Daug sniego, pačiūžos ir rogės: kaip sovietmečiu atostogavo moksleiviai

(atnaujinta 22:46 2020.01.07)
Vietoj išmaniųjų telefonų, planšetinių ir kitokių kompiuterių buvo rogės, pačiūžos, slidės ir sniego gniūžtės — taip sovietmečiu vaikai linksminosi žiemos atostogų metu. Žiūrėkite archyvines nuotraukas Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Žiemos atostogos siejamos su vaikų linksmybėmis per atostogas. Sovietmečiu jos truko nuo gruodžio 30 iki sausio 10 dienos. Dažnai tėvai siųsdavo vaikus į pionierių stovyklas.

Vaikus vesdavo į teatrus ir naujametines šventes. Buvo organizuojamos įvairios įdomios veiklos, rengiamos ekskursijos. Bet didžiausią džiaugsmą teikė linksmybės lauke ir pasivaikščiojimai — čiuožimas, slidinėjimas ir važinėjimas rogėmis nuo kalno, sniego gniūžtės ir daug daugiau.

Dabar daugelis užsiėmimų liko tie patys, tik tėvai turi daugiau galimybių praleisti laiką su vaikais.

  • © Sputnik / Boris Kavashkin

    Moksleivių žiemos atostogos Čerepovece, 1971 m.

  • © Sputnik / Vitaliy Karpov

    Vaikinai čiuožia "traukinuku", 1976 m.

  • © Sputnik / Ivan Zotin

    Vaikai lipa į sniego kalną, 1979 m.

  • © Sputnik / Tunkel

    Moksleivė iš Maskvos Lena Aleksandrova per žiemos atostogas lankėsi pas močiutę kaime Maskvos srities Podolskio rajone, 1971 m.

  • © Sputnik / V. Volodkyn

    Berniukas leidžiasi nuo kalno rogėmis, 1960 m.

  • © Sputnik / Sergey Vetrov

    Kargopolio miesto gyventojai šventėje "Rusijos žiemos išlydėjimas", 1987 m.

  • © Sputnik / Andrey Danilov

    Vaikai slidinėja žiemos sveikatingumo stovykloje, 1979 m.

  • © Sputnik / Fred Grinberg

    Berniukas čiuožia rogėmis nuo kalno, 1976 m.

  • © Sputnik / Yuryi Abramochkin

    Vaikai žaidžia kieme, Toljatyje, 1973 m.

  • © Sputnik / David Sholomovich

    Maskvos vaikiai žaidžia ledo ritulį savo kieme, 1959 m.

  • © Sputnik / Cheprunov

    Vaikai mėtosi sniego gniūžtėmis, 1969 m.

  • © Sputnik / Voldemar Maask

    Vaikai čiuožinėja rogėmis, 1983 m.

  • © Sputnik / Valeriy Shustov

    Paaugliai žaidžia viename iš Jakutsko miesto gyvenamųjų rajonų kieme, 1973 m.

  • © Sputnik / E. Kotliakov

    Permėje vaikai čiuožinėja nuo slidaus kalno, 1973 m.

  • © Sputnik / Boris Babanov

    Baikalskojės kaimo vaikai žaidžia ant Baikalo ežero ledo, 1988 m.

Tegai:
žiemos atostogos, atostogos, sniegas, žiema

Rusijos Konstitucijos pataisos: kaip Lietuvoje vyksta balsavimas

(atnaujinta 16:53 2020.07.01)
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
Lietuvos gyventojai, kurie turi Rusijos pilietybę, trečiadienį atvyko į rinkimų apylinkę dalyvauti svarbiame Rusijos gyvenimo įvykyje. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukose

Trečiadienį vyksta visos Rusijos balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų.

Lietuvoje vieną dieną galima balsuoti už Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytus pakeitimus. Respublikoje atidarytos dvi rinkimų apylinkės — Vilniuje ir Klaipėdoje. Jos dirbs iki 20 val.

Kartu su savimi rinkėjai turi turėti Rusijos Federacijos piliečio asmens dokumentą.

Kalbėdamasis su Sputnik Lietuva korespondentu rinkimų komisijos pirmininkas, Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pažymėjo, kad organizavimo ir saugumo požiūriu balsavimas vyksta įprastai.

"Ir mes labai džiaugiamės, kad mūsų piliečiai nėra abejingi šiam labai svarbiam įvykiui mūsų šalies gyvenime, įsijaučia ir dalyvauja. Jau yra pora žmonių, kurie pirmą kartą gyvenime atėjo balsuoti. Mes pasveikinome juos, įteikėme knygas apie Rusiją. Darbas tęsiasi", — pažymėjo jis.

Korespondentas taip pat apklausė Lietuvoje gyvenančius rinkėjus, atėjusius balsuoti dėl Konstitucijos pataisų. Dauguma respondentų palaikė Putino siūlomus pakeitimus ir pažymėjo dabartinio balsavimo svarbą.

Šalies Konstitucijos pataisų iniciatyvą pateikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paskelbdamas kasmetinę žinią Federalinei asamblėjai 2020 metų sausio 15 dieną. Pagrindinio įstatymo pataisos yra skirtos naujiems reikalavimams, kurie keliami prezidentui, vyriausybės nariams ir valdžios atstovams įvairiais lygiais, įtvirtina valstybės socialines garantijas piliečiams, keičia parlamento įgaliojimus, neleidžia susvetimėti federalinėms teritorijoms, nustato rusų kalbos statusą.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Visų Rusijos balsavimo dėl Konstitucijos pataisų diena anksčiau buvo numatyta balandžio 22 dieną, tačiau ji buvo atidėta dėl koronaviruso pandemijos.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: balsavimo dėžutė prie rinkimų apylinkės Vilniuje.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Balsavimo punktai Lietuvoje atidaryti 8:00 ir veiks iki 20:00.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pažymėjo, kad rinkėjai gali užsidėti kaukes jei nori.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Norint balsuoti, reikia turėti galiojantį dokumentą, įrodantį Rusijos Federacijos piliečio tapatybę.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: vienas iš rinkėjų šalia Rusijos Federacijos konstitucijos pataisų balsavimo dėžutės.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Rusijos ambasada Vilniuje pranešė, kad balsavimas vyksta tiek organizaciniu, tiek saugumo požiūriu.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Pirmą kartą rinkėjams Rusijos ambasados ​​Vilniuje atstovai įteikė dovanas.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: rinkėjai skaito informacinę lentą Vilniaus balsavimo punkte.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Norėdami atiduoti savo balsą, į Vilnių atvyko kitų miestų gyventojai.

  • Голосование по поправкам в Конституцию РФ в Литве, 1 июля 2020 года
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Daugelis respublikos gyventojų, apklausti Sputnik Lietuva korespondento, pažymėjo balsavimo svarbą.

Tegai:
balsavimas, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Šiuolaikinė Pelenė: grožio ir sveikatos paroda PELENĖ-2020 Vilniuje
Kinas "ant laiptelių": vasaros ekranizacijos po Liubarto tiltu Vilniuje

Kinas "ant laiptelių": vasaros ekranizacijos po Liubarto tiltu Vilniuje

(atnaujinta 17:17 2020.06.30)
  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
Pagrindinė filmų peržiūros tema yra moterų įtaka nebyliojo kino pramonei. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukose

Projektas "Gilios upės tyliai plaukia" — nemokamas ir bus atviras visiems iki rugsėjo 17 dienos. Daugelis žiūrovų į sesijos pradžią atvyksta dviračiais ir palieka juos tiesiai ant kalno. Taip pat kino teatro po atviru dangumi lankytojai gali atsigerti nealkoholinio alaus ir pakramsnoti spragėsių.

  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Birželio 25 dieną Vilniuje, po Liubarto tiltu, pradėjo veikti vasaros kino teatras. Kino peržiūros pavadintos "Gilios upės tyliai plaukia".

  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Kino teatro žiūrovai iš savo vietų mato priešais esantį Lietuvos Seimo pastatą.

  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Kino ir žiniasklaidos centras "Meno Avilys" su partneriais iki rugsėjo vidurio planuoja surengti daugiau nei 20 peržiūrų.

  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Vienas iš programos akcentų bus nebyliųjų filmų ekranizacija, lydima eksperimentinės ir klasikinės muzikos.

  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Trumpi filmai buvo parodyti atidarymo dieną kaip "Women Film Pioneers Project", kuriame nagrinėjamas moterų indėlis į nebylųjį kiną, dalis. Programą pristatė viena iš WFPP iniciatorių, Niujorko Kolumbijos universiteto profesorė Jane Gaines.

  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Didelis dėmesys moterims, dirbusioms šiuo laikotarpiu, labai išaugo XXI amžiuje, feministinio kino istorijoje suformavus naują tyrėjų kartą.

  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Dėl kino archyvų suskaitmeninimo ir aktyvesnio keitimosi žiniomis tarp kino istorikų, tapo labiau žinomi nežinomų ir seniai prarastų filmų bei jų autorių vardai.

  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nebyliųjų filmų kūrėjos moterys dirbo režisierėmis, scenaristėmis, kinematografėmis, prodiuserėmis, kūrė savo kino kompanijas (Dorothy Davenport Reed, Marie Louise Iribe), išrado (Lotte Reiniger išrado daugialypės perspektyvos kamerą), eksperimentavo su kino kalba (Germain Dulac, Stella F. Simon. , Lilya Brik).

  • Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nors moterų režisierių, scenarisčių ir prodiuserių sukurtų filmų sąrašas yra ilgas, programuotojai nusprendė sutelkti dėmesį į filmus, nufilmuotus JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje.

Dar šia tema
"Aš laikau plakatą!": Vilniaus jaunimas surengė neįprastą "flešmobą"
Šiuolaikinė Pelenė: grožio ir sveikatos paroda PELENĖ-2020 Vilniuje
Eduardas Filipas, archyvinė nuotrauka

Prancūzijos ministras pirmininkas atsistatydino

(atnaujinta 12:45 2020.07.03)
Praėjusį sekmadienį Filipas, po antrojo savivaldybių rinkimų turo rezultatų, buvo išrinktas Havro miesto meru

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Prancūzijos ministras pirmininkas Eduardas Filipas prezidentui Emanueliui Makronui pateikė atsistatydinimo raštą, kurį valstybės vadovas patvirtino, teigiama penktadienį Eliziejaus rūmų išplatintame komunikate.

"Šiandien Eduardas Filipas atsistatydino iš vyriausybės vadovo posto, prezidentas priėmė (prašymą)", — pranešimą cituoja RIA Novosti.

Ten pažymima, kad Filipas tęs "su vyriausybės nariais einamuosius reikalus iki naujos vyriausybės paskyrimo".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Išvakarėse interviu su regioniniais leidiniais Prancūzijos prezidentas paskelbė "naują komandą" vyriausybėje, patvirtindamas žiniasklaidoje aptartą versiją apie artėjančius Prancūzijos kabineto sudėties pokyčius, tačiau nepatikslino, ar ministras pirmininkas Filipas liks eiti šias pareigas.

Praėjusį sekmadienį Filipas po antrojo savivaldybių rinkimų turo buvo išrinktas Havro uostamiesčio meru. Filipas šias pareigas jau ėjo nuo 2010 metų iki 2017 metų gegužės, kol jis buvo paskirtas ministru pirmininku.

Remiantis "Harris Interactive" atlikta apklausa internete, tarp 2133 vyresnių nei 18 metų žmonių, 55 procentai prancūzų nori, kad Filipas liktų ministru pirmininku. Dar 44 procentai palaikė naujo ministro pirmininko paskyrimą, likę respondentai susilaikė.

Anot "France-Presse", naujojo Prancūzijos ministro pirmininko, kuris pakeis penktadienį atsistatydinusį Filipą, vardas bus paskelbtas artimiausiu laiku.

Tegai:
ministras pirmininkas, Prancūzija