Altajaus respublika yra Vakarų Sibiro pietuose. Ši teritorija išsiskiria aukštais kalnagūbriais, kuriuos skiria siauri ir gilūs upių slėniai. Vasaros čia trumpos ir karštos, žiemos — ilgos ir šaltos.
Altajus yra labai populiarus tarp keliautojų. Turistus vilioja senovės pilkapiai, išsaugoti paveikslai ant uolų ir kraštovaizdžio grožis. Sputnik Lietuva dalijasi ryškiausiais Altajaus vaizdais.
Kasmet į Altajų atvyksta iki milijono turistų. Keliautojus vilioja vasaros ekologinės, kultūrinės ir edukacinės išvykos, taip pat daugybė ekskursijų.
Tarp aktyvių poilsio rūšių populiarios jojimo, jūrinės, alpinistinės, žvejybinės ir speleologinės ekskursijos.
Nuotraukoje: Didysis Čiulčios krioklys Altajaus rytuose. Jis yra didžiausias regione. Vandens kritimo aukštis šioje vietoje siekia apie 160 metrų.
Altajuje yra daugybė poilsio namų, turizmo bazių ir stovyklaviečių, o pačiame regione veikia daugiau nei 30 viešbučių.
Nuotraukoje: geizerių ežeras Ulagano regione, netoli Aktašo kaimo. Tvenkinio gylis yra apie du metrus, skersmuo — apie 30 metrų. Tačiau pagrindinis jo bruožas — terminiai šaltiniai, tekantys pačiame tvenkinio centre.
Nuotraukoje: Čulyšmano upė Altajaus Respublikoje. Turistai ją naudoja plukdymui. Taip pat netoli yra turizmo bazės.
Nuotraukoje: natūralios uolos Čulyšmano slėnyje, kurios dėl savo formos vadinamos "akmeniniais grybais". Jos yra už 15 kilometrų nuo vietos, kur upė įteka į Teleckojės ežerą.
Geizerio ežero vandens paviršiaus iškraipymą formuoja terminiai šaltiniai.
Nuotraukoje: turistai ant Teleckojės ežero kranto, Artybašo kaime, Altajaus Respublikoje.
Altajus ribojasi su trimis užsienio valstybėmis: Mongolija, Kinija ir Kazachstanu. Pasienio rajone yra daugybė lankytinų vietų.
Katu-Jaryk viršukelė yra pirmasis automobilinis nusileidimas į Čulyšmano slėnį. Jis pastatytas kalno šlaite ir yra visiškai žmogaus sukurtas.
Čemalo hidroelektrinė yra gana populiari vieta. Hidroelektrinė pastatyta 1935 metais, o uždaryta 2011 metais.
Nuotraukoje: senovės graikų dievo Hermio statulos galva, kuri buvo atrasta atliekant kasinėjimus, siekiant pagerinti nuotekų sistemą Atėnų centre.
Pietinėje Peru dalyje, tarp Naskos geoglifų buvo rastas katės atvaizdas. Geoglifo ilgis yra apie 37 metrai, jį sudarančių linijų plotis — apie 30–40 centimetrų.
Nuotraukoje: senoviniai karstai archeologinėje vietovėje, Sakaroje, 30 kilometrų į pietus nuo Egipto sostinės Kairo. Iš viso buvo rasti mažiausiai 59 sarkofagai su mumijomis, kurioms yra daugiau nei 2600 metų.
Paleolito laikotarpio mamuto kaulų fragmentai, atrasti archeologinių kasinėjimų metu Jamalo-Nencų apygardoje. Šie gyvūnai gyveno nuo plioceno iki holoceno pradžios, jie buvo dvigubai sunkesni nei stambiausi šiuolaikiniai žinduoliai.
Nežinomos šventovės ir 2000 metų senumo ritualinės pirties Jeruzalėje griuvėsiai.
Kasinėdami didelę vilą Civita Giuliana, archeologai per 79 metus rado du Vezuvijaus išsiveržimo aukų kūnus ir padarė gipsinius jų kūnų liejinius. Manoma, kad tai yra vienas iš vilos nuomininkų ir jaunas vergas.
Nuotraukoje: pastato, kuris galėjo būti seniausias teatras šiuolaikiniame Londone, liekanos. Tikriausiai tai yra Elžbietos I epochos teatras, žinomas kaip "Raudonasis liūtas" (angl. "The Red Lion"). Jis buvo pastatytas apie 1567 metais.
Archeologai rado seniausius žinomus meno kūrinius Kinijoje. Paaiškėjo, kad tai miniatiūrinė paukščio figūrėlė, išdrožta iš kaulo. Manoma, kad radinio amžius gali būti nuo 13 iki 14 tūkstančių metų.
Dėl ledynų tirpimo kalnų perėjoje, Lendbrine, Norvegijoje, mokslininkai atrado senovės artefaktus, išbuvusius kelio pakraštyje daugiau nei 1000 metų. Tarp jų buvo arklio kaukolė.
Mokslininkai atkūrė pirmąjį detalų senovinio Falerii Novi miesto Italijoje žemėlapį. Tam buvo panaudotas georadaras.
Pirmoji urvinio lokio skerdena rasta Jakutijoje. Palaikų amžius yra maždaug 39 500 metų.
Romoje mokslininkai rado pagonių šventyklą. Spėjama, kad tai yra miesto įkūrėjo — Romulo — palaidojimo vieta.
Nuotrauka: Font Mažoro urvas netoli Espluga de Francoli miesto Pietų Katalonijoje (Ispanija). Mokslininkai mano, kad urve esančių piešinių amžius siekia 15 tūkstančių metų.
2021 metų sausio 13 dieną Lietuva mini tragiškų sausio įvykių trisdešimtmetį. Dėl karantino apribojimų dauguma renginių vyko virtualiai.
Šiemet dėl karantino ribojimų sausio 13-osios išvakarėse nebuvo tradicinių laužų, koncerto, bėgimo nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto Vilniuje. Tačiau oficialiai visi tradiciniai renginiai perkelti į rugpjūtį.
Prezidentūra Sausio 13-osios dieną.
Prezidentas Gitanas Nausėda Laisvės gynėjų dienos rytą Prezidentūros languose uždegė vienybės, atminimo ir pergalės žvakes, prisijungdamas prie pilietinės akcijos "Atmintis gyva, nes liudija".
Tradiciškai Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto memorialo dedamos gėlės ir žvakės.
Neužmirštuolių pieva prie Televizijos bokšto.
Garbės sargybos kuopos kariai neša gėles prie Sausio 13-osios memorialo.
Sausio 13-osios memorialas — obeliskas-varpinė.
Dar Sausio 13-osios išvakarėse prezidento vardu Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto.
Pats Gitanas Nausėda su žmona Diana irgi apsilankė prie memorialo. "Sausio 13-osios išvakarėse kartu su Diana prie Vilniaus televizijos bokšto, ten, kur buvo sprendžiamas nepriklausomos valstybės likimas, nusilenkėme kritusiems Lietuvos gynėjams. Niekada nepamiršime jų ryžto, drąsos ir sudėtos didžiausios aukos", — rašė prezidentas.
Iš pat ryto žmonės atėjo prie Televizijos bokšto ir pagerbė žuvusiųjų atminimą, jų garbei uždegdami žvakes.
Minint atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-metį buvo rodoma Laisvės gynėjų dienos minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos vaizdo įrašo transliacija.
Iš Seimų rūmų Kovo 11-osios Akto salės kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. "Prieš 30 metų Lietuvos žmonės nugalėjo, nes lemiamomis akimirkomis ne tik siekė laisvės, bet ir iš tiesų buvo laisvi. Tomis kruvinomis 1991-ųjų sausio dienomis jie prisiėmė atsakomybę ir taip įrodė esantys nepriklausomos demokratinės valstybės piliečiai", — sakė prezidentas.
Išgirdome ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro Vytauto Landsbergio kalbą.
"Šventės, atmintinos dienos, ypač tokios kaip Laisvės gynėjų diena, yra visuomenės susitelkimo ir valstybės tvirtinimo laikas. Jos suteikia išskirtinę galimybę prisiliesti prie tų jausmų, pastangų, apsisprendimų bei žmonių, kurių dėka dabar esame laisvi, turime savo valstybę", — iškilmingame minėjime sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Vėliau Seimo pirmininkė įteikė Svetlanai Tichanovskajai Laisvės premiją.
Laisvės premijos statulėlė.
"Esu labai dėkinga už 2020 metų Laisvės premiją. Ji priklauso visiems su smurtu ir įstatymų nepaisymu taikiai kovojantiems baltarusiams. Ši premija ne tik didelė garbė, bet ir priminimas mums visiems, kad turime išlikti susitelkę ir vieningi. Mes laimėsime", — savo kalboje sakė Tichanovskaja.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas Laisvės gynėjų dienos proga apšviestas trispalvės šviesomis.
Lietuvos Seimo pastatas iškilmingą dieną.
VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ėmė svarstyti galimybę uždrausti Rusijos atlikėjams Filipui Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui patekti į šalį, praneša "TASS" su nuoroda į ministerijos vadovą Gabrielių Landsbergį.
Ministras teigė, kad Užsienio reikalų ministerijoje buvo suformuota darbo grupė šia tema. Planuojama, kad bus įvertintos teisinės galimybės uždrausti atvykti šiems ir kitiems atlikėjams, "skleidžiantiems Rusijos propagandą".
Landsbergis tvirtina, kad Lietuva, kaip teisinė valstybė, priimdama tokius sprendimus turėtų vadovautis teisiniais instrumentais.
"Bet tai turi būti labai aiškūs, juridiškai pagrindžiami kriterijai", — sakė jis.
Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atidėjimą. Bendra žalos suma buvo įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų.
Žurnalistas Andrius Tapinas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniuose tinkluose pareiškė pasipiktinimą. Abu teigė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai skiriami remti verslininkus, kurie atveža "Putino atlikėjus".
Kaip pažymėjo Kasčiūnas, Lietuvoje būtina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sudaromi nepageidaujamų asmenų sąrašai, siekiant "tokių absurdiškų situacijų išvengti ateityje".
Lietuvos konservatoriai jau pasiūlė Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nes jis "niekada neslėpė palaikantis Krymo aneksiją ir ten pasirodydavo". Tada Kasčiūną papiktino dainininko atvykimas į rinkimų apylinkę Rusijos ambasadoje Vilniuje dėl prezidento rinkimų Rusijoje.
Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.