"Turėk drąsos": protestas prieš kaukių dėvėjimą Vilniuje

(atnaujinta 11:44 2020.11.23)
  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
  • Сотрудники полиции Литвы на митинге
  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
  • Protestas prieš kaukių dėvėjimą Vilniuje
  • Protestas prieš kaukių nešiojimą Vilniuje
Nepaisant pagrindinio akcijos tikslo, dauguma susirinkusiųjų liko su kaukėmis, tarp jų ir protestuotojus palaikyti atvykęs Petras Gražulis. Daugiau informacijos – Sputnik Lietuva nuotraukose

Pagal Lietuvoje įvestas karantino priemones, veido kaukes reikia dėvėti visose viešose erdvėse, būriuotis ne daugiau kaip penkių žmonių grupėmis bei laikytis saugaus dviejų metrų atstumo. Didesni susirinkimai iki dešimties žmonių leidžiami tik per laidotuves.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau nei 47 tūkst. atvejų, o mirė 386 pacientai.

  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Šeštadienį Vilniuje vyko protestas prieš kaukių dėvėjimą, į kurį susirinko keletas žmonių, neigiančių tokios apsaugos priemonės veiksmingumą.

  • Сотрудники полиции Литвы на митинге
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Pranešimas apie šeštadienį rengiamą akciją buvo paskelbtas Facebook. Buvo pasiūlyta susitikti Katedros aikštėje, eiti prie Seimo ir ten nusimesti kaukes.

  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Nors informacijos apie šią kampaniją galima rasti daugelyje interneto portalų, kas yra šios iniciatyvos organizatorius, lieka neaišku.

  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Nors vienas iš protesto tikslų buvo išreikšti savo nepasitenkinimą privalomu kaukių dėvėjimu, beveik visi protestuotojai jas dėvėjo.

  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Tačiau kai kurie vis tiek įvairiais būdais maskavosi nuo baudų už buvimą be kaukės: vieni rūkė, kiti demonstratyviai gėrė kavą ir gėrimus, kažkas sportavo, bet su žurnalistais bendravo be kaukių.

  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Bendraudami su žurnalistais protestuotojai ne kartą kartojo, kad blogėjanti epidemiologinė situacija šalyje yra vyriausybės ir žiniasklaidos kaltė, o kalbėdami tarpusavyje piktinosi, kad "visi žurnalistai papirkti".

  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Protestuotojai žurnalistams kartojo Seimo nario Dainiaus Kepenio teiginius apie kaukių nešiojimą, jog tai neduoda jokios naudos.

  • Акция протеста в Вильнюсе против ношения масок
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Renginyje dalyvavo ir Seimo narys Petras Gražulis, kuris visiems sakė esąs prieš draudimus ir apribojimus, tačiau tuo tarpu pats liko su kauke.

  • Protestas prieš kaukių dėvėjimą Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Vienas protestuotojas buvo suimtas už tai, kad nepaisė policijos reikalavimų tinkamai dėvėti kaukę.

  • Protestas prieš kaukių nešiojimą Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Vienišas akcijos "Už" dalyvis galiausiai prisijungė prie protestuotojų ir sulaukė žurnalistų dėmesio.

Tegai:
kaukės, Vilnius, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1125)
Dar šia tema
Vilniuje stabilizavosi ligonių, sergančių COVID-19 skaičius, testuojant eilių nėra
"Sputnik Lietuva" paklausė vilniečių, ar nauja valdžia susidoros su COVID-19
PSO įvertino britų mokslininkų išvadas apie imuniteto nuo COVID-19 trukmę

Visų vaivorykštės spalvų žiema: Rusijos gamta nuo Kaukazo iki poliarinio rato

(atnaujinta 13:48 2021.01.20)
Snieguotos Kaukazo kalnų viršūnės, užšalęs Baikalas, Arkties vandenynas ir Šiaurės pašvaistė — Sputnik Lietuva nuotraukose

Rusijos geografų draugija rengia nuotraukų konkursą "Pati gražiausia šalis". Dalyvauti gali fotografai iš bet kurios pasaulio šalies, svarbiausia, kad nuotraukose būtų užfiksuota Rusijos gamta.

Daugelis užsieniečių sako, kad Rusijos žiema užburia, tačiau ne visi matė, kokia neįprasta ir spalvinga ji gali būti.

Nuotraukos buvo darytos Irkutsko, Murmansko, Archangelsko, Čeliabinsko regionuose, taip pat Kabardos-Balkarijos Respublikoje.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Nikolay Sapronov

    Nikolajaus Sapronovo nuotrauka "Labas rytas, Čegete!" Čegetą neoficialiai vadina Kaukazo kalnais, kurių viršūnės yra Donguz-Orun Baši ir Azau-Gite-Čeget-Karabaši. Viršūnės garsėja juodosiomis trasomis — tai ypač pavojingi nuolydžiai.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Mikhail Reva

    Michailo Revo nuotrauka "Atmosferos spindesys virš Elbruso". Elbrusas — aukščiausia kalnų viršūnė Rusijoje ir Europoje. Daugeliui ekstremalių mėgėjų kopimas į šį kalną yra didelis pasiekimas. Čia labai išvystytas rekreacinis, sporto ir alpinizmo turizmas.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Dmitriy Arkhipov

    Dmitrijaus Archipovo nuotraukos "Baikalo ledo rožė". Giliausias planetos ežeras žiemą padengtas iki metro storio ledu. Baikalo ledas yra labai skaidrus dėl krištolo skaidrumo ežero vandens.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Dmitriy Arkhipov

    Dmitrijaus Archipovo nuotrauka "Ledo urvas prie Baikale". Ežeras visiškai pasidengia ledu tik sausio pabaigoje. Ant ledo galima vaikščioti ir čiuožinėti pačiūžomis.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Vladimir Smirnov

    Vladimiro Smirnovo nuotrauka "Baikale, tu — kosmosas". Ledas ant Baikalo ežero vasario mėnesį tampa visiškai saugus ir išlieka iki kovo.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Oleg Semenkevich

    Olego Semenkevičiaus nuotrauka "Kaime...". Apatitų miestas Murmansko srityje yra Chibinų kalnų papėdėje. Miestas yra už poliarinio rato, todėl čia ilgos poliarinės naktys.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Oleg Semenkevich

    Olego Semenkevičiaus nuotrauka "Saulėlydžio šviesoje". Poliarinė naktis Apatituose trunka nuo gruodžio 15 iki 28 dienos, o poliarinė diena prasideda gegužės 20 dieną ir tęsiasi iki liepos 27 dienos.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Anton Agarkov

    Antono Agarkovo nuotrauka "Užmirštas dangus". Fotografas užfiksavo šią koplyčią netoli apleisto Nemiatos kaimo, Archangelsko srities Kenozersko nacionaliniame parke.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Xiao Zhu

    Kinų fotografo Xiao Zhu nuotrauka "Naktis šiaurėje". Keliautojas kelias dienas Kirovske, Chibinų kalnų papėdėje, laukė šiaurės pašvaistės.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Aleksandr Merkushev

    Aleksandro Merkuševo nuotrauka "Laivo dužimas". Teriberkos kaimas idealiai tinka stebėti Barenco jūrą ir Arkties vandenyną. Dėl nuolatinio vėjo čia labai išvystytas aitvarų sportas.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Dmitriy Kochergin

    Dmitrijaus Kočergino nuotrauka "Mėnesienos sonata", daryta Taganai nacionaliniame parke, esančiame Uralo kalnų pietuose. Čia į Raudonąją knygą įtraukta daugybė augalų ir gyvūnų rūšių.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Mikhail Turkeev

    Michailo Turkejevo nuotrauka "Aušra Taganėj".

Tegai:
žiema, gamta, Rusija

Tikėjimo išbandymas: kaip praėjo krikščioniškos maudynės Vilniuje per šalčius

(atnaujinta 18:29 2021.01.19)
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
Nepaisant pandemijos ir 20 laipsnių šalčio, Lietuvos ir Rusijos tikintieji Jėzaus krikšto šventėje pasinėrė į eketę. Išsami informacija — Sputnik Lietuva nuotraukose

Sausio 19-osios naktį, pagerbiant Viešpaties Apsireiškimo (Epifanijos) šventę, tikintieji maudosi ledo eketėse. Žmonės tiki, kad šią naktį vanduo prisipildo stebuklingos jėgos, kuri gali nuplauti visus negalavimus ir visas nuodėmes.

Tradicija yra išimtinai liaudies — bažnyčios kanonai nenurodo, kad per Epifanija reikia pasinerti į vandenį. Be to, daugelis bažnyčios vadovų ragina to nedaryti, nes maudymasis lediniame vandenyje gali pakenkti sveikatai.

Remiantis Evangelija, šią dieną Jonas Krikštytojas kvietė žmones atgailauti, o išklausęs jų nuodėmes tris kartus panardino į vandenį. Jis sakė, kad po jo ateisiąs Jėzus krikštys Šventąja Dvasia ir ugnimi. Trisdešimtmetis Jėzus Kristus atėjo į Jordaniją krikštytis pas Joną Krikštytoją. Po krikšto ceremonijos dangus atsivėrė virš Kristaus, o tada Jonas pamatė Dievo Dvasią.

  • © AP Photo / Mindaugas Kulbis

    Nuo sausio 18 iki 19 dienos stačiatikiai švenčia Viešpaties krikštą. Šią naktį yra liaudies tradicija maudytis ledo eketėje.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AP Photo / Mindaugas Kulbis

    Vilniuje Epifanijos maudynės vyko prie Žaliųjų ežerų. Tikinčiųjų neišgąsdino nei pandemija, nei 20 laipsnių šaltis.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AP Photo / Mindaugas Kulbis

    Sausio 19 dieną tikintieji mini Jėzaus Kristaus krikštą, kurį Jonas Krikštytojas atliko Jordano vandenyse. Tačiau stačiatikių bažnyčia nebūtinai nurodo šią naktį pasinerti į eketę su lediniu vandeniu.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Maudymasis ledo eketėje yra išskirtinai liaudies tradicija ir būdas liudyti savo tikėjimo galią.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Cerkvėse pašventinamas vanduo, įskaitant vandenį ežere. Manoma, kad toks vanduo turi gydomųjų savybių ir gali "nuplauti" visas nuodėmes ir ligas nuo to, kuris į jį pasineria.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Sausio 19-osios rytą cerkvėse vyksta liturgija, o po to šventinamas vanduo. Teigiama, kad šventintas vanduo gali pagerinti metus.

  • Купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Tarp stačiatikių manoma, kad vanduo tris dienas per metus įgyja stebuklingų savybių: sausio 19 dieną per Epifaniją, vasario 15 dieną ir birželio 24 dieną.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Yra legenda apie dar vieną šios šventės stebuklą. Manoma, kad Jėzui Kristui įžengus į Jordaną, vandenys pakeitė srovės kryptį ir nuo tada taip buvo kiekvienais metais.

  • © Sputnik / Vitaliy Timkiv

    Rusijai šios maudynės yra viena iš pagrindinių liaudies tradicijų. Tačiau šiais metais Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovai paprašė susilaikyti nuo tradicijų dėl pandemijos.

  • © Sputnik / Maksim Blinov

    Kai kuriuose Rusijos regionuose maudytis buvo oficialiai uždrausta.

  • © Sputnik / Anton Denisov

    Žinodami maudymosi eketėje paplitimą tarp rusų, gydytojai visada pateikia keletą patarimų, kaip panerti į ledinį vandenį, kad žmonės nesusirgtų.

  • © Sputnik / Vitaliy Ankov

    Gydytojai pataria nerti lėtai ir praleisti vandenyje ne ilgiau kaip dešimt sekundžių. Išlipus iš eketės reikia apsišluostyti rankšluosčiu ir apsirengti.

  • © Sputnik / Aleksander Kryazhev

    Taip pat gydytojai prieš maudydamiesi griežtai draudžia "šildytis" alkoholiu. Be to, kad tradicija turi religinį kontekstą, alkoholis šiuo atveju yra netinkamas.

  • © REUTERS / Maxim Shemetov

    Savo ruožtu stačiatikių bažnyčios vadovai primena, kad per Krikštą svarbiausia galvoti apie Švenčiausiąją Trejybę (Dievą Tėvą, Dievą Sūnų, Dievą Šventąją Dvasią) ir žmogaus trejybę (kūną, sielą, dvasią).

Tegai:
žiema, eketė, nuotraukos
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 14:00 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi naujai, 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y., per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda — šių veikėjų požiūriu — yra tame, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Taip vadinamoms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausiai ir bus kreipiamasi — situacija kiek įdomesnė: gi TS LKD save vaizduoja "krikščioniška", "konservatyvia" partija. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios, atseit, vienalyčių partnerysčių idėjos, priešininkų ir taip jau nebe dauguma), susideda iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kaip Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taipogi remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų — aišku — minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje — nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70-80%) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi — ne mažumos, bet daugumos, valdžią...) — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, — "gi partnerystės, tai vis tiktai ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi — išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos — kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y., ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais — kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypatingai svarbiausiuoju, būtent — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiai dienai sėkmingai eina į ant akių iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davaso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tiktai klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė