Gyvenimas po Černobylio: Pripetė paminėjo įkūrimo 50-metį

(atnaujinta 19:34 2020.02.07)
Nespalvotos nuotraukaus, padarytos prieš Černobylio katastrofą ir modernios nuotraukos. Kaip pasikeitė atomininkų miestas — Sputnik Lietuva nuotraukose

Pripetės miestas buvo įkurtas 1970 metų vasario 4 dieną. Pagrindinė jo įkūrimo priežastis — pastatyta viena didžiausių tuo metu Europoje atominių elektrinių — Černobylis.

Černobylio atominės elektrinės avarija 1986 metais laikoma didžiausia tokio pobūdžio avarija branduolinės energijos istorijoje. Tai įvyko Ukrainos TSR teritorijoje. Likvidacijoje dalyvavo daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

30 kilometrų spinduliu nuo sprogimo vietos yra išskirtinė zona — teritorija, į kurią draudžiama laisvai patekti, kuri buvo intensyviai užteršta radionuklidais.

Pripetė yra įtraukta į šią zoną, tačiau dabar radiacija joje labai sumažėjo dėl dezaktyvacijos. Šiandien turistai į miestą atvyksta ekskursijoms, taip pat galima sutikti "stalkerių", kurie į teritoriją patenka nelegaliai.

Miesto įkūrimo dieną 50 buvusių jo gyventojų atvyko į Pripetę. Ant medžių jie pakabino miesto ir užrašus "Su gimtadieniu".

  • © AFP 2020 / Genya Savilov

    Nuotraukoje: grafiti ant buvusių "Energetik" kultūros namų Pripetės mieste.

  • © Sputnik / I.Pan

    Nuotraukoje: Černobylio atominės elektrinės branduolinio reaktoriaus įrengimas.

  • © AP Photo / Sergei Chuzavkov

    Šiuolaikinė atskirties zona pamažu virsta laukinių gyvūnų gyvenimo rezervatu. Vilkai, lapės, šernai ir elniai sugebėjo prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų šioje teritorijoje.

  • © Sputnik /

    Projektuota Černobylio atominės elektrinės galia siekė šešis tūkstančius megavatų. 1986 metų balandžio mėnesio duomenimis buvo naudojami keturi jėgos agregatai su RBMK-1000 reaktoriais. Bendra jų galia buvo keturi tūkstančiai megavatų.

  • © Sputnik / Evgeny Kotenko

    Po Amerikos televizijos kanalo HBO serijos "Černobylis" sėkmės, turistų srautai į Černobylį ir Pripetę žymiai padidėjo.

  • © AP Photo / Stringer

    Nuotraukoje: vaizdas į Černobylio atominę elektrinę praėjus kelioms dienoms po avarijos. Nuotrauka padaryta 1986 metais.

  • © Sputnik / V. Chistiakov

    Taip pat amerikiečių serialas "Černobylis" paskatino turistus atvykti į Lietuvą pasižiūrėti Ignalinos AE, kurioje buvo filmuojamas serialas.

  • © Sputnik / Vasiliy Litosh

    Pripetėje gyventojų iki Černobylio avarijos buvo beveik 50 tūkst.

  • © AFP 2020 / Sergei Supinsky

    Šiandien Pripetės miestas yra uždarytas ir paverstas muziejumi po atviru dangumi.

  • © Sputnik / Igor Kostin

    Tušti pastatai pamažu nyksta.

  • © AFP 2020 / Sergei Supinsky

    Nuotraukoje: nenaudojamos transporto priemonės netoli Pripetės.

  • © AFP 2020 / Genya Savilov

    "Stalkeriai" dažnai neteisėtai patenka į Pripetės teritoriją.

  • © AP Photo / Efrem Lukatsky

    Nuotraukoje: paminklas likvidatorių ir avarijos aukų Černobylio atominėje elektrinėje Slavutičiaus mieste atminimui.

  • © AP Photo / Serhii Nuzhnenko

    Praėjusiais metais Pripetės mieste pirmą kartą po Černobylio katastrofos buvo pastatyta kalėdinė eglutė. Kalėdinės eglutės atidarymui atvyko buvę miesto gyventojai. Jie papuošė ją Naujųjų Metų žaislais ir savo senomis nuotraukomis.

  • © Sputnik / Stringer

    2007 metais prasidėjo naujo sarkofago statybos virš Černobylio atominės elektrinės. Jis tapo didžiausiu mobiliuoju antžeminiu statiniu.

Tegai:
Černobylis
Dar šia tema
Sniegą matysime tik senose nuotraukose: ekspertas apie būsimas žiemas Lietuvoje
"Žemė — mūsų namai": aplinkos apsaugos mitingas Vilniuje
Pakluskite mums, bet duokite tranzito. Ko Linkevičius važiavo į Minską

Gražios pasaulio vietos žaibų švytėjime

(atnaujinta 17:47 2020.07.04)
Pastaruoju metu vis dažniau gausų lietų lydi perkūnijos. Žiūrėkite Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje įspūdingiausius kraštovaizdžius, pagražintus žaibų švitėjimu
  • © Sputnik / Denis Murin

    Ypač įspūdingai žaibavimas atrodo naktiniame danguje.

  • © AFP 2020 / Yasuyoshi Chiba

    Nuotraukoje: žaibuoja aplink Kristaus statulą Rio de Žaneire.

  • Beje, žaibuoja ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos planetose — Veneroje, Jupiteryje, Saturne ir Urane. Nuotraukoje: žaibas virš Ankaros.

  • © AFP 2020 / Aris Messinis

    Nuotraukoje: žaibas virš Parthenono Atėnuose.

  • © AP Photo / Joseph Kaczmarek

    Tarp žaibų yra ir "čempionų". Ilgiausia buvo užfiksuota Oklahomoje — 321 kilometras. O ilgiausiais žaibas buvo užfiksuotas Alpėse, blyksnių trukmė siekė 7,74 sekundes.

  • Nuotraukoje: žaibas virš Londono.

  • © AFP 2020 / Kazuhiro Nogi

    Dažniausiai žaibai susidaro kamuoliniuose debesyse — tada jie vadinami audringais žaibais. Kartais šios elektros iškrovos susidaro lietaus debesyse ir net ugnikalnių išsiveržimų, tornadų ir dulkių audrų metu.

  • © Depositphotos / Taysaev

    Nuotraukoje: žaibas virš Paryžiaus Eifelio bokšto.

  • Žaibai susidaro ne tik apatiniuose atmosferos sluoksniuose, bet ir viršutiniuose — ten jie nėra labai gerai ištirti.

  • Beje, žaibai viršutinėse atmosferos sluoksniuose turi labai neįprastus ir romantiškus pavadinimus: "elfai", "džetai" ir "spritai".

  • © CC BY-SA 3.0 / Bobmorse59 / I Sassi di Matera

    Nuotraukoje: žaibas virš Sassi di Matera, istorinio Italijos miesto Matera centro.

  • © CC BY-SA 3.0 / AwOiSoAk KaOsIoWa / God's wrath - panoramio

    Dažniausiai žaibuoja tropikuose. Labiausiai "žaibiška" vieta yra Kifuka kaimas kalnuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose. Viename kvadratiniame kilometre per metus vidutiniškai fiksuojami 158 žaibai. Nuotraukoje: žaibas virš Madrido.

  • © Depositphotos / Jag_cz

    Nuotraukoje: žaibas virš Dubajaus "Burj Khalifa". "Burj Khalifa" yra ypač aukštas 828 metrų aukščio dangoraižis, aukščiausias ir daugiaaukštis pastatas.

Provansas Kryme. Geriausios žydinčių levandų laukų nuotraukos pusiasalyje

(atnaujinta 16:22 2020.07.03)
Tam, kad pasigrožėtumėte žydinčiomis levandomis, nebūtina vykti į Prancūziją, kas, beje, ypač svarbu koronaviruso pandemijos metu. Geriausi kadrai — Sputnik Lietuva nuotraukose
  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Levandų laukai Kryme yra ne tik neprastesni už prancūzų, bet ir savaip unikalūs. Pavyzdžiui, Rusijos pusiasalio toks laukas yra didžiausias Europoje. Čia verta atvykti ir dėl ryškios fotosesijos ir tiesiog pasimėgauti purpurinės spalvos platybėmis.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Levandoms Europoje skiriamas didelis dėmesys, nes nuo senų laikų katalikų Bažnyčioje ji buvo laikoma šventa gėle. Nors pasaulietiniame gyvenime šis augalas naudojamas daugelyje sričių. Jis dedamas į maistą, plačiai naudojamas kosmetikoje ir kvepaluose, medicinoje ir chemijoje.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Viduržemio jūros pakrantė Prancūzijoje ir Ispanijoje laikoma levandų tėvyne. Rusijoje augalą sodinti mėgino dar imperatorės Jelizavetos Romanovos laikais, tai yra, nuo XVIII amžiaus vidurio, o XIX amžiaus pradžioje išsiaiškinta, kad Krymo pusiasalio klimatas yra tinkamas levandoms auginti.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Didžiausias levandų laukas Kryme užima daugiau nei 120 hektarų. Šiai plantacijai yra daugiau nei 25 metai. Ji įsikūrusi Bachčisarajaus rajone, Turgenevkos kaime.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Tikslų levandų žydėjimo Kryme laiką sunku įvardyti, nes daug kas priklauso nuo oro sąlygų pavasarį ir vasaros pradžioje. Paprastai žydėjimo sezonas apima birželio antrąją pusę ir tęsiasi liepos mėnesį.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Jei norite surengti fotosesiją levandų lauke, turėtumėte atsižvelgti į svarbų faktą: žydinčių levandų atspalvis keičiasi atsižvelgiant į saulės padėtį ir šviesos kiekį.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Daugiausia levandų laukų pusiasalyje išliko Bachčisarajaus regione: šalia Turgenevkos, Kudrino, Šelkovičnojės, Rostuščės, Tarasovkos kaimų.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Taip pat yra laukų su šiuo augalu šalia Aluštos.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Jei keliaujate aplink pusiasalį automobiliu, tuomet levandų laukus galite aplankyti ir savarankiškai, tačiau yra ir specialių ekskursijų. Į jas užsiregistruoti geriau iš anksto.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Jei vis dėlto einate vieni, svarbu išsiaiškinti, ar į laukus leidžiami fiziniai asmenys. Dažnai ūkininkai aptveria teritoriją, baimindamiesi dėl sodinių saugumo.

Tegai:
Krymas, vasara

Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys Norvegijos

(atnaujinta 19:07 2020.07.04)
Šios rūšies kuras iš Norvegijos gamyklos tiekiamos į Lietuvą gana dažnai. Taip pat SGD terminalas aktyviai priima krovinius iš Vysocko

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Į Lietuvą atvežtas naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Norvegijos.

Kaip praneša Marinetraffic.com laivų stebėjimo svetainė, šeštadienio duomenimis dujų vežėjas "Arctic Aurora" yra švartuojamas Klaipėdos uoste ir ruošiasi SGD iškrovimui terminale "Independence".

Sprendžiant iš duomenų, SGD tanklaivis į Klaipėdą atvyko iš Norvegijos Melkojos uosto, kur yra "Equinor" suskystinto mėlynojo kuro gamykla.

Kaip matyti iš šių metų SGD terminalo Klaipėdoje grafiko, laivas atvyko su 138 tūkst. kubinių metrų suskystinto kuro kroviniu.

Atsižvelgiant į mažėjančias SGD kainas pasaulinėje rinkoje, Lietuva aktyviai perka šios rūšies kurą. Taigi neseniai į Klaipėdos uostą atvyko dujovežiai su amerikietiškomis SGD, kurios seniai nebuvo pristatomos.

SGD tanklaiviai iš Norvegijos ir Vysocko, kur yra "Novatek" suskystintų gamtinių dujų gamykla, reguliariai atvyksta į Lietuvą.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai atsieina: kasmet "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta išpirkti terminalą.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai nenaudingi kuro tiekimai iš JAV. Be to, net pačioje Lietuvoje pripažįstama, kad Rusijos SGD padėjo respublikos energetikos rinkai. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, po "Novatek" dujų patekimo į rinką kainos krito.

Iki 2024 metų pabaigos "Klaipėdos nafta" turėtų išpirkti "Independence" saugyklą ir tapti jos savininke.

Tegai:
SGD terminalas, Klaipėdos uostas, Norvegija, SGD
Dar šia tema
Klaipėdos SGD terminale liepai užsakyti papildomi išdujinimo pajėgumai
Į Lietuvą atvyko šeštasis terminalo istorijoje SGD krovinys iš JAV
Rusija kuria savo naftos ir dujų chemijos ateitį
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos