Lietuvoje antrasis griežtas karantinas įsigaliojo nuo gruodžio 16 dienos, jis preliminariai paskelbtas iki sausio 31 dienos. Judėjimas šalies teritorijoje griežtai ribojamas iki sausio 3 dienos. Todėl prieš pat karantiną ir dar artėjant Kalėdų šventėms, vilniečiai nusprendė viskuo apsirūpinti.
Buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gyventojų keliones į prekybos centrus dabartinėmis epidemiologinėmis sąlygomis anksčiau pavadino beprotybe. Pasak jo, vieni netelpa į ligonines, kiti — į prekybos centrus.
Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojami vis nauji koronaviruso atvejų antirekordai, o per dieną aptiktų atvejų skaičius viršijo tris tūkstančius. Taip per praėjusią parą patvirtinti 3 159 nauji koronaviruso atvejai, nuo ligos mirė dar 30 žmonių.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 103 028 asmenys, iš viso mirė 933 žmonės.
Lietuvoje karantinas sugriežtintas nuo gruodžio 16 dienos. Dabar gyventojai gali palikti namus tik prireikus ar pasivaikščioti, bet tik su šeimos nariais.
Paskutinėmis dienomis prieš sugriežtinant priemones eilės žmonių išsirikiavo prie parduotuvių, kurios karantino laikotarpiu dirba tik internetu.
Dirba vien būtiniausių prekių ir maisto parduotuvės. Parduotuvėse, kurių veikla nedraudžiama, turi būti užtikrinamas 15 m2 prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.
Dabar gyvenamąją vietą galima palikti tik norint nuvykti į parduotuvę, vaistinę, paštą, laidotuves, gauti medicininę pagalbą, padėti neįgaliam asmeniui ir pasivaikščioti, bet tik su šeima.
Paskutinę dieną prieš griežtą karantiną Rotušės aikštėje susirinko nemažai žmonių.
Tačiau dauguma nusprendė skirti laiko apsipirkimui.
Daugybė populiariausių prekių buvo parduodamos su akcijomis.
Prekybos centruose prie kasų išsirikiavo didžiulės eilės, kas sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą, nes žmonės buriavosi sunkiomis epidemiologinėmis sąlygomis.
Gera žinia ta, kad karantino metu gyventojai vis dar gali išeiti pasivaikščioti po šventiškai papuoštą Vilnių, laikydamiesi karantino taisyklių.
Nuotraukoje: miestiečiai pietauja gryname ore.
Ypač daug darbo dabar turi prekių pristatymo tarnybos, dėl karantino jų pajamos auga. Nuotraukoje: pristatymo paslaugų teikėjas "Bolt".
Visi kurjeriai — nesvarbu, ar jie atveža maistą, ar siuntas — privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Pirma, užsakymai pristatomi "iki slenksčio", neįeinant į patalpas, antra, kurjeriai privalo dėvėti apsaugines priemones.
Tačiau, nepaisant to, kad pristatymo paslaugos veiks, Lietuvos gyventojai prieš sugriežtintą karantiną nušlavė lentynas — daugiausia pirko būtiniausias ir ilgai galiojančias prekes.
Kai kurie vilniečiai įsigijo didelius prekių kiekius.
Visos parduotuvės Vilniuje paskutinę dieną prieš griežtą karantiną veikė iki vėlaus vakaro.
Nepaisant šaltos ir snieguotos vasario pradžios, Lietuvoje prasidėjo atlydys. Dėl teigiamos temperatūros ir saulės pradėjo tirpti telkinius dengiantis sniegas ir ledas.
Miestuose taip pat pasikeitė orų situacija — gyventojai vaikščioja gatvėmis mėgaudamiesi žiemos saule.
Vasaris Vilniuje prasidėjo 27 laipsnių šalčiu, gausiu sniegu ir nestipriomis pūgomis.
Lietuvos vairuotojai ne kartą buvo perspėjami apie pavojingas sąlygas keliuose. Keliuose buvo plikledis.
Be to, vasarį gausiai snigo.
Meteorologai taip pat pažymėjo, kad šių metų vasaris buvo trimis laipsniais šaltesnis nei įprasta.
Kritulių kiekis vasario mėnesį buvo iki 50 procentų mažesnis už klimatinę normą.
Vasario pabaigoje prasidėjo atšilimas. Dėl teigiamos temperatūros ir saulės pradėjo tirpti telkinius dengiantis sniegas ir ledas.
Net Neries upėje pakilo vandens lygis.
Dėl temperatūros pokyčių sinoptikai lietuviams netgi žadėjo ledinį lietų.
Ledinis lietus yra gana pavojingas reiškinys, galintis sugadinti elektros laidus.
Sausio mėnesį taip pat buvo neįprasta orų situacija. Dėl gausaus snygio tūkstančiai namų ūkių liko be elektros, nes medžiai ir šakos, neatlaikę sniego svorio, krito ir sugadino laidus.
Dar vasario viduryje gyventojai visoje Vokietijoje slidinėjo, važinėjo rogutėmis ir čiuožė, buvo įsibėgėjusi tikra žiema. Vasaris buvo pripažintas vienu šalčiausių Vokietijoje per daugelį metų. Tačiau per savaitę sniegas ištirpo ir žmonės pradėjo vykti į iškylas ir ilgus pasivaikščiojimus.
Šalčius pakeitė maždaug nulio Celsijaus temperatūra, o kai kuriuose regionuose ji pakilo iki plius 15.
Vokietijoje pavasaris oficialiai prasideda kovo 20 d., tačiau šiemet viršyti visi rekordai.
Nuo meteorologinių stebėjimų pradžios temperatūra per septynias dienas niekada taip greitai neaugo, kaip nutiko šiais metais.
Vokietijoje stipriausias šaltis (-23,8) buvo užfiksuotas vasario 14 dieną Getingene, Saksonijoje, o jau vasario 21 dieną ten buvo 18,1. Taigi, per savaitę temperatūra pakilo 41,9 laipsnio.
Paskutinis rekordas buvo užfiksuotas 1880 metų gegužę — ankstyvuoju meteorologinių stebėjimų istorijos laikotarpiu. Tais metais per septynias dienas temperatūra pakilo 41 laipsniu. Hamburgas pasiekė savo orų rekordą. Niekada anksčiau žiemą temperatūra ten nepakilo virš 20 laipsnių šilumos.
Prancūzija taip pat pasižymėjo temperatūros rekordais. Šalies rytuose esančiame Lons-le-Saunier mieste pirmą kartą žiemos mėnesiais temperatūra viršijo 20 laipsnių šilumos.
Nuotraukoje: žmonės ilsisi Paryžiaus Liuksemburgo sode.
Žmonėms Didžiojoje Britanijoje paskutinė šio vasario savaitė buvo šilčiausia nuo metų pradžios. Jungtinėje Karalystėje temperatūra apie 13 laipsnių šilumos. Safolke užfiksuota 18,4 laipsnio šilumos — tai net didesnis rodiklis nei vidutinis gegužės maksimumas.
Be to, kai kuriose Karalystės vietose, tarp jų ir Šiaurės Velse, buvo daug kritulių. Potvynių rizika tebėra didelė beveik šimte Didžiosios Britanijos rajonų.
Kaip perspėja specialistai, jei Britanijos gyventojai nori džiaugtis pavasarinėmis gėlėmis, jie turėtų paskubėti. Dėl šiltų orų jau pražydo snieguolės.
VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Šių metų vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse sudarė 54,27 euro, praneša portalas Pricer.lt.
Palyginti su 2021 sausio mėnesiu, krepšelis atpigo -0,23 euro ir buvo 2,64 euro (4,6 proc.) pigesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį.
Portalo duomenimis, tinklu su pigiausiu krepšeliu toliau lieka "Maxima", "Norfa" antroje pigiausių prekių krepšelio reitingo vietoje, "IKI" — trečioje. "Lidl" užima ketvirtą vietą, "Rimi" lieka penktoje vietoje, "E-Rimi" — šeštoje. Paskutinėje, septintoje vietoje lieka "Barbora".
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina sudarė 39,42 euro. Palyginti su 2021 metų sausio mėnesiu, krepšelio kaina sumažėjo 1,39 EUR (-3,4proc.), bet buvo 0,85 euro (2,2 proc.) didesnė už 2020 metų vasario mėnesio krepšelį.
Vasario mėnesio žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tampa "IKI", antroje vietoje atsiduria "Rimi", trečioje "E-Rimi", ketvirtoje — "Barbora". "Norfa" atsiduria penktoje vietoje, "Maxima" — šeštoje.
Iš "Pricer.LT" stebimų 52 prekių kainų brango 22 prekės, pigo 29 prekės. Labiausiai brangusios prekės — juodoji arbata, juoda duona, saulėgrąžų aliejus, pigiausi avižiniai dribsniai, pomidorų sultys. Labiausiai pigo malta kiauliena, bananai, ryžiai, "Dvaro" varškė, pigiausios pomidorų sultys, dešra, kumpis ir sviestas. Be to pažymėta, kad po truputi pradeda brangti kiauliena ir vištiena.
"Po kainų šoktelėjimo sausį, vasario mėnesį augimas stabtelėjo. Ir matome, kad kainų augimą tinklai "stabdo" akcijomis. Atrodytų, kam to reikia, juk sausio mėnesį mažmeninės maisto prekių prekybos rodikliai, o ir 2020 metų rodikliai buvo geri. Tačiau, matyt, ne visi tinklai vienodai dalyvavo šiame augime — štai todėl IKI, RIMI ir Norfa pademonstruoja kiek didesnį, nei įprasta kaininį aktyvumą.
Kita priežastis — 2020 vasaris ir kovas maisto prekybininkams buvo labai geri — žmonės panikoje kaupė atsargas, todėl pirmas 2020 ketvirtis jiems buvo labai geras. Ir tie, ypač su reiklesniais akcininkais, kurie norės turėti geresnius negu 2020 metų pirmo ketvirčio rezultatus, tikrai turės pasistengti, kad parduotų daugiau", — daro išvadą analizės autoriai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per sausį dėl COVID-19 įvesto karantino mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 15,4 proc., o maisto prekėmis prekiaujančių — padidėjo 2,1 proc. 2021 metų sausį, palyginti su 2020 metų sausiu, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta padidėjo 9,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių — sumažėjo 14,4 proc.