Demokratų partijos atstovas ir buvęs viceprezidentas Džo Baidenas surinko visus 55 rinkikų balsus iš Kalifornijos, taigi, iš viso gavo daugiau nei 270 balsų, ir išrinktas kitu valstybės vadovu.
Rinkikų balsai daro rezultatus oficialius, tačiau jie taps galutiniais sausio 6 dieną, kai įvyks jungtinė Kongreso sesija, kurioje įstatymų leidėjai patvirtins rinkimų rezultatus. 46-ojo Amerikos prezidento inauguracija numatyta sausio 20 dieną.
Džo Baidenas gimė 1942 metų lapkričio 20 dieną. Rinkimų metu jam buvo 77 metai, todėl jis buvo vyriausias JAV prezidentas išrinkimo metu.
Baidenas turi dar vieną amžiaus rekordą. Senatoriumi jis tapo sulaukęs 30 metų, tai yra minimalus amžius, kai galima eiti šias pareigas.
Būdamas senatoriumi nuo 1979 iki 1995 metų, Baidenas 1979 ir 1988 metais lankėsi Maskvoje. Ten jis aptarė nusiginklavimo politiką, veikė Armėnijos lobistų interesais dėl Karabacho konflikto. Jis taip pat buvo Senato Užsienio ryšių komiteto pirmininkas ir Džordžo V. Bušo oponentas per kampaniją dėl pasitraukimo iš JAV ir Sovietų Sąjungos oro gynybos sutarties.
Baidenas dalyvavo teikiant įstatymo projektą, pagal kurį 2007 metų rugsėjo 26 dieną JAV Senatas priėmė rezoliuciją, kuria remiama Irako federalinės valstybės struktūra: trijų regionų — kurdų, sunitų ir šiitų — federacija.
2008 metais Baidenas buvo vienas labiausiai patyrusių senatorių, 35 metus išdirbęs Delavero atstovu.
Prieš 2008 metų prezidento rinkimus Baidenas kovojo dėl demokratų kandidatūros, tačiau tada pasitraukė iš pirminių rinkimų ir daugiausia dėmesio skyrė Delavero senatoriaus kadencijai.
Po to, kai Barakas Obama tapo demokratų kandidatu, 2008 metų rugpjūčio 23 dieną jis pasirinko Džo Baideną savo kandidatu į viceprezidentus.
Likus penkioms dienoms iki Obamos inauguracijos, 2009 metų sausio 15 dieną, Baidenas atsistatydino iš Senato, o Delavero senatoriaus pareigose jį pakeitė kitas partijos atstovas.
2012 metais Jungtinių Valstijų demokratų partija vėl pasiūlė Baideną viceprezidentu dalyvauti 2012 metų rinkimuose kartu su tuometiniu prezidentu Obama.
Jis buvo laikomas neoficialiu Ukrainos krypties kuratoriumi Obamos administracijoje. Vėliau JAV Teisingumo departamentas privalėjo ištirti Baideno ir Ukrainos ryšius.
2016 metų gruodį Baidenas žurnalistams sakė neatmetantis galimybės, kad galėtų kandidatuoti į šalies prezidentus 2020 metais.
Tačiau 2017 metų vasarį, atėjus Donaldui Trampui į valdžią, buvęs viceprezidentas nusprendė dėstyti tarptautinę diplomatiją Pensilvanijos universitete.
2017 metais prezidentas Barakas Obama Baidenui įteikė išskirtinį prezidento laisvės medalį, JAV laikomą aukščiausiu Vyriausybės pagerbimu civiliams.
Nuotraukoje: Baidenas ir Obama pusryčiauja kartu su žmonomis 2008 metų rinkimų kampanijos metu.
2019 metų balandį Džo Baidenas paskelbė apie savo dalyvavimą JAV prezidento rinkimuose. Politiko kampanijos štabo paskelbtoje Baideno gydytojo ataskaitoje sakoma, kad sveikatos atžvilgiu Baidenas gali eiti valstybės vadovo pareigas, yra "sveikas ir aktyvus", kandidatas "neturi jokių ligų ar sutrikimų, kurie galėtų sutrukdyti jam būti Amerikos administracijos vadovu".
Ir štai 2020 metų gruodžio 14 dieną Baidenas Kalifornijos valstijoje gavo 55 rinkikų balsus ir taip surinko 306 balsus. Norint laimėti prezidento varžybas, reikėjo 270 rinkėjų balsų.
Sausio 25 dieną Vilnius minėjo savo 698-ąjį gimtadienį. Kadangi šalyje šiuo metu galioja karantinas dėl koronaviruso pandemijos, Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti šventinių renginių ir pakviesti sostinės gyventojus šventę paminėti jaukiai ir saugiai namuose, be to, parengė saugių, smagių pramogų mieste.
Vilnius, kaip miestas ir sostinė, pirmą kartą rašytiniuose šaltinuose paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims.
Minėtu laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.
Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis taip pat pranešė ketinantis priimti krikštą.
Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas.
Gedimino pilies apšvietimas Vilniaus gimtadienio proga.
Sausio 25-ąją vakare nušvito keturi Vilniaus tiltai: Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo. Nuotraukoje — karaliaus Mindaugo tiltas.
Žaliasis tiltas taip pat nušvito raudona šviesa.
Be to, sausio 24 d., sekmadienį, ir sausio 25 d., pirmadienį, buvo galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoka" pagal populiarias lietuviškas dainas. Nuotraukoje — apšviestas Žvėryno tiltas.
Vilniaus savivaldybės pastatas apšviestas sostinės gimtadienio proga.
Alternatyvaus miesto pažinimo platformos "Neakivaizdinis Vilnius" taip pat parengė staigmenų: gimtadienio žaidimą-žinių patikrinimo testą, specialią gimtadienio dovaną "Vilniaus nuotaikų žemėlapį" — kaip atrodytų sostinė, jei jos spalvas rinktųsi vilniečiai.
Kiekvienas mažylis, gimęs per Vilniaus gimtadienį, tradiciškai gavo po smėlinuką su užrašu "Vilnius myli Tave".
Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet, dėl karantino ribojimų, ceremonijos nebuvo, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvydo įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava. Nuotraukoje — Vilniaus arkikatedra bazilika su iš Gedimino pilies bokšto sklindančiu apšvietimu.
Kaip pažymėta, į reitingą įtraukti nedideli miesteliai (iki 250 tūkst. gyventojų), kurie pasižymi savo gražia architektūra ir turtingu istoriniu paveldu, taip pat jų gyventojai neturi problemų dėl darbo ir karjeros. Be to, leidinyje atsižvelgta į miesto valdymo kokybę, naktinį gyvenimą ir galimybę greitai iš jų patekti į didesnes gyvenvietes ir net kitas šalis.
Portugalijos Porto mieste, esančiame šalies šiaurėje, gyvena apie 220 tūkstančių gyventojų. Tai istorija ir kultūra apipintas miestas, tapęs Portugalijos verslo sostine. Netoli miesto yra baldų ir mados gaminių gamintojų, taip pat daugybė lankytinų vietų ir galerijų mieste.
Bolcanas laikomas vienu judriausių palyginti mažų miestelių Italijoje. Dėl netoliese esančių Alpių yra geras viešasis transportas, todėl lengvai pasieksite lenktynių trasas ir slidinėjimo trasas.
Itosimoje gyvena apie 100 tūkstančių gyventojų, tačiau jiems užtikrinama geriausia gyvenimo kokybė, nes čia tiek gamta, tiek miesto gyvenimas yra gražūs. Dėl savo geografinės padėties čia aktyviai vystosi žemės ūkis.
Sakoma, kad Liucernos gyventojai yra laimingiausi Šveicarijoje, ir taip yra dėl svarių priežasčių. Gamtos grožis ir miesto lankytinos vietos gniaužia kvapą, o pačiame mieste vyrauja jauki verslo atmosfera.
Bergene yra kvapą gniaužiantis gamtos grožis, ypač fiordai. Tačiau be nepaprastų vaizdų miestas gali pradžiuginti savo gyventojus ir svečius turtinga kultūra ir istorija, muziejais ir gražiais miesto vaizdais.
Pažymėtina, kad būtent Alborgo gyventojai net ir sunkiais 2020-aisiais metais tikėjo, kad gyvenimas teka beveik kaip įprasta. Mieste yra gerai išvystytas dviračių takų tinklas, gastronomija, o vietinis universitetas laikomas vienu geriausių šalyje.
Bazelis iš esmės pozicionuoja save kaip verslo ir kūrybiškumo miestą. Tai taip pat yra pasaulinis farmacijos pramonės centras. Visų pirma jame yra "Novartis" būstinė. Nuotrauka: Reino upės krantinė Bazelyje.
Kurį laiką Viktorija buvo laikoma "jaunavedžių ar labai senų žmonių" vieta. Tačiau pastaraisiais metais viskas pradėjo keistis: transporto infrastruktūra ir verslas aktyviai vystosi, žmones taip pat traukia gamtos grožis.
100 tūkstančių gyventojų turintis Levenas yra 20 minučių kelio automobiliu nuo Briuselio, tačiau jo negalima laikyti provincija. Čia įsikūręs vienas didžiausių Europos universitetų, be to, mieste gyvena 171 tautybės atstovai.
Nors Lozanoje gyvena tik 140 000 gyventojų, atmosfera čia panaši į didmiestį, didžiąja dalimi dėl čia įsikūrusio Tarptautinio olimpinio komiteto. Be abejo, žmones traukia graži gamta aplink.
VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pasveikino Didžiojo Tėvynės karo veteranus, tautiečius ir klaipėdiečius su 76-osiomis Klaipėdos ir visos Lietuvos išvadavimo nuo nacių įsibrovėlių metinėmis. Apie tai pranešė diplomatinės atstovybės spaudos tarnyba.
"Mes visada prisiminsime, kokią brangią kainą turėjome sumokėti už taikų ir šviesų dangų virš mūsų galvų, už laisvę, už svarbiausią teisę — teisę į gyvybę. Daugiau nei 80 tūkstančių sovietų karių žuvo išlaisvindami Lietuvos žemę. Galvas mūšiuose dėl Klaipėdos paguldė apie šešis tūkstančius žmonių", — sakoma pranešime.
Ambasadorius pabrėžė, kad šiandien kaip niekad svarbu užkirsti kelią nacių ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai. Diplomatas paragino kovoti su istorijos klastojimu ir bandymais perrašyti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.
Isakovas taip pat palinkėjo geros sveikatos, geros nuotaikos ir optimizmo.
1945 metų sausio 28 dieną Klaipėda, kuri tada buvo vadinama Memeliu, buvo išlaisvinta iš vokiečių fašistų įsibrovėlių. Būtent šią dieną buvo baigtas Baltijos respublikos teritorijos išvadavimas nuo įsibrovėlių.
Klaipėdos šturmas prasidėjo sausio pabaigoje ir buvo lydimas didelių sunkumų. Nemažai prisidėjo XVI Lietuvos pėstininkų divizija, kuriai vadovavo Adolfas Urbšas. Dėl blokados ir kovų Klaipėda buvo labai sunaikinta.
Baltijos šalių politikai reguliariai skelbia pareiškimus apie "sovietų okupaciją" ir reikalauja atlyginti žalą, o Rusijos Federacija ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti.
Maskva ne kartą yra sakiusi, kad 1940 metų Baltijos šalių prijungimas prie TSRS neprieštaravo nė viena to meto tarptautinės teisės aktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariams patekti į respublikas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu nacionalinė valdžia veikė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.