Lietuvoje galioja karantinas, kurį valdžia vis pratęsia ir griežtina. Dabar draudžiamas daugiau nei dviejų šeimų ir (arba) namų ūkių bendravimas, išskyrus tam tikrus atvejus. Asmeninės šventės, neatsižvelgiant į vietą, yra draudžiamos, jei jose dalyvauja daugiau nei dvi šeimos.
Lietuvoje pandemijos metu nustatyta daugiau kaip 96 tūkstančiai koronaviruso atvejų, daugiau nei 41 tūkstantis žmonių pasveiko, o 863 mirė.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje per visą pandemijos laiką koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 70 mln. žmonių, mirė daugiau kaip 1,6 mln.
Lietuvos sostinė pasipuošė Kalėdų šventėms. Katedros aikštėje įrengta pagrindinė šalies Kalėdų eglė. Šiemet jos pagrindinė idėja — transformavimas.
Didelės eglutės viduje yra dar viena maža, papuošta senovinėmis dekoracijomis.
Tradiciškai Rotušės aikštėje taip pat įsikūrė didelė eglutė. Šiemet ant jo esančios dekoracijos primena žvynus.
Šių metų pagrindinė Lietuvos eglė gavo gražiausios eglutės titulą Europoje pagal kelionių agentūrą "European Best Destinations".
Šiais metais savivaldybė nusprendė neįprastomis instaliacijomis ir dekoracijomis papuošti miestą, kad sostinės gyventojai galėtų pasigrožėti jomis vaikščiodami gatvėmis.
Šalia Šv. Onos bažnyčios buvo įrengta įvairiaspalvių švytinčių linijų instaliacija.
Švytinčios šachmatų figūros papuošė Bernardinų sodą.
Perėjus per visą sodą, galima pamatyti visas šachmatų figūras — nuo pėstininkų iki karalienės.
Sode taip pat buvo įrengti nedideli nameliai.
Kiekvieno jų viduje yra daiktas ar veikėjas, iliustruojantis vaikišką pasaką ar eilėraštuką.
Nameliai išsibarstę po sodą, ir galima sužaisti žaidimą — rasti juos visus.
Nepamirštas ir tilto Užupyje. Čia visada įrengiamos įdomiausios instaliacijos. Pavyzdžiui, nuotraukoje — giliavandenė žuvis.
Neįprastas geltonas kaklaraiščių tiltas Karoliniškėse. Čia sostinės gyventojai ir svečiai riša daiktus iš savo drabužinės.
Šiais metais tiltas buvo apšviestas įvairiaspalviais kaklaraiščių atvaizdais.
Netoli CUP pasirodė neįprasti spalvingi, pasipuošę dviračiai.
Jie dekoruoti eglišakių vainikais su žaisliukais ir žibintais.
Dėl karantino sostinės gyventojams ir svečiams belieka tik vaikščioti po miestą mažomis grupėmis ir grožėtis savivaldybės iškabintomis dekoracijomis.
Rusijos geografų draugija rengia nuotraukų konkursą "Pati gražiausia šalis". Dalyvauti gali fotografai iš bet kurios pasaulio šalies, svarbiausia, kad nuotraukose būtų užfiksuota Rusijos gamta.
Daugelis užsieniečių sako, kad Rusijos žiema užburia, tačiau ne visi matė, kokia neįprasta ir spalvinga ji gali būti.
Nuotraukos buvo darytos Irkutsko, Murmansko, Archangelsko, Čeliabinsko regionuose, taip pat Kabardos-Balkarijos Respublikoje.
Nikolajaus Sapronovo nuotrauka "Labas rytas, Čegete!" Čegetą neoficialiai vadina Kaukazo kalnais, kurių viršūnės yra Donguz-Orun Baši ir Azau-Gite-Čeget-Karabaši. Viršūnės garsėja juodosiomis trasomis — tai ypač pavojingi nuolydžiai.
Michailo Revo nuotrauka "Atmosferos spindesys virš Elbruso". Elbrusas — aukščiausia kalnų viršūnė Rusijoje ir Europoje. Daugeliui ekstremalių mėgėjų kopimas į šį kalną yra didelis pasiekimas. Čia labai išvystytas rekreacinis, sporto ir alpinizmo turizmas.
Dmitrijaus Archipovo nuotraukos "Baikalo ledo rožė". Giliausias planetos ežeras žiemą padengtas iki metro storio ledu. Baikalo ledas yra labai skaidrus dėl krištolo skaidrumo ežero vandens.
Dmitrijaus Archipovo nuotrauka "Ledo urvas prie Baikale". Ežeras visiškai pasidengia ledu tik sausio pabaigoje. Ant ledo galima vaikščioti ir čiuožinėti pačiūžomis.
Vladimiro Smirnovo nuotrauka "Baikale, tu — kosmosas". Ledas ant Baikalo ežero vasario mėnesį tampa visiškai saugus ir išlieka iki kovo.
Olego Semenkevičiaus nuotrauka "Kaime...". Apatitų miestas Murmansko srityje yra Chibinų kalnų papėdėje. Miestas yra už poliarinio rato, todėl čia ilgos poliarinės naktys.
Olego Semenkevičiaus nuotrauka "Saulėlydžio šviesoje". Poliarinė naktis Apatituose trunka nuo gruodžio 15 iki 28 dienos, o poliarinė diena prasideda gegužės 20 dieną ir tęsiasi iki liepos 27 dienos.
Antono Agarkovo nuotrauka "Užmirštas dangus". Fotografas užfiksavo šią koplyčią netoli apleisto Nemiatos kaimo, Archangelsko srities Kenozersko nacionaliniame parke.
Kinų fotografo Xiao Zhu nuotrauka "Naktis šiaurėje". Keliautojas kelias dienas Kirovske, Chibinų kalnų papėdėje, laukė šiaurės pašvaistės.
Aleksandro Merkuševo nuotrauka "Laivo dužimas". Teriberkos kaimas idealiai tinka stebėti Barenco jūrą ir Arkties vandenyną. Dėl nuolatinio vėjo čia labai išvystytas aitvarų sportas.
Dmitrijaus Kočergino nuotrauka "Mėnesienos sonata", daryta Taganai nacionaliniame parke, esančiame Uralo kalnų pietuose. Čia į Raudonąją knygą įtraukta daugybė augalų ir gyvūnų rūšių.
Michailo Turkejevo nuotrauka "Aušra Taganėj".
Sausio 19-osios naktį, pagerbiant Viešpaties Apsireiškimo (Epifanijos) šventę, tikintieji maudosi ledo eketėse. Žmonės tiki, kad šią naktį vanduo prisipildo stebuklingos jėgos, kuri gali nuplauti visus negalavimus ir visas nuodėmes.
Tradicija yra išimtinai liaudies — bažnyčios kanonai nenurodo, kad per Epifanija reikia pasinerti į vandenį. Be to, daugelis bažnyčios vadovų ragina to nedaryti, nes maudymasis lediniame vandenyje gali pakenkti sveikatai.
Remiantis Evangelija, šią dieną Jonas Krikštytojas kvietė žmones atgailauti, o išklausęs jų nuodėmes tris kartus panardino į vandenį. Jis sakė, kad po jo ateisiąs Jėzus krikštys Šventąja Dvasia ir ugnimi. Trisdešimtmetis Jėzus Kristus atėjo į Jordaniją krikštytis pas Joną Krikštytoją. Po krikšto ceremonijos dangus atsivėrė virš Kristaus, o tada Jonas pamatė Dievo Dvasią.
Nuo sausio 18 iki 19 dienos stačiatikiai švenčia Viešpaties krikštą. Šią naktį yra liaudies tradicija maudytis ledo eketėje.
Vilniuje Epifanijos maudynės vyko prie Žaliųjų ežerų. Tikinčiųjų neišgąsdino nei pandemija, nei 20 laipsnių šaltis.
Sausio 19 dieną tikintieji mini Jėzaus Kristaus krikštą, kurį Jonas Krikštytojas atliko Jordano vandenyse. Tačiau stačiatikių bažnyčia nebūtinai nurodo šią naktį pasinerti į eketę su lediniu vandeniu.
Maudymasis ledo eketėje yra išskirtinai liaudies tradicija ir būdas liudyti savo tikėjimo galią.
Cerkvėse pašventinamas vanduo, įskaitant vandenį ežere. Manoma, kad toks vanduo turi gydomųjų savybių ir gali "nuplauti" visas nuodėmes ir ligas nuo to, kuris į jį pasineria.
Sausio 19-osios rytą cerkvėse vyksta liturgija, o po to šventinamas vanduo. Teigiama, kad šventintas vanduo gali pagerinti metus.
Tarp stačiatikių manoma, kad vanduo tris dienas per metus įgyja stebuklingų savybių: sausio 19 dieną per Epifaniją, vasario 15 dieną ir birželio 24 dieną.
Yra legenda apie dar vieną šios šventės stebuklą. Manoma, kad Jėzui Kristui įžengus į Jordaną, vandenys pakeitė srovės kryptį ir nuo tada taip buvo kiekvienais metais.
Rusijai šios maudynės yra viena iš pagrindinių liaudies tradicijų. Tačiau šiais metais Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovai paprašė susilaikyti nuo tradicijų dėl pandemijos.
Kai kuriuose Rusijos regionuose maudytis buvo oficialiai uždrausta.
Žinodami maudymosi eketėje paplitimą tarp rusų, gydytojai visada pateikia keletą patarimų, kaip panerti į ledinį vandenį, kad žmonės nesusirgtų.
Gydytojai pataria nerti lėtai ir praleisti vandenyje ne ilgiau kaip dešimt sekundžių. Išlipus iš eketės reikia apsišluostyti rankšluosčiu ir apsirengti.
Taip pat gydytojai prieš maudydamiesi griežtai draudžia "šildytis" alkoholiu. Be to, kad tradicija turi religinį kontekstą, alkoholis šiuo atveju yra netinkamas.
Savo ruožtu stačiatikių bažnyčios vadovai primena, kad per Krikštą svarbiausia galvoti apie Švenčiausiąją Trejybę (Dievą Tėvą, Dievą Sūnų, Dievą Šventąją Dvasią) ir žmogaus trejybę (kūną, sielą, dvasią).
VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Mokslininkai nustatė anksčiau nežinomą vėžio susidarymo mechanizmą, praneša "Medicalxpress".
Singapūro nacionalinio universiteto tyrėjų grupė ištyrė RPA, koduojančią COPA baltymą, kuris veikia kepenų, stemplės, skrandžio ir krūties vėžio vystymąsi. Jie klinikinėje aplinkoje analizavo, ar iš COPA geno perrašyta RNR buvo redaguota ar pakeista.
Jie nustatė, kad kiekviename langelyje yra redaguota ir neredaguota COPA versija. Jei vyrauja antroji versija, labiau tikėtina, kad ląstelė taps piktybine. Pažymima, kad redaguotas COPA slopina sudėtingą molekulinių signalų tinklą, kurio padidėjęs aktyvumas sukelia per didelį ląstelių dauginimąsi, o tai gali sukelti navikų atsiradimą.
Pasak tyrimo autorių, gauti duomenys padės rasti būdą suaktyvinti vėžio slopinimo procesus, tarpininkaujant redaguojant ląstelėje esančią RNR.