Dievo Kutcho valtys: mistiniai Kamčiatkos kalnai paukščio skrydžio

(atnaujinta 16:40 2020.12.08)
Pasak legendos, kartą išmintingasis varnas Kutchas paliko savo valtis džiūti, bet taip ir pamiršo jas ant kranto. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Kutchiny baty (taip buvo vadinamos mažos vietinės Tolimųjų Rytų tautos valtys) yra pemzos uolienų atodangos, susidariusios dėl laikinos vandentėkmės ir vėjo erozijos.

Šis gamtos paminklas valstybės buvo saugomas nuo 1981 metų sausio 9 dienos iki 2018 metų rugsėjo 17 dienos. Nuo to laiko jis oficialiai laikomas prarastu.

Ilgą laiką Kutchiny baty buvo gerbiami vietos gyventojų, kurie net bijojo prie jų priartėti, laikydami šią vietą mistine.

  • © Photo : Nina Kim

    Kutchiny baty yra gamtos paminklas, keista pemzos uolienų atodanga už keturių kilometrų nuo Ozernajos upės ištakų.

  • © Photo : Nina Kim

    Pasak legendos, tai visai ne uolos, o baty — valtys, panašios į luotus, kurias kadaise išmintingasis varnas Kutchas pastatė džiūti ir užmiršo jas krante. Taigi, iš čia ir kilo neįprastas vietos pavadinimas — Kutchiny baty, arba dievo Kutcho valtys.

  • © Photo : Nina Kim

    Kamčiatkos vietiniai gyventojai, itelmenai, taip pat kai kurios kitos čiabuvių tautos, Kutchą laikė pagrindiniu dievu.

  • © Photo : Nina Kim

    Kutchiny baty yra pemzos uolienų atodangos, susidariusios dėl laikinos vandentėkmės ir vėjo erozijos.

  • © Photo : Nina Kim

    Pemzos uolų aukštis siekia 110 metrų.

  • © Photo : Nina Kim

    Vasaros metu alksnių krūmynai aplink uolas suteikia joms ypatingą kontrastą.

  • © Photo : Nina Kim

    Pemzos storymė susidarė išsiliejus šešiems didelės galios — nuo 12–15 iki 30 metrų — pemzos srautams.

  • © Photo : Nina Kim

    Maždaug penkis-šešis tūkstančius metų egzistuojanti teritorija išliko pradine forma. Pemzos danga susiformavo prieš aštuonis tūkstančius metų.

Tegai:
Rusija, gamta, Kamčatka

Visų vaivorykštės spalvų žiema: Rusijos gamta nuo Kaukazo iki poliarinio rato

(atnaujinta 13:48 2021.01.20)
Snieguotos Kaukazo kalnų viršūnės, užšalęs Baikalas, Arkties vandenynas ir Šiaurės pašvaistė — Sputnik Lietuva nuotraukose

Rusijos geografų draugija rengia nuotraukų konkursą "Pati gražiausia šalis". Dalyvauti gali fotografai iš bet kurios pasaulio šalies, svarbiausia, kad nuotraukose būtų užfiksuota Rusijos gamta.

Daugelis užsieniečių sako, kad Rusijos žiema užburia, tačiau ne visi matė, kokia neįprasta ir spalvinga ji gali būti.

Nuotraukos buvo darytos Irkutsko, Murmansko, Archangelsko, Čeliabinsko regionuose, taip pat Kabardos-Balkarijos Respublikoje.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Nikolay Sapronov

    Nikolajaus Sapronovo nuotrauka "Labas rytas, Čegete!" Čegetą neoficialiai vadina Kaukazo kalnais, kurių viršūnės yra Donguz-Orun Baši ir Azau-Gite-Čeget-Karabaši. Viršūnės garsėja juodosiomis trasomis — tai ypač pavojingi nuolydžiai.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Mikhail Reva

    Michailo Revo nuotrauka "Atmosferos spindesys virš Elbruso". Elbrusas — aukščiausia kalnų viršūnė Rusijoje ir Europoje. Daugeliui ekstremalių mėgėjų kopimas į šį kalną yra didelis pasiekimas. Čia labai išvystytas rekreacinis, sporto ir alpinizmo turizmas.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Dmitriy Arkhipov

    Dmitrijaus Archipovo nuotraukos "Baikalo ledo rožė". Giliausias planetos ežeras žiemą padengtas iki metro storio ledu. Baikalo ledas yra labai skaidrus dėl krištolo skaidrumo ežero vandens.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Dmitriy Arkhipov

    Dmitrijaus Archipovo nuotrauka "Ledo urvas prie Baikale". Ežeras visiškai pasidengia ledu tik sausio pabaigoje. Ant ledo galima vaikščioti ir čiuožinėti pačiūžomis.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Vladimir Smirnov

    Vladimiro Smirnovo nuotrauka "Baikale, tu — kosmosas". Ledas ant Baikalo ežero vasario mėnesį tampa visiškai saugus ir išlieka iki kovo.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Oleg Semenkevich

    Olego Semenkevičiaus nuotrauka "Kaime...". Apatitų miestas Murmansko srityje yra Chibinų kalnų papėdėje. Miestas yra už poliarinio rato, todėl čia ilgos poliarinės naktys.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Oleg Semenkevich

    Olego Semenkevičiaus nuotrauka "Saulėlydžio šviesoje". Poliarinė naktis Apatituose trunka nuo gruodžio 15 iki 28 dienos, o poliarinė diena prasideda gegužės 20 dieną ir tęsiasi iki liepos 27 dienos.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Anton Agarkov

    Antono Agarkovo nuotrauka "Užmirštas dangus". Fotografas užfiksavo šią koplyčią netoli apleisto Nemiatos kaimo, Archangelsko srities Kenozersko nacionaliniame parke.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Xiao Zhu

    Kinų fotografo Xiao Zhu nuotrauka "Naktis šiaurėje". Keliautojas kelias dienas Kirovske, Chibinų kalnų papėdėje, laukė šiaurės pašvaistės.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Aleksandr Merkushev

    Aleksandro Merkuševo nuotrauka "Laivo dužimas". Teriberkos kaimas idealiai tinka stebėti Barenco jūrą ir Arkties vandenyną. Dėl nuolatinio vėjo čia labai išvystytas aitvarų sportas.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Dmitriy Kochergin

    Dmitrijaus Kočergino nuotrauka "Mėnesienos sonata", daryta Taganai nacionaliniame parke, esančiame Uralo kalnų pietuose. Čia į Raudonąją knygą įtraukta daugybė augalų ir gyvūnų rūšių.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Mikhail Turkeev

    Michailo Turkejevo nuotrauka "Aušra Taganėj".

Tegai:
žiema, gamta, Rusija

Tikėjimo išbandymas: kaip praėjo krikščioniškos maudynės Vilniuje per šalčius

(atnaujinta 18:29 2021.01.19)
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
Nepaisant pandemijos ir 20 laipsnių šalčio, Lietuvos ir Rusijos tikintieji Jėzaus krikšto šventėje pasinėrė į eketę. Išsami informacija — Sputnik Lietuva nuotraukose

Sausio 19-osios naktį, pagerbiant Viešpaties Apsireiškimo (Epifanijos) šventę, tikintieji maudosi ledo eketėse. Žmonės tiki, kad šią naktį vanduo prisipildo stebuklingos jėgos, kuri gali nuplauti visus negalavimus ir visas nuodėmes.

Tradicija yra išimtinai liaudies — bažnyčios kanonai nenurodo, kad per Epifanija reikia pasinerti į vandenį. Be to, daugelis bažnyčios vadovų ragina to nedaryti, nes maudymasis lediniame vandenyje gali pakenkti sveikatai.

Remiantis Evangelija, šią dieną Jonas Krikštytojas kvietė žmones atgailauti, o išklausęs jų nuodėmes tris kartus panardino į vandenį. Jis sakė, kad po jo ateisiąs Jėzus krikštys Šventąja Dvasia ir ugnimi. Trisdešimtmetis Jėzus Kristus atėjo į Jordaniją krikštytis pas Joną Krikštytoją. Po krikšto ceremonijos dangus atsivėrė virš Kristaus, o tada Jonas pamatė Dievo Dvasią.

  • © AP Photo / Mindaugas Kulbis

    Nuo sausio 18 iki 19 dienos stačiatikiai švenčia Viešpaties krikštą. Šią naktį yra liaudies tradicija maudytis ledo eketėje.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AP Photo / Mindaugas Kulbis

    Vilniuje Epifanijos maudynės vyko prie Žaliųjų ežerų. Tikinčiųjų neišgąsdino nei pandemija, nei 20 laipsnių šaltis.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AP Photo / Mindaugas Kulbis

    Sausio 19 dieną tikintieji mini Jėzaus Kristaus krikštą, kurį Jonas Krikštytojas atliko Jordano vandenyse. Tačiau stačiatikių bažnyčia nebūtinai nurodo šią naktį pasinerti į eketę su lediniu vandeniu.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Maudymasis ledo eketėje yra išskirtinai liaudies tradicija ir būdas liudyti savo tikėjimo galią.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Cerkvėse pašventinamas vanduo, įskaitant vandenį ežere. Manoma, kad toks vanduo turi gydomųjų savybių ir gali "nuplauti" visas nuodėmes ir ligas nuo to, kuris į jį pasineria.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Sausio 19-osios rytą cerkvėse vyksta liturgija, o po to šventinamas vanduo. Teigiama, kad šventintas vanduo gali pagerinti metus.

  • Купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Tarp stačiatikių manoma, kad vanduo tris dienas per metus įgyja stebuklingų savybių: sausio 19 dieną per Epifaniją, vasario 15 dieną ir birželio 24 dieną.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Yra legenda apie dar vieną šios šventės stebuklą. Manoma, kad Jėzui Kristui įžengus į Jordaną, vandenys pakeitė srovės kryptį ir nuo tada taip buvo kiekvienais metais.

  • © Sputnik / Vitaliy Timkiv

    Rusijai šios maudynės yra viena iš pagrindinių liaudies tradicijų. Tačiau šiais metais Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovai paprašė susilaikyti nuo tradicijų dėl pandemijos.

  • © Sputnik / Maksim Blinov

    Kai kuriuose Rusijos regionuose maudytis buvo oficialiai uždrausta.

  • © Sputnik / Anton Denisov

    Žinodami maudymosi eketėje paplitimą tarp rusų, gydytojai visada pateikia keletą patarimų, kaip panerti į ledinį vandenį, kad žmonės nesusirgtų.

  • © Sputnik / Vitaliy Ankov

    Gydytojai pataria nerti lėtai ir praleisti vandenyje ne ilgiau kaip dešimt sekundžių. Išlipus iš eketės reikia apsišluostyti rankšluosčiu ir apsirengti.

  • © Sputnik / Aleksander Kryazhev

    Taip pat gydytojai prieš maudydamiesi griežtai draudžia "šildytis" alkoholiu. Be to, kad tradicija turi religinį kontekstą, alkoholis šiuo atveju yra netinkamas.

  • © REUTERS / Maxim Shemetov

    Savo ruožtu stačiatikių bažnyčios vadovai primena, kad per Krikštą svarbiausia galvoti apie Švenčiausiąją Trejybę (Dievą Tėvą, Dievą Sūnų, Dievą Šventąją Dvasią) ir žmogaus trejybę (kūną, sielą, dvasią).

Tegai:
žiema, eketė, nuotraukos
Plikledis

Atskleista, kokių orų tikėtis per ateinančias 10 dienų

(atnaujinta 11:34 2021.01.21)
Tikėtina, kad savaitgalį ir kitą savaitę šalies gyventojai sulauks ne vieno pietinio ciklono su lietumi, šlapdriba ir sniegu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Į Lietuvą plūsta ir artimiausiu metu plūs šiam metų laikui labai šilta oro masė.

"Iš dalies tokį atšilimą lemia Šiaurės jūroje esantis labai galingas ciklonas, kuris lyg konvejeris neša šiltą orą iš pietvakarių. Lietuvoje atlydys, bet šalia kitas pavojingas reiškinys — naktimis vis susiformuosiantis plikledis. Gerai bent jau tai, kad nebus labai niūru ir dažnai pasirodys saulė", — rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" savo Facebook paskyroje.

Prognozuojama, kad orai bus itin nepastovūs.

Tikėtina, kad savaitgalį ir kitą savaitę šalies gyventojai sulauks ne vieno pietinio ciklono su lietumi, šlapdriba ir sniegu.

Pabrėžiama, kad pietiniai ciklonai dažnai pateikia staigmenų, todėl prognozės gali dažnai keistis. Tuo tarpu, stiprių šalčių artimiausias 10 dienų nenusimato.

Tegai:
orai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje valandinis elektros suvartojimas buvo didžiausias per 29 metus
Šaltis po savaitgalio iš Lietuvos dar nesitrauks
Visoje Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas