Karalius Vadžiralongkornas suteikė "Chao Khun Phra", arba "kilnios sutuoktinės" vardą, 34 metų buvusiai kariuomenės slaugei Sineenat per savo 67-ąjį gimtadienį.
Ji pirmoji moteris, per praėjusį šimtmetį gavusi tokį kilmingą titulą.
Tailando karaliaus žmona Sineenat Bilaskalajani — generolė majorė. Nuotraukoje: Sineenat, apsivilkusi desantininko uniformą, ruošiasi šokti su parašiutu.
Sineenat buvo karaliaus sargybos vadė.
2014 metais ji buvo paskirta Maha Vadžiralongkorno apsaugos vade, kai šaliai vis dar vadovavo jo tėvas karalius Bhūmibolas Aduljatedžas.
Sineenat gimė 1985 metų sausio 28 dieną. Nuotraukoje: Sineenat pilotuoja lėktuvą.
Ji įgijo pradinį ir vidurinį išsilavinimą Nane provincijoje.
Tuomet ji įgijo slaugos bakalauro laipsnį Tailando karališkosios armijos slaugos koledže.
Nuotraukoje: Tailando karaliaus Vadžiralongkorno žmona Sineenat Bilaskalajani parade.
Baigusi studijas, Sineenat kurį laiką dirbo slaugytoja.
Nuotraukoje: Tailando karalius Maha Vadžiralongkornas su žmona Sineenat Bilaskalajani ir mylimiausiu karaliaus šunimi pudeliu Fi-Fi.
Per dešimt metų Sineenat pakilo iš antrosios leitenantės pareigų iki generolės-majorės.
Taip pat Sineenat tapo pirmąja moterimi, per pastarąjį šimtmetį gavusia kilmingą titulą.
Nuotraukoje: Tailando karaliaus Sineenat Bilaskalajani žmona žygiuoja apsivilkusi sargybinio uniformą.
Nuo ilgos žiemos pavargsta ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, kurie, kaip ir visi kiti, nori šilumos. Tačiau oras džiuginti neskuba, o šaltį teks dar šiek tiek ištverti.
Praėjusią savaitę sinoptikai Lietuvoje prognozavo 20 laipsnių šalčius, kuriuos turėjo pakeisti atšilimas. Jau šią savaitę šalyje dažniausiai būna šilta dieną, ypač po trečiadienio.
Apsnigtas šuo "Hounds on the Hudson" centre, Olbanyje, Niujorko valstijoje.
Katė slepiasi po skėčiu, paliktu priešais parduotuvę Makedonijos sostinėje Skopjėje.
Virdžinijoje šuo savo šeimininko laukia prie gaisrinio hidranto.
Arklys prie užšalusio vandens dubenėlio Teksase.
Mopsas su žieminiu kombinezonu.
Katė žiūri pro langą į apsnigtą gatvę Vašingtone.
Kiemo šuo Taros mieste, Omsko srityje, Rusijoje, esant stipriam šalčiui.
Kiškis su vienkartiniu puodeliu.
Beždžionė šildo savo jauniklį.
Elniai žiemą Kosove.
Apsnigtame kieme Denveryje vaikšto katė.
Berlyne užšalusiu ežeru eina žuvėdra.
Voverė tuščiaviduriame medyje Lafajeto parke, priešais Baltuosius rūmus, Vašingtone.
Balandis San Antonijaus centre, Teksase.
Karvės kalnų ganykloje, Austrijos Zalcburgo provincijoje.
Vilniuje Antakalnio kapinėse prie karo memorialo vyko iškilminga atminimo ceremonija.
Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, susirinkusieji atėjo padėti gėlių ir vainikų prie memorialo žuvusiems už Lietuvos, Europos ir Rusijos išvadavimą nuo nacių okupantų.
Iš viso Lietuvoje palaidota daugiau kaip 80 tūkstančių sovietų karių, kurie atidavė gyvybę kovoje su fašizmu.
Atminimo akcija Vilniuje Tėvynės gynėjo dienai paminėti
Paminklą aplankė Rusijos ir Baltarusijos ambasadų darbuotojai, Antrojo pasaulinio karo veteranų organizacijos nariai, kovoję antihitlerinės koalicijos pusėje, sovietų armijos veteranų asociacijos ir visuomenės atstovai.
Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, tai yra labai svarbi šventė. Šią dieną Rusijoje prisimena visus tuos, kurie atidavė gyvybę už TSRS ir Europos išvadavimą iš nacių.
Isakovas taip pat pasveikino Lietuvos veteranų organizacijos pirmininką, Didžiojo Tėvynės karo veteraną Julių Deksnį.
Kaip sakė pats Deksnys, tol, kol veteranai gyvi, jie visada minės šią šventę.
"Mes tikime, kad po mūsų mūsų vaikai oriai minės šią dieną", - sakė Deksnys.
Nuotraukoje: Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai neša vainikus prie paminklo Antakalnio kapinėse.
Nuotraukoje: Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai neša vainikus prie paminklo Antakalnio kapinėse.
Kaip sakė Deksnys, veteranų organizacijos filialai visoje Lietuvoje vasario 23 dienos garbei antradienį dėjo gėles ir vainikus prie žuvusių didvyrių paminklų. Nuotraukoje: Viktoras Orlovas,"Užmiršti kariai" karo istorijos asociacijos vadovas (dešinėje)
Prie karo memorialo, įrengto 1951 metais, palaidota daugiau kaip trys tūkstančiai III Baltarusijos fronto karių, žuvusių 1944 metų vasarą mūšiuose dėl Vilniaus išlaisvinimo.
Rusijos diplomatai, turėję rankiniu būdu stumti traukinį, kad grįžtų namo iš KLDR, atvyko į Maskvą, RIA Novosti patvirtino Rusijos užsienio reikalų ministerija.
"Grįžome (į Maskvą — Sputnik)", — sakė agentūros pašnekovas.
Anksčiau Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija savo "Telegram" kanale paskelbė vaizdo įaršą, kaip vyksta Rusijos ambasados KLDR darbuotojų išvykimas į gimtinę: kadangi dėl pandemijos geležinkelio susisiekimas neįmanomas, jie teko įveikti dalį kelio geležinkeliu drezina, kurią patys ambasados darbuotojai ir stūmė. Ministerijos duomenimis, vasario 25 dieną aštuoni Rusijos ambasados KLDR darbuotojai ir jų šeimos nariai grįžo namo.
Vienintelis vyras grupėje ir pagrindinis savaeigės drezinos "variklis" šįkart buvo trečiasis ambasados sekretorius Vladislavas Sorokinas, o jauniausia keliautoja buvo trejų metų dukra Varja. Dreziną teko stumti daugiau nei kilometrą. Svarbiausia atkarpa buvo tiltas per Tumannaja upę.
Rusijos teritorijoje, Chasan pasienio stotyje, rusus pasitiko kolegos iš Užsienio reikalų ministerijos biuro Vladivostoke ir Priemorės krašto administracijos parūpintas autobusas, kuris grįžusius tautiečius išvežė į Vladivostoko oro uostą.
Kaip RIA Novosti sakė Rusijos ambasados Pchenjane spaudos atašė Anastasija Černickaja, egzotiškas kelionės būdas buvo vienintelis priimtinas variantas grįžtant namo iš Šiaurės Korėjos.
"Mums tai yra pirmas tokio sienos kirtimo atvejis. Anksčiau ambasados darbuotojai sieną kirto tradiciniu būdu. Tačiau dabar situacija susiklostė taip, kad tai buvo vienintelis priimtinas variantas, jis buvo kupinas tam tikrų sunkumų, bet viskas pasisekė", — sakė Chernickaja.
Ji patikslino, kad kitas grįžimo namo variantas būtų kelionė per Kinijos miestą Dandongą, tačiau šiuo atveju diplomatai dar tris savaites turėtų likti karantine, o tada laukti skrydžio į Maskvą, dėl kurio nebuvo tikrumo.
Agentūros pašnekovė paaiškino, kad laukti nebuvo laiko — vaikus dėl medicininių priežasčių reikėjo skubiai išsiųsti į Rusiją, todėl liko vienintelė galimybė Rusijos ir Korėjos sieną kirsti, dalį kalionės nuvažiavus drezina.
"Kelionė drezina truko apie valandą. Oras buvo palankus kelionei. Laukėme, kad pūs stiprus vėjas, nes vietovė yra atvira, dažnai būna vėjuota, tačiau šį kartą sėkmė buvo mūsų pusėje", — sakė spaudos atašė.