25)
Tai jau 52-asis kasmetinis Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų organizuojamas festivalis, kuris dėl savo gilių tradicijų ir masto yra gavęs Vilniaus festivalio statusą.
Tradicija prasidėjo dar 1969 metais. "FiDi" tapo išskirtiniu reiškiniu, kuris kiekvienais metais pristato daugybę naujovių ir niekada nenustoja vystytis. Deja, dėl karantino apribojimų festivalį teko atidėti nuo pavasario (balandžio pirmosios savaitės) iki rugsėjo. Tai šiek tiek sulaužė tradiciją, o pats renginys nebuvo perpildytas, tačiau beveik visi dėvėjo kaukes.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Rugsėjo 19 dieną vyko tradicinė fizikų diena, žinoma kaip "FiDi". Kiekvienais metais renginys prasideda prie Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto slenksčio.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Vilniuje jau tradicija tapęs 52-asis "FiDi" festivalis šiais metais buvo atidėtas dėl pandemijos.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Šventė unikali — prieš 52 metus ją sugalvojo patys Fizikos fakulteto studentai.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Šventėje visada dalyvauja fakulteto dekanas. Nuotraukoje: dabartinis Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas, profesorius Juozas Šulskus.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Fizikos studentai bandė sugriauti stereotipus apie mokslo bendruomenę, kurią esą sudaro žmonės, užsiimantys tik problemų sprendimu ir nemokantys linksmintis.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Taip pat studentai bandė parodyti, kaip fizika gali būti kūrybiška ir labai reikalinga kasdieniame gyvenime.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Tradiciškai į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą "dinozaurų" kompanijoje atvyko fizikos studentai, taip pat buvusių studentų palaikymo grupė.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Filologai tradiciškai rengia konkursus fizikos studentams.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Šiais metais organizatoriai surengė daugybę lankytinų vietų intriguojamais pavadinimais: Stumdomų plytelių dėlionė, Velykų bandymas, "Nervų kambarys" ir didžiulė "Monopolija".
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Pavyzdžiui, "Nervų kambaryje" galima išlieti emocijas naudojant beisbolo lazdą ar plaktuką.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Paprastai festivalis skirstomos į rytinę ir vakarinę dalis. Tačiau šiais metais tradiciniai masiniai renginiai vakare buvo atšaukti dėl koronaviruso.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Šventė turėjo baigtis vakare buvusiame Lukiškių kalėjime, kuris pamažu virsta meno erdve, tačiau pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas organizatoriai to atsisakė.
Rudens lygiadienis Lietuvoje: ugnies šventė ant Neries kranto
(atnaujinta 18:44 2020.09.24)
Renginys vyko Neries krantinėje, kur susirinko gausus būrys žiūrovų. Specialiai jiems buvo pristatytas ryškus šou, kuris apėmė įvairių figūrų deginimą ir šokius su ugnimi.
Rudens lygiadienis buvo rugsėjo 22 dieną. Šiuo metu dienos šviesos valandos yra lygios nakčiai. Nuo šio laiko dienos vis trumpėja iki gruodžio 22 dienos.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Vilniuje vyko festivalis, skirtas rudens lygiadienio dienai paminėti. Daugybė žiūrovų susirinko prie Karaliaus Mindaugo tilto ir kitoje Neries pusėje.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Už šventės organizavimą, kaip ir kasmet, buvo atsakingas Vilniaus etninės kultūros centras.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Festivalio motyvas buvo paminėti Tautodailės metus.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Viena po kitos padegtos šiaudinės figūros. Tuo metu skambėjo instrumentinė muzika ir lietuvių autorių eilėraščiai.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Žiūrovai galėjo mėgautis ugnies šou. Buvo šokių su ugnies ir žvakių kompozicijomis.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Taip pat pristatytos dailininkų Ryto Jono Belevičiaus sukurtų skulptūrų lazerinės projekcijos, skirtos dievams, meilei ir likimui.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Pagerbiant trijų baltų tautų vienybę buvo sukurta skulptūra "Gyvybės medis". Renginio metu ji taip pat sudeginta.
© Sputnik/ Владислав Адамовский.Ugnies šou fragmentas.
Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos
(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.
©
Depositphotos / natursports
Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.
Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.
Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.
Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.
Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.