Šviesos šventė karantino metu: Vilniuje paminėta Chanukos pradžia

(atnaujinta 17:29 2020.12.14)
  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
Šį ketvirtadienį Vilniuje žydų bendruomenė paminėjo Chanukos šventės pradžią. Karantino sąlygomis skirtingose sostinės vietose buvo uždegtos menoros ir parodyta nedidelė vaizdo instaliacija
  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Šiais metais Chanuka švenčiama gruodžio 10–18 dienomis. Nuotraukoje: Menora Kudirkos aikštėje, Vilniuje.

  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Chanukos įvykiai datuojami II amžiuje prieš mūsų erą. Jie įvyko valdant Seleukidų dinastijos atstovui Antiochui IV. Jam vadovaujant Judėjoje pradėta vykdyti žydų engimo politiką, tačiau tuo metu jie buvo engiami religine prasme.

  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Po Makabiejų pergalės ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimo inde likusio aliejaus šventyklos apvalymui ir pašventinimui galėjo užtekti tik parai, tačiau įvyko stebuklas — menora degė aštuonias dienas. Būtent tiek laiko reikėjo, kad būtų galima paruošti naują gryną ritualinį aliejų. Šiam įvykiui atminti ir švenčiama Chanuka.

  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Šventės proga ant Lietuvos žydų bendruomenės pastato Pylimo gatvėje, Vilniuje, buvo padarytos vaizdinės instaliacijos.

  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pasveikino litvakus su šviesos švente.

  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Taip pat Lietuvos žydų bendruomenės pastato balkone buvo iškilmingai uždegta pirmoji Chanukos žvakė. Renginį buvo galima stebėti tiesioginėje transliacijoje Facebook.

  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Dėl karantino šiais metais tradiciniai renginiai buvo atšaukti, tačiau LŽB nusprendė juos surengti nuotoliniu būdu.

  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Pavyzdžiui, naudodamasi "Zoom" platforma, LŽB pakvietė visus bendruomenės tėvus švęsti Chanuką nuotoliniu būdu.

  • Еврейская община Вильнюса отпраздновала начало праздника Ханука
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Sekmadienį visi norintieji galėjo prisijungti prie transliacijos ir kartu su vyriausiuoju virėju Andžejumi Žukovskiu iškepti latkių (bulvinių blynų) ir sufganijų (spurgų), sudalyvauti šventinėje viktorinoje ir uždegti ketvirtąją Chanukos žvakę.

Tegai:
šventė, Lieutovs žydų bendruomenė, Chanukos šventė, Chanuka, Vilnius, Lietuva

Kas namuose šeimininkas? Įvairių šalių lyderių augintinių nuotraukos

(atnaujinta 21:59 2021.01.17)
Garsių politikų gyvūnai tampa ne mažiau populiarūs nei jų šeimininkai. Pasirinkime yra pirmųjų skirtingų valstybių gyvūnai — nuo Naujosios Zelandijos iki Vokietijos. Plačiau — Sputnik Lietuva nuotraukose

Viso pasaulio lyderiai dažnai turi gyvūnų, kurie pritraukia didelį visuomenės dėmesį. Pavyzdžiui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teikia pirmenybę šunims, todėl jam dažnai dovanoja šiuos gyvūnus. Dar 2000 metais Rusijos vadovui pradėjus eiti pareigas, dabartinis Rusijos Federacijos gynybos ministras Sergejus Šoigu (tuometis civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministras — Sputnik) padovanojo jam labradoro šuniuką vardu Koni.

Akita Inu veislės šuo prezidentui buvo padovanotas 2012 metais, veislė laikoma nacionaline Japonijos vertybe.

Sputnik Lietuva pateikia įvairių valstybių lyderių augintinių nuotraukas. Be Rusijos vadovo augintinio, nuotraukose yra politikų iš Vokietijos, Šveicarijos, Naujosios Zelandijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių lyderių gyvūnų.

  • Išrinktasis JAV prezidentas Džo Baidenas su savo šunimi Meidžoru

  • Nuotraukoje: Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės Džasindos Ardern katė. 2017 metais ją partrenkė automobilis

  • © Sputnik / Aleksei Druzhinin

    Nuotraukoje: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su šunimi Jumė. Augintinį Rusijos vadovui 2012 metais šunį Japonijos Akitos prefektūros gubernatorius Norihisa Satake įteikė kaip padėką už pagalbą pašalinant galingo žemės drebėjimo ir cunamio padarinius.

  • © AFP 2020 / The Blue House

    Pietų Korėjos prezidentas Mun Džėinas savo prezidento rezidencijoje Seule su juodu mišrūnu šunimi Toriu. Ankstesnis šuns savininkas buvo pagyvenęs vyras, kuris reguliariai valgė šiuos gyvūnus. Valstybės vadovas paėmė augintinį iš prieglaudos.

  • © AFP 2020 / Ludovic Marin

    Nuotraukoje: Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas su šunimi vardu Nemo. Gyvūno veislė yra labradoro ir grifono mišrūnas.

  • Pirmoji Čekijos ponia Ivana Zemanova rankose laiko savo šunį Darsį. Jis buvo pavadintas Džeinės Ostin knygos "Puikybė ir prietarai" herojaus vardu.

  • © AFP 2020 / Markku Ulander / Lehtikuva

    Suomijos prezidentas Sauli Niinisto Helsinkyje vaikšto su Bostono terjeru Lennu.

  • © AP Photo / Ron Edmonds

    Buvęs JAV prezidentas Barakas Obama ir jo žmona Mišelė augina Portugalų vandens šunis Bo ir Sunny.

  • © AFP 2020 / Chris J Ratcliffe

    Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Džonsono katė, pravarde Larry. Augintinis buvo paimtas iš prieglaudos ir 2011 metais apsigyveno tuometinio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono rezidencijoje. Didžiojoje Britanijoje tai yra tam tikra tradicija — katės valdovų rezidencijose gyvena nuo XV a.

  • © AP Photo / Ruth Fremson

    Buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas turėjo katę Soks ir šunį Buddy.

Tegai:
įžymybės, augintiniai

Du kartus atstumtas: kuo įsimintini ketveri Trampo prezidentavimo metai

(atnaujinta 00:16 2021.01.17)
Vieno ryškiausių ir prieštaringiausių JAV lyderių prezidento kadencija baigiasi. Televizijos asmenybė, magnatas ir 45-asis Amerikos lyderis — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Pirmą kartą istorijoje JAV prezidentui buvo paskelbta antroji apkalta. Trampas kaltinamas sukilimo kurstymu. Atstovų rūmų rezoliucijoje sakoma, kad jo veiksmai atitinka konstitucinę formuluotę "sunkūs nusikaltimai ir netinkamas elgesys".

Praėjusią savaitę Trampas Baltųjų rūmų mitinge paragino šalininkus vykti į Kapitolijų, kad jie "padėtų silpniems respublikonams" užginčyti rinkimų rezultatus, kurie tada buvo tvirtinami Kongrese.

Minia protestuotojų apgulė Kapitolijų, įsilaužė į pastatą ir nutraukė jungtinę Kongreso sesiją, kurioje buvo tvirtinama Džo Baideno pergalė prezidento rinkimuose. Žuvo penki žmonės.

Džo Baideno inauguracija numatyta sausio 20 dieną.

  • © AFP 2020 / Saul Loeb

    Po pranešimo apie JAV pasitraukimą iš branduolinio susitarimo su Iranu Trampas pasirašė dokumentą dėl sankcijų Iranui atkūrimo. Sankcijos visų pirma reiškia Irano vyriausybės turto įšaldymą. Ribojamosios priemonės susijusios ne tik su branduoline programa, bet ir su balistinių raketų programa, taip pat su JAV kaltinimais Iranui dėl tarptautinio terorizmo palaikymo.

  • © AFP 2020 / Atta Kenare

    2020 metais Bagdado tarptautinio oro uosto rajone per amerikiečių bepiločio orlaivio ataką žuvo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) elito padalinio vadas Irano generolas Kasemas Soleimanis. Įsakymas dėl jo pašalinimo priskiriamas Trampui. Vėliau Amerikos prezidentas sakė, kad Soleimanis buvo tiesiogiai ir netiesiogiai susijęs su milijonų žmonių mirtimi.

  • © AFP 2020 / Timothy A. Clary

    2019 metų rugsėjo mėnesį prasidėjo pirmosios apkaltos Trampui procedūra, kurios priežastis buvo Trampo pokalbis su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu 2019 metų liepos mėnesį. Tariamai prezidentas pasiūlė Ukrainos lyderiui "paslaugą už paslaugą" — finansinę pagalbą mainais į tyrimą dėl Džo Baideno, kuris tuo metu buvo jo tikėtinas varžovas 2020 metų prezidento rinkimuose, sūnaus veiklos.

  • © AFP 2020 / Saul Loeb

    JAV prezidentas Donaldas Trampas priešrinkiminiame mitinge Orlando-Sanfordo tarptautiniame oro uoste, Floridoje. 2020 metų rinkimų lenktynėse Trampas susirėmė su Džo Baidenu. Rinkimai buvo neįprasti dėl pandemijos — daugelis rinkėjų turėjo balsuoti paštu, o pats Trampas persirgo COVID-19.

  • © Sputnik / Sergey Guneev

    2018 metais Trampas Helsinkyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmosios visavertės dviejų lyderių derybos po Trampo inauguracijos.

  • © AFP 2020 / Thomas Peter

    2017 metais Trampas Pekine susitiko su Kinijos ministru pirmininku Lee Keqiangu. Tada Trampas teigiamai įvertino savo vizito rezultatus ir išreiškė viltį, kad šalys ir toliau stiprins bendradarbiavimą bei kartu spręs iššūkius.

  • © AFP 2020 / Saul Loeb

    JAE ir Bahreinas sudarė taiką su Izraeliu, kurią prieš juos, tarp arabų šalių sudarė tik Egiptas su Jordanija. Pasirašant susitarimą tarpininkavo Trampas. Baltuosiuose rūmuose įvyko "Abrahamic Accords" pasirašymo ceremonija.

  • © AP Photo / Sebastian Scheiner

    2018 metais Jeruzalėje atidaryta JAV ambasada. Tam ten atvyko delegacija iš Vašingtono, kurioje dalyvavo Ivanka Tramp. Pats Amerikos prezidentas ten dalyvavo per vaizdo konferenciją. Tada Izraelio užsienio reikalų ministerija pranešė, kad po JAV dar trys šalys ketina perkelti savo ambasadas į Jeruzalę. Tarptautinė bendruomenė suvokė šį veiksmą nevienareikšmiškai.

  • © AP Photo / Susan Walsh

    2019 metų birželį Trampas susitiko su KLDR lyderiu Kim Čong Inu demilitarizuotoje zonoje prie Pietų ir Šiaurės Korėjos sienos. Abiejų šalių vadovų susitikimas šioje vietoje įvyko pirmą kartą istorijoje. Trampas taip pat tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Korėjoje.

  • © AFP 2020 / Justin Sullivan / Getty Images

    2017 metais Trampas įsakė uždrausti pabėgėlius iš šešių šalių, kuriose gyvena daugiausia musulmonų — Irano, Libijos, Sirijos, Somalio, Sudano ir Jemeno. Taip pat pasikeitė kriterijai, pagal kuriuos išduodamos vizos. Migracijos draudimas sukėlė daug protestų JAV.

  • © Sputnik / Brian Smith

    Per sulaikymą Mineapolyje, Minesotoje, 2020 metų gegužės mėnesį vienas iš policijos pareigūnų naudojo jėgą ir nesureagavo į Džordžo Floido žodžius, kad jis negali kvėpuoti. Floidas neteko sąmonės ir mirė ligoninėje. Protestų banga užplūdo visą šalį. Trampas atsisakė atleisti policiją ar sumažinti jos finansavimą.

  • © REUTERS / Carlos Barria

    Atskyrimo sienos statyba pasienyje su Meksika tapo vienu pagrindinių Donaldo Trampo rinkimų programos taškų 2016 metais. 2019 metų pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trampas šalyje įvedė nepaprastąją padėtį, kad būtų galima pastatyti sieną prie Meksikos sienos. Ir tada jis paskelbė papildomus tarifus meksikietiškoms prekėms, kad paskatintų savo kaimynę pradėti kovą su nelegalia migracija.

  • © REUTERS / Stephanie Keith

    Naujaisiais metais, sausio 6 dieną, Trampas Vašingtone vykusiame mitinge ragino rėmėjus vykti į JAV Kapitolijų, kad jie "padėtų silpniems respublikonams" užginčyti prezidento rinkimus. Minia apgulė Kapitolijų, įsiveržė į pastatą ir pradėjo riaušes, nutraukdama bendrą Kongreso sesiją, kurioje buvo tvirtinama Džo Baideno pergalė.

  • © REUTERS / Leah Millis

    Jau sausio 13 dieną JAV Atstovų rūmai balsavo už rezoliuciją dėl apkaltos Trampui. Taigi, Donaldas Trampas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuriam du kartus paskelbta apkalta. Artimiausiu metu dokumentas bus pateiktas Senatui. JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi teigė, kad Trampas kelia aiškią ir aktualią grėsmę šaliai.

Tegai:
apkalta, Donaldas Trampas
Premjerė Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai

(atnaujinta 18:49 2021.01.18)
Lietuvoje nustatomų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio pabaigos galios toks, koks yra, išskyrus mažus pakeitimus, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio, pirmadienį vykusiame Vyriausybes pasitarime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien Vyriausybes pasitarime vyriausiasis COVID-19 analitikas Aistis Šimaitis pranešė apie situacijos gerėjimą. Anot Šimaičio, nustatomų atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus.

"Tai staigus kritimas, aišku, tai atsispindi ir sergamume. Mes dabar esame lapkričio pradžios lygyje. Prieš pandemijos antrai bangai smarkiai įsibėjant spalio mėnesį, atvejų skaičius buvo apie 200 ir mes neblogai tvarkėmes tame lygyje", – kalbėjo analitikas.

Pasak Šimaičio, šiuo metu Lietuva yra įveikusi pusiaukelę "važiuojant į apačią" nustatomų atvejų kreivėje, tačiau sakyti, kad situacija yra visiškai kontroliuojama, dar negalima.

"Dinamika, pagal visus parametrus, kuriuos sekame, yra palanki, bet tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti, tai reiškia, kad esame teisingame kelyje", – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji pažymėjo, kad nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio 31-osios galios toks, koks yra, išskyrus pakeitimus dėl pagalbos moksleiviams ir socialinių burbulų žmonėms, kurie yra vieniši. Be to, priklausomai nuo to, kaip seksis rasti sprendimus ir kaip atrodys atvejų dinamika ateinančiomis savaitėmis, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio.

Anot premjerės, nors situacija su COVID-19 gerėja, vis dar kyla nemažų iššūkių. Tarp jų – nepakankamai greiti vakcinacijos tempai. 

Oro uostas Maskvoje
© Sputnik / Владимир Астапкович

"Vakcinavimas, kuris atrodo kaip išeities strategija, neįsibėgėja taip, kaip mums visiems norėtųsi. Labiausiai dėl gamybinių pajėgumų apribojimų ir dėl to, kad kartais viduryje mūšio ima ir pasikeičia kažkokie parodymai ir tuomet tenka, kaip praėjusią savaitę, ES lygiu kelti klausimus, kodėl gamintojas keičia savo pradinius planus", — pasitarime kalbėjo ministrė.

Pasak Šimonytės, tam, kad būtų palaikomas tinkamas vakcinavimo tempas, būtinas daug geresnis vakcinų tiekimas nei matomas šiomis savaitėmis arba bus matomas artimiausiu metu.

Siūlo skiepyti mokinius 

Vyriausybės pasitarime sveikatos ekspertai pasiūlė svarstyti galimybę vakcinuoti mokinius, Vyriausybės pasitarime vienas iš sveikatos ekspertų pasiūlymų buvo svarstyti galimybę prieš grįžtant mokytis kontaktiniu būdu į mokyklas nuo COVID-19 vakcinuoti mokinius, kuriems daugiau nei 16 metų. 

Savo ruožtu Sveikatos tarybos narė profesorė Ramunė Kalėdienė, prieš švelninant karantino sąlygas siūlo pirmiausia galvoti apie ikimokyklinukus, priešmokyklinukus, pradinukus, abiturientus, ir tik vėliau apie kitų klasių vaikus.

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas, kuris taip pat dalyvavo pasitarime, siūlo, kad prieš grįžtant į mokyklas tiek vaikams, tiek darbuotojams turėtų būti atliekamas PGR testas, taip leidžiant grįžti į mokyklas tik žmonėms, kurių testas buvo neigiamas. 

Pasitarime dalyvavęs psichologas Paulius Skruibis atkreipė dėmesį į neigiamą mokyklos uždarymo poveikį psichinei mokinių būklei. Skruibis rėmėsi Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimų, kuris parodė, kad per pirmąjį karantiną daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena pablogėjo.

"Taip, mokyklų uždarymas visuro plitimą mažina, bet pasekmės yra svarios", – kalbėjo Skruibis. 

Statistikos departamento duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.  Šalyje  nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia
Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus
LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze