Dėl epidemiologinės situacijos savivaldybė ir projekto "Kalėdų sostinė" organizatoriai turėjo atšaukti tradicinius renginius ir muges. Todėl šiemet didžiausias dėmesys bus skiriamas šventiniams pasivaikščiojimams gražiai papuoštoje Lietuvos sostinėje. Miestą papuoš instaliacijos, kurias sukūrė daugybė menininkų ir aktyvistų.
Didmiesčio savivaldybė ėmė puošti miestą artėjančioms šventėms. Nuotraukoje: Prezidentūra.
Šiais metais dėl pandemijos teko atšaukti tradicinius kalėdinius renginius ir muges: 3D pasaką, Kalėdų traukinuką ir miestelį, taip pat Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę.
Siekdama bent šiek tiek kompensuoti populiarių pramogų trūkumą, miesto valdžia nusprendė sostinėje iškabinti kuo daugiau šviečiančių dekoracijų.
Prekybos centras "Akropolis" ruošiasi šventėms pradžiuginti pirkėjus, kurių sumažėjo dėl pandemijos.
Pagrindinė eglutė įrengiama Vilniaus Katedros aikštėje, kiekvienais metais ji turi naują dizainą. Tai visuomet — paslaptis iki iškilmingo įžiebimo momento.
Vyriausybės pastatas taip pat papuoštas kalėdinėmis eglutėmis.
Dekoracijos papuoš ne tik Senamiestį ir centre. Šiais metais dizaineriai papuoš medžius Lukiškių aikštėje, Odminių skvero medžių lajas, Šventaragio slėnį, Vingio parko prieigas iš Čiurlionio gatvės pusės.
Šiemet Vilniaus savivaldybė pirmą kartą paskelbė šventinių gatvių projektavimo specialistų konkursą, kuriame rinkdamiesi nugalėtoją buvo atsižvelgta į visuomenės apklausos rezultatus.
Netrukus sostinėje vyks keli įmonių ir gyventojų konkursai, laimėtojai bus pakviesti papuošti įstaigas, ofisus, langus ir kartu su savivaldybe sukurti šventinę nuotaiką.
Šiemet konkurso organizatoriai žada įteikti dosnius prizus.
Šiuo metu Lietuvoje naujų koronaviruso atvejų skaičius per parą kelia nerimą. Per visą pandemijos laiką buvo užkrėsta daugiau nei 56 tūkst. gyventojų.
Visuotinis karantinas paskelbtas iki gruodžio 17 dienos imtinai.
Kol kas nėra aišku, kokia bus epidemiologinė situacija iki švenčių, tačiau lietuviams tikrai teks stebėti eglučių įžiebimo ceremonijas per televiziją.
Nuo ilgos žiemos pavargsta ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, kurie, kaip ir visi kiti, nori šilumos. Tačiau oras džiuginti neskuba, o šaltį teks dar šiek tiek ištverti.
Praėjusią savaitę sinoptikai Lietuvoje prognozavo 20 laipsnių šalčius, kuriuos turėjo pakeisti atšilimas. Jau šią savaitę šalyje dažniausiai būna šilta dieną, ypač po trečiadienio.
Apsnigtas šuo "Hounds on the Hudson" centre, Olbanyje, Niujorko valstijoje.
Katė slepiasi po skėčiu, paliktu priešais parduotuvę Makedonijos sostinėje Skopjėje.
Virdžinijoje šuo savo šeimininko laukia prie gaisrinio hidranto.
Arklys prie užšalusio vandens dubenėlio Teksase.
Mopsas su žieminiu kombinezonu.
Katė žiūri pro langą į apsnigtą gatvę Vašingtone.
Kiemo šuo Taros mieste, Omsko srityje, Rusijoje, esant stipriam šalčiui.
Kiškis su vienkartiniu puodeliu.
Beždžionė šildo savo jauniklį.
Elniai žiemą Kosove.
Apsnigtame kieme Denveryje vaikšto katė.
Berlyne užšalusiu ežeru eina žuvėdra.
Voverė tuščiaviduriame medyje Lafajeto parke, priešais Baltuosius rūmus, Vašingtone.
Balandis San Antonijaus centre, Teksase.
Karvės kalnų ganykloje, Austrijos Zalcburgo provincijoje.
Vilniuje Antakalnio kapinėse prie karo memorialo vyko iškilminga atminimo ceremonija.
Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, susirinkusieji atėjo padėti gėlių ir vainikų prie memorialo žuvusiems už Lietuvos, Europos ir Rusijos išvadavimą nuo nacių okupantų.
Iš viso Lietuvoje palaidota daugiau kaip 80 tūkstančių sovietų karių, kurie atidavė gyvybę kovoje su fašizmu.
Atminimo akcija Vilniuje Tėvynės gynėjo dienai paminėti
Paminklą aplankė Rusijos ir Baltarusijos ambasadų darbuotojai, Antrojo pasaulinio karo veteranų organizacijos nariai, kovoję antihitlerinės koalicijos pusėje, sovietų armijos veteranų asociacijos ir visuomenės atstovai.
Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, tai yra labai svarbi šventė. Šią dieną Rusijoje prisimena visus tuos, kurie atidavė gyvybę už TSRS ir Europos išvadavimą iš nacių.
Isakovas taip pat pasveikino Lietuvos veteranų organizacijos pirmininką, Didžiojo Tėvynės karo veteraną Julių Deksnį.
Kaip sakė pats Deksnys, tol, kol veteranai gyvi, jie visada minės šią šventę.
"Mes tikime, kad po mūsų mūsų vaikai oriai minės šią dieną", - sakė Deksnys.
Nuotraukoje: Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai neša vainikus prie paminklo Antakalnio kapinėse.
Nuotraukoje: Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai neša vainikus prie paminklo Antakalnio kapinėse.
Kaip sakė Deksnys, veteranų organizacijos filialai visoje Lietuvoje vasario 23 dienos garbei antradienį dėjo gėles ir vainikus prie žuvusių didvyrių paminklų. Nuotraukoje: Viktoras Orlovas,"Užmiršti kariai" karo istorijos asociacijos vadovas (dešinėje)
Prie karo memorialo, įrengto 1951 metais, palaidota daugiau kaip trys tūkstančiai III Baltarusijos fronto karių, žuvusių 1944 metų vasarą mūšiuose dėl Vilniaus išlaisvinimo.
VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuva kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje, praneša Prezidentūra.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje vakcinų gamybos ir tiekimo iššūkiams spręsti.
"Lietuva kartu su kitomis bendramintėmis valstybėmis siūlo kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje. Galima pasitelkti įvairias priemones: plečiant privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, skatinant inovacijas, stiprinant tiekimo grandines, teikiant finansinę paramą", — teigė prezidentas.
Nausėda priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik įgyvendinant bendrą ES tikslą suformuoti visuotinį imunitetą dar vasarą, bet ir efektyviai kovoti su naujomis viruso mutacijomis, plintančiomis Europoje.
Pasak prezidento, turime siekti, kad Lietuvoje kurtųsi naujos gamybos įmonės ir tyrimų centrai, o Lietuvos įmonės ir gyvybės mokslo centrai būtų integruoti į Europos vaistų bei vakcinų kūrimo, gamybos ir tiekimo grandines.
Taip pat pažymima, kad sesijos metu buvo pritarta Europos Komisijos pastangoms sukurti mechanizmą, kad ES vakcinos taptų prieinamos trečiosioms šalims, ypač ES Rytų partnerystės valstybėms.
ES vadovai pabrėžė būtinybę išlaikyti bendrą rinką, sukuriant vadinamuosius žaliuosius koridorius greitam prekių pristatymui, ir apsikeitė nuomonėmis dėl ES skiepų paso sukūrimo.
"Paso įvedimas ne tik paskatintų bendrosios rinkos efektyvesnį funkcionavimą, bet ir prisidėtų prie tarptautinių ryšių plėtojimo", — teigė prezidentas.
Šiuo metu Lietuvoje baigės medicinos darbuotojų skiepijimas. Lietuva ne kartą kėlė klausimą dėl Europos vakcinų gamybos ir pristatymo laiko išplėtimo, ragindama gamintojus paspartinti tempą.
Anksčiau vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 1 dienos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai buvo pratęsti iki kovo 15 dienos.
Lietuvoje nustatyta daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, mirė 3209. Daugiau nei 70 tūkstančių žmonių buvo visiškai paskiepyti.