"Ačiū už išgelbėtas gyvybes": Vilniuje minima Pasaulinė donorystės diena
(atnaujinta 15:52 2019.11.20)
Lietuva šeštą kartą paminėjo Pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną. Šią akciją pastaruosius kelerius metus vykdė lietuvių asociacija "Gyvastis".
Renginio tikslas — išreikšti padėką donorams ir jų šeimoms.
"Dažnai recipientai ir jų šeimos neturi galimybės tiesiogiai ištarti "ačiū" už išsaugotą gyvybę, tad ši iniciatyva kviečia viešai, visiems kartu padėkoti kiekvienam organų donorui", — rašoma iniciatyvos svetainėje.
Pristatomos ryškiausios įvykusios akcijos nuotraukos.
© Sputnik / Владислав АдамовскийVilniuje, Katedros aikštėje, buvo uždegtos 1675 žvakės — po vieną kiekvieno donoro Lietuvoje nuo pirmojo inksto persodinimo šalyje garbei.
© Sputnik / Владислав АдамовскийAkcijos organizatoriai aikštėje sudėliojo raudonas žvakes didžiulės širdies forma.
© Sputnik / Владислав АдамовскийKiekvienais metais vis daugiau Lietuvos miestų palaiko šią iniciatyvą.
© Sputnik / Владислав АдамовскийPraėjusiais metais akcija vyko 13-oje Lietuvos miestų. Šiemet prie Pasaulinės donorystės dienos minėjimo prisijungė dar penki miestai — Panevėžyje, Palangoje, Raseiniuose, Valkininkuose ir Marcinkoniuose taip pat buvo uždegtos žvakutės.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNuotraukoje: širdies formos plakatas, ant kurio užrašyta "Už organų donorus".
© Sputnik / Владислав АдамовскийŠiuo metu Lietuvoje organų transplantacijos laukia apie 400 žmonių, tarp jų ir 15 vaikų.
© Sputnik / Владислав АдамовскийPanaši akcija Vilniuje rengiama jau šeštą kartą.
© Sputnik / Владислав АдамовскийŠia kampanija asociacija "Gyvastis" siekia ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į donorystės problemą, bet ir pagerbti kiekvieną donorą, kuris kažkam išgelbėjo gyvybę.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNuotraukoje: Vilniečiai uždega žvakes Pasaulinės organų donorystės ir transplantacijos dienos proga.
Sustingę viduramžiai: "mirštančio" Italijos miesto ant kalno viršūnės nuotraukos
(atnaujinta 14:02 2021.04.09)
Mirštantis Italijos miestas Čivita di Banjoredžo praktiškai įsikūręs "saloje"; į miestą galima patekti tik vieninteliu 300 metrų ilgio tiltu, kuris buvo pastatytas prieš penkiasdešimt metų. Maisto produktai ir kitos prekės čia pristatomi mopedais.
Šis miestas visiškai išsaugojo savo viduramžių išvaizdą. Todėl čia ir atvyksta turistai — pažvelgti į gyvenvietę, kurioje laikas sustojo.
Čivita di Banjoredžo yra vienintelis miestas Italijoje, už apsilankymą kuriame reikia mokėti. Per metus mieste apsilanko daugiau nei 800 tūkst. žmonių.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneČivita di Banjoredžo miestelis yra maždaug už 120 kilometrų nuo Romos. Kai kurie net vadina jį kaimu.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneMiestas yra pačiame uolos viršuje. Jis vadinamas "mirštančiu miestu", nes jame beveik niekas negyvena, o pats miestas pamažu griūva.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneMiestas turi senovės istoriją — jį prieš 2500 metų įkūrė etruskai. Jis stovi ant puraus vulkaninio tufo.
© REUTERS / Guglielmo Mangiapane1695 metais gyventojai, savivaldybės valdžia ir vyskupas buvo priversti persikelti iš Čivita di Banjoredžo į Banjoredžo dėl stipraus žemės drebėjimo, kuris paspartino kalno eroziją. Tuo metu ši žemė buvo Popiežiaus srities dalis. Nuotraukoje: miesto meras Luka Profilis vaikščioja gatve.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneXIX amžiuje Čivita di Banjoredžo tapo "sala", erozijos procesai pagreitėjo, dažniau pradėjo atsirasti nuošliaužos. Nuotraukoje: tiltas, jungiantis žemyną su miestu.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneČivita di Banjoredžo uoloje yra gilių įtrūkimų. Dėl gamtos jėgų įtakos miestas pasmerktas žlugti.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneVisame mieste įrengti ekstensometrai — prietaisai, skirti matuoti kietųjų kūnų deformaciją.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneDaugelį amžių tuščiu prastovėjęs miestas neva sustingo Viduramžiuose. Viskas čia išsisaugojo tokiu, kaip buvo toje epochoje.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneDaugumoje namų yra restoranai, kavinės, užkandinės, taip pat yra mini viešbučiai turistams.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneYra daugybė suvenyrų parduotuvių, kuriose taip pat galima nusipirkti keramikos, tipiškų itališkų gaminių.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneMiestas tapo labai populiarus tarp Japonijos ir Kinijos turistų. Tai galima pastebėti iš ranka užrašytų hieroglifų ant rodyklių italų ir anglų kalbomis.
© REUTERS / Guglielmo MangiapaneTuristai myli miestą, nes atrodo, kad jame laikas sustingo ir galima pamatyti, kaip atrodė viduramžių pastatai ir buitis. Tačiau į Čivita di Banjoredžo žmonės dar atvyksta, kad fotografuotis žemiau esančio slėnio panoraminių vaizdų fone.
Tegai:
Antrojo pasaulinio karo dalyvis, jūreivis, pilotas: koks buvo princas Filipas Mauntbatenas
(atnaujinta 23:14 2021.04.09)
© AP PhotoFilipas gimė 1921 metų birželio 10 dieną Graikijos Korfu saloje ir buvo pakrikštytas pagal stačiatikių apeigas. Jo tėvas buvo princas Endriu — Graikijos karaliaus Jurgio I sūnus. Nuotraukoje: princas Filipas mokykloje Paryžiaus priemiestyje.
© AP PhotoAtsisakius princo Filipo sosto, jo šeima apsigyveno Paryžiuje. 1928 metais berniukas buvo išsiųstas pas giminaičius į Londoną. Tada jis mokėsi Vokietijoje ir Škotijoje, taip pat Karališkajame jūrų laivyno koledže Dartmute. Nuotraukoje: Elžbietos II ir princo Filipo vestuvės, 1947 m. lapkričio 20 d.
© AP PhotoBaigęs koledžą jis gavo mičmanо laipsnį. Princas Filipas tarnavo viso Antrojo pasaulinio karo metu ir įgijo vyresniojo leitenanto laipsnį. Nuotraukoje: Elžbietos II ir princo Filipo vestuvės, 1947 m. lapkričio 20 d.
© AP Photo / AnonymousFilipas susipažino su būsima žmona, kai mokėsi koledže. Tada Elžbieta ir Margaret švietimo įstaigoje apsilankė kartu su karaliumi Jurgiu VI. Filipas ir Elžbieta pradėjo susirašinėti. 1946 metais Filipas paprašė karaliaus leidimo vesti sosto paveldėtoją. Nuotraukoje: princas Filipas, Edinburgo hercogas, prieš prasidedant karališkajai regatai, 1963 m.
© AP PhotoPrieš vestuves princas Filipas pasiėmė motinos pavardę — Mauntbaten — ir atsivertė iš graikų ortodoksų į anglikonų tikėjimą. Be to, priimdamas Didžiosios Britanijos pilietybę, jis atsisakė Graikijos ir Danijos princo titulo. Nuotraukoje: Anglijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas bei trys jų vaikai Balmoralo pilyje.
© AP PhotoApie Elžbietos II ir princo Filipo sužadėtuves buvo paskelbta 1947 m. liepos 10 d. Vestuvės įvyko tų pačių metų lapkričio 20 dieną Vestminsterio abatijoje. Nuotraukoje: Edinburgo hercogas, princas Filipas, pilotuojantis "Blackburn" lėktuvą.
© AP Photo / Leslie PriestNuotraukoje: princas Filipas, Edinburgo hercogas, meta ietį, lankydamasis Velso karo laivyno mokykloje 1949 m.
© AP Photo1952 m., mirus karaliui Jurgiui VI ir įžengus į sostą Elžbietai II, jis tapo valdančio monarcho sutuoktiniu, tačiau nepriėmė princo konsorto titulo. Nuotraukoje: princas Filipas susitiko su "The Beatles" Londone, 1964 m.
© AP PhotoPo 1952 m. Filipas visiškai atsidavė karališkosios šeimos tarnybai, atlikdamas daugybę ceremoninių ir labdaringų pareigų. Jis buvo maždaug 800 organizacijų kilniausiasis globėjas. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas vaikų šventėje Sent Lusijoje 1966 m.
© AP Photo / Dennis CookNuotraukoje: princas Filipas stebi, kaip paleidžiamas ATW ATGM Quantico karinėje bazėje Virdžinijoje, 1991 m.
© REUTERS / Pool / Oli Scarff1964–1986 m. princas Filipas buvo Tarptautinės jojimo federacijos, o 1981–1996 m. — Pasaulio laukinės gamtos fondo prezidentas. Nuotraukoje: karalienė Elžbieta II su vyru princu Filipu, 2012 metais.
© AP Photo / Alastair GrantBūdamas Tarptautinės jojimo federacijos prezidentu, 1973 m. rugsėjo mėn., jis tapo pirmuoju Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariu, kuris neoficialiai lankėsi TSRS. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir princas Filipas princesės Eugenijos ir Jack'o Brooksbank'o vestuvėse, 2018 m.
© AP Photo / Adrian Dennis1986 m. spalio mėn. princas Filipas su žmona lankėsi Kinijoje, o 1994 m. spalio mėn. kartu su Elžbieta II vėl lankėsi Rusijoje.
© AP Photo / Frank Augstein1997 m. kovo mėn. princas Filipas trečią ir paskutinį kartą lankėsi Rusijoje, aplankęs Chabarovską ir Kamčiatkos teritoriją.
© AP Photo / Alastair GrantKaralienė Elžbieta II ir princas Filipas turi keturis vaikus: Čarlzą, Velso princą, Aną, Didžiosios Britanijos princesę, Endriu, Jorko hercogą ir Edvardą, Vesekso grafą. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir princas Filipas atvyksta į Askote vykstančias "Royal Ascot" jotynes.
© AP Photo / Adrian DennisPrincas turėjo daugybę pomėgių — nuo polo žaidimo, žvejybos ir tapybos iki pilotavimo. Jis taip pat buvo žinomas dėl savo dviprasmiško humoro.
Tegai:
Gydytojas įvardijo efektyvų būdą išsimiegoti
(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Specialistas įspėjo, kad sistemingas miego trūkumas padidina arterinės hipertenzijos, širdies nepakankamumo ir miokardo infarkto išsivystymo tikimybęVILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Norint išspręsti daugelį miego problemų, dažnu atvejų pakanka keliais laipsniais sumažinti temperatūrą miegamajame, sako amerikiečių nerologas Krisas Vinteris. Ji cituoja leidinys "Men's Health".
Specialistas pažymėjo, kad vėsus oras ne tik padės atsikratyti nemigos, bet ir prisidės prie geresnio ir ilgiau trunkančio poilsio. Tuo pačiu jis mano, kad čiužinio, pagalvės pakeitimas ar "aukštųjų technologijų pižamų" įsigijimas vargu ar padės atsikratyti miego problemų.
Taip pat gydytojas patarė eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu metu.
"Nuolatinis grafikas padeda smegenims žinoti, kada laikas miegoti", — paaiškino ekspertas.
Jo teigimu, alkoholio vartojimo sumažinimas, meditacijos ir mankštos taip pat padės pagerinti miego kokybę.
Anksčiau Sečenovo universiteto Nervų ligų ir neurochirurgijos katedros docentas Michailas Poluektovas įspėjo, kad sistemingas miego trūkumas padidina arterinės hipertenzijos, širdies nepakankamumo ir miokardo infarkto išsivystymo tikimybę.