"Ačiū, Lietuva": Vilniuje buvo surengti koncertai kovojančių su COVID-19 žmonių garbei

(atnaujinta 17:34 2020.06.02)
  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
Gydytojai, policija, vaistininkai, pardavėjai, socialiniai darbuotojai ir savanoriai. Sostinės gatvėse skambėjo muzika. Daugiau — Sputnik Lietuva nuotraukose

Birželio 1 dieną keliose sostinės vietose vienu metu vyko akcija "Ačiū, Lietuva!". Prie šios iniciatyvos prisijungė daug respublikos miestų.

Lietuvos orkestrai atliko populiarias melodijas, dėkodami gyventojams už kantrybę karantino metu, taip pat tiems, kurie visą tą laiką rūpinosi gyventojų saugumu ir pragyvenimu.

Karantinas šiuo metu pratęstas iki birželio 16 dienos. Lietuvos valdžia palaipsniui švelnina jo sąlygas.

  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Pirmadienį visoje šalyje vyko akcija "Ačiū, Lietuva" tiems, kurie prisidėjo įveikiant koronaviruso sukeltą krizę.

  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Meno kolektyvai iš nacionalinių ir valstybinių institucijų 17 valandą surengė 15 minučių trukmės koncertus viešose vietose.

  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, koncertavo orkestras "Trimitas".

  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Akcija skirta išreikšti padėką gydytojams, policijos pareigūnams, socialiniams darbuotojams, savanoriams, pardavėjams, vaistininkams, verslininkams ir visiems, kurie padėjo suteikti apsaugą ir suteikė reikiamas paslaugas koronaviruso metu.

  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Iš viso visoje Lietuvoje akcijoje dalyvavo 340 muzikinių kolektyvų.

  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Visi pasirodymai buvo nemokami, koncerte galėjo dalyvauti visi.

  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija priminė taisyklę, kad susiburti gali ne daugiau kaip 300 žmonių.

  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Susirinkusi publika pozityviai įvertino muzikantų iniciatyvą.

  • Акция “Спасибо, Литва” в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Koncertams pasirinktos aikštės, parkai ir net administracinių bei kultūros pastatų stogai.

Tegai:
Vilnius, Lietuva, karantinas, koronavirusas
Dar šia tema
Kam džentelmenai teikia pirmenybę: brunetės, vedančios iš proto
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje

Gražios pasaulio vietos, apšviestos žaibų

(atnaujinta 13:59 2020.07.05)
Pastaruoju metu vis dažniau gausų lietų lydi perkūnijos. Žiūrėkite Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje įspūdingiausius kraštovaizdžius, pagražintus žaibų švytėjimo
  • © Sputnik / Denis Murin

    Ypač įspūdingai žaibavimas atrodo nakties danguje.

  • © AFP 2020 / Yasuyoshi Chiba

    Nuotraukoje: žaibuoja aplink Kristaus statulą Rio de Žaneire.

  • Beje, žaibuoja ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos planetose — Veneroje, Jupiteryje, Saturne ir Urane. Nuotraukoje: žaibas virš Turkijos sostinės Ankaros.

  • © AFP 2020 / Aris Messinis

    Nuotraukoje: žaibas virš Partenono Atėnuose.

  • © AP Photo / Joseph Kaczmarek

    Tarp žaibų yra ir "čempionų". Ilgiausias išlydis buvo užfiksuotas Oklahomoje — 321 kilometras. O ilgiausiais savo trukme žaibas buvo užfiksuotas Alpėse, blyksnių trukmė siekė 7,74 sekundės.

  • Nuotraukoje: žaibas virš Londono.

  • © AFP 2020 / Kazuhiro Nogi

    Dažniausiai žaibai susidaro kamuoliniuose debesyse — tada jie vadinami audringais žaibais. Kartais šios elektros iškrovos susidaro lietaus debesyse ir net ugnikalnių išsiveržimų, tornadų ir smėlio audrų metu.

  • © Depositphotos / Taysaev

    Nuotraukoje: žaibas virš Paryžiaus Eifelio bokšto.

  • Žaibai susidaro ne tik apatiniuose atmosferos sluoksniuose, bet ir viršutiniuose — ten jie nėra labai gerai ištirti.

  • Beje, žaibai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose turi labai neįprastus pavadinimus: "elfai", "džetai" ir "spritai".

  • © CC BY-SA 3.0 / Bobmorse59 / I Sassi di Matera

    Nuotraukoje: žaibas virš Sassi di Matera, istorinio Italijos miesto — Materos — centro.

  • © CC BY-SA 3.0 / AwOiSoAk KaOsIoWa / God's wrath - panoramio

    Dažniausiai žaibuoja tropikuose. Labiausiai "žaibiška" vieta yra Kifukos kaimas kalnuose, Kongo Demokratinės Respublikos rytuose. Viename kvadratiniame kilometre per metus vidutiniškai fiksuojami 158 žaibai. Nuotraukoje: žaibas virš Madrido, Ispanijoje.

  • © Depositphotos / Jag_cz

    Nuotraukoje: žaibas virš Dubajaus Burdž Chalifos. Burdž Chalifa yra 828 metrų aukščio aukščiausias pasaulyje dangoraižis.

Provansas Kryme. Geriausios žydinčių levandų laukų nuotraukos pusiasalyje

(atnaujinta 16:22 2020.07.03)
Tam, kad pasigrožėtumėte žydinčiomis levandomis, nebūtina vykti į Prancūziją, kas, beje, ypač svarbu koronaviruso pandemijos metu. Geriausi kadrai — Sputnik Lietuva nuotraukose
  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Levandų laukai Kryme yra ne tik neprastesni už prancūzų, bet ir savaip unikalūs. Pavyzdžiui, Rusijos pusiasalio toks laukas yra didžiausias Europoje. Čia verta atvykti ir dėl ryškios fotosesijos ir tiesiog pasimėgauti purpurinės spalvos platybėmis.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Levandoms Europoje skiriamas didelis dėmesys, nes nuo senų laikų katalikų Bažnyčioje ji buvo laikoma šventa gėle. Nors pasaulietiniame gyvenime šis augalas naudojamas daugelyje sričių. Jis dedamas į maistą, plačiai naudojamas kosmetikoje ir kvepaluose, medicinoje ir chemijoje.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Viduržemio jūros pakrantė Prancūzijoje ir Ispanijoje laikoma levandų tėvyne. Rusijoje augalą sodinti mėgino dar imperatorės Jelizavetos Romanovos laikais, tai yra, nuo XVIII amžiaus vidurio, o XIX amžiaus pradžioje išsiaiškinta, kad Krymo pusiasalio klimatas yra tinkamas levandoms auginti.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Didžiausias levandų laukas Kryme užima daugiau nei 120 hektarų. Šiai plantacijai yra daugiau nei 25 metai. Ji įsikūrusi Bachčisarajaus rajone, Turgenevkos kaime.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Tikslų levandų žydėjimo Kryme laiką sunku įvardyti, nes daug kas priklauso nuo oro sąlygų pavasarį ir vasaros pradžioje. Paprastai žydėjimo sezonas apima birželio antrąją pusę ir tęsiasi liepos mėnesį.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Jei norite surengti fotosesiją levandų lauke, turėtumėte atsižvelgti į svarbų faktą: žydinčių levandų atspalvis keičiasi atsižvelgiant į saulės padėtį ir šviesos kiekį.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Daugiausia levandų laukų pusiasalyje išliko Bachčisarajaus regione: šalia Turgenevkos, Kudrino, Šelkovičnojės, Rostuščės, Tarasovkos kaimų.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Taip pat yra laukų su šiuo augalu šalia Aluštos.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Jei keliaujate aplink pusiasalį automobiliu, tuomet levandų laukus galite aplankyti ir savarankiškai, tačiau yra ir specialių ekskursijų. Į jas užsiregistruoti geriau iš anksto.

  • © Sputnik / Konstantin Mihalchevskiy

    Jei vis dėlto einate vieni, svarbu išsiaiškinti, ar į laukus leidžiami fiziniai asmenys. Dažnai ūkininkai aptveria teritoriją, baimindamiesi dėl sodinių saugumo.

Tegai:
Krymas, vasara
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Prezidentas ir premjeras sveikina Valstybės dienos proga

(atnaujinta 08:24 2020.07.06)
Savo sveikinime Gitanas Nausėda kviečia džiaugtis tuo, kas pasiekta, ir drąsiai keisti tai, kas Lietuvoje nepatinka

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Valstybės dienos proga šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones ir kviečia džiaugtis tuo, kas pasiekta, bei vieningai kurti stiprią ir klestinčią Lietuvą.

"Liepos 6-oji mums leidžia mintimis grįžti į Lietuvos ištakas — lemtingą akimirką, kai įsibėgėjo mūsų bendros istorijos tėkmė. Kartu su karaliumi Mindaugu pirmąkart įžengę į Vakarus, iki šiol judame pasirinktu keliu. Išaugę ir subrendę Europos valstybių šeimoje, mes liekame atviri tiems, kurie myli laisvę ir laikosi įstatymų.

Istorija mus moko teisingų pasirinkimų: puoselėti vienybę ir savitarpio supratimą, tiesti vienas kitam ranką, o ne atstumti, kartu siekti to, kas atrodo drąsu ir sunkiai pasiekiama. Kartais tereikia išdrįsti. Todėl šiandien kviečiu: dažniau didžiuokimės tuo, kas jau pasiekta, ir drąsiai keiskime tai, kas mums Lietuvoje nepatinka. Visi esame istorijos kūrėjai. Tai reiškia: mums nieko nėra neįmanomo!" — rašoma prezidento sveikinime. 

Premjeras Skvernelis taip pat sveikina visus Lietuvos žmones Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos proga.

"Liepos 6-oji, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, liudija didingą mūsų istoriją ir primena Lietuvos ištakas. Išmintis, tikėjimas stipria valstybe sujungė mūsų protėvių jėgas ir baltų žemes, aiškiai nubrėžė ateities horizontus. Tai buvo esminis pasirinkimas, kuris nukreipė mus į civilizacijos kelią, į pamatinių europinių vertybių išpažinimą. Brangūs Lietuvos žmonės, nuoširdžiai sveikinu Jus Valstybės dienos proga — būkime ištikimi mūsų pirmųjų valstybės kūrėjų darbams bei siekiams, likime amžiams įsipareigoję visomis išgalėmis, vieningai kurti stiprią, modernią ir klestinčią Lietuvą", — sakoma premjero sveikinime.

Šiandien Lietuvoje švenčiama Valstybės diena, dar vadinama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Ši diena simboliškai laikoma pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 1253 metais data. 

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Saulius Skvernelis, ministras pirmininkas, Gitanas Nausėda, prezidentas, Valstybės diena