Nikolajaus Sapronovo nuotrauka "Labas rytas, Čegete!" Čegetą neoficialiai vadina Kaukazo kalnais, kurių viršūnės yra Donguz-Orun Baši ir Azau-Gite-Čeget-Karabaši. Viršūnės garsėja juodosiomis trasomis — tai ypač pavojingi nuolydžiai.

Michailo Revo nuotrauka "Atmosferos spindesys virš Elbruso". Elbrusas — aukščiausia kalnų viršūnė Rusijoje ir Europoje. Daugeliui ekstremalių mėgėjų kopimas į šį kalną yra didelis pasiekimas. Čia labai išvystytas rekreacinis, sporto ir alpinizmo turizmas.

Dmitrijaus Archipovo nuotraukos "Baikalo ledo rožė". Giliausias planetos ežeras žiemą padengtas iki metro storio ledu. Baikalo ledas yra labai skaidrus dėl krištolo skaidrumo ežero vandens.

Dmitrijaus Archipovo nuotrauka "Ledo urvas prie Baikale". Ežeras visiškai pasidengia ledu tik sausio pabaigoje. Ant ledo galima vaikščioti ir čiuožinėti pačiūžomis.

Vladimiro Smirnovo nuotrauka "Baikale, tu — kosmosas". Ledas ant Baikalo ežero vasario mėnesį tampa visiškai saugus ir išlieka iki kovo.

Olego Semenkevičiaus nuotrauka "Kaime...". Apatitų miestas Murmansko srityje yra Chibinų kalnų papėdėje. Miestas yra už poliarinio rato, todėl čia ilgos poliarinės naktys.

Olego Semenkevičiaus nuotrauka "Saulėlydžio šviesoje". Poliarinė naktis Apatituose trunka nuo gruodžio 15 iki 28 dienos, o poliarinė diena prasideda gegužės 20 dieną ir tęsiasi iki liepos 27 dienos.

Antono Agarkovo nuotrauka "Užmirštas dangus". Fotografas užfiksavo šią koplyčią netoli apleisto Nemiatos kaimo, Archangelsko srities Kenozersko nacionaliniame parke.

Kinų fotografo Xiao Zhu nuotrauka "Naktis šiaurėje". Keliautojas kelias dienas Kirovske, Chibinų kalnų papėdėje, laukė šiaurės pašvaistės.

Aleksandro Merkuševo nuotrauka "Laivo dužimas". Teriberkos kaimas idealiai tinka stebėti Barenco jūrą ir Arkties vandenyną. Dėl nuolatinio vėjo čia labai išvystytas aitvarų sportas.

Dmitrijaus Kočergino nuotrauka "Mėnesienos sonata", daryta Taganai nacionaliniame parke, esančiame Uralo kalnų pietuose. Čia į Raudonąją knygą įtraukta daugybė augalų ir gyvūnų rūšių.

Michailo Turkejevo nuotrauka "Aušra Taganėj".

Nuo sausio 18 iki 19 dienos stačiatikiai švenčia Viešpaties krikštą. Šią naktį yra liaudies tradicija maudytis ledo eketėje.

Vilniuje Epifanijos maudynės vyko prie Žaliųjų ežerų. Tikinčiųjų neišgąsdino nei pandemija, nei 20 laipsnių šaltis.

Sausio 19 dieną tikintieji mini Jėzaus Kristaus krikštą, kurį Jonas Krikštytojas atliko Jordano vandenyse. Tačiau stačiatikių bažnyčia nebūtinai nurodo šią naktį pasinerti į eketę su lediniu vandeniu.

Maudymasis ledo eketėje yra išskirtinai liaudies tradicija ir būdas liudyti savo tikėjimo galią.

Cerkvėse pašventinamas vanduo, įskaitant vandenį ežere. Manoma, kad toks vanduo turi gydomųjų savybių ir gali "nuplauti" visas nuodėmes ir ligas nuo to, kuris į jį pasineria.

Sausio 19-osios rytą cerkvėse vyksta liturgija, o po to šventinamas vanduo. Teigiama, kad šventintas vanduo gali pagerinti metus.

Tarp stačiatikių manoma, kad vanduo tris dienas per metus įgyja stebuklingų savybių: sausio 19 dieną per Epifaniją, vasario 15 dieną ir birželio 24 dieną.

Yra legenda apie dar vieną šios šventės stebuklą. Manoma, kad Jėzui Kristui įžengus į Jordaną, vandenys pakeitė srovės kryptį ir nuo tada taip buvo kiekvienais metais.

Rusijai šios maudynės yra viena iš pagrindinių liaudies tradicijų. Tačiau šiais metais Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovai paprašė susilaikyti nuo tradicijų dėl pandemijos.

Kai kuriuose Rusijos regionuose maudytis buvo oficialiai uždrausta.

Žinodami maudymosi eketėje paplitimą tarp rusų, gydytojai visada pateikia keletą patarimų, kaip panerti į ledinį vandenį, kad žmonės nesusirgtų.

Gydytojai pataria nerti lėtai ir praleisti vandenyje ne ilgiau kaip dešimt sekundžių. Išlipus iš eketės reikia apsišluostyti rankšluosčiu ir apsirengti.

Taip pat gydytojai prieš maudydamiesi griežtai draudžia "šildytis" alkoholiu. Be to, kad tradicija turi religinį kontekstą, alkoholis šiuo atveju yra netinkamas.

Savo ruožtu stačiatikių bažnyčios vadovai primena, kad per Krikštą svarbiausia galvoti apie Švenčiausiąją Trejybę (Dievą Tėvą, Dievą Sūnų, Dievą Šventąją Dvasią) ir žmogaus trejybę (kūną, sielą, dvasią).