Išrinktasis JAV prezidentas Džo Baidenas su savo šunimi Meidžoru

Nuotraukoje: Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės Džasindos Ardern katė. 2017 metais ją partrenkė automobilis

Nuotraukoje: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su šunimi Jumė. Augintinį Rusijos vadovui 2012 metais šunį Japonijos Akitos prefektūros gubernatorius Norihisa Satake įteikė kaip padėką už pagalbą pašalinant galingo žemės drebėjimo ir cunamio padarinius.

Pietų Korėjos prezidentas Mun Džėinas savo prezidento rezidencijoje Seule su juodu mišrūnu šunimi Toriu. Ankstesnis šuns savininkas buvo pagyvenęs vyras, kuris reguliariai valgė šiuos gyvūnus. Valstybės vadovas paėmė augintinį iš prieglaudos.

Nuotraukoje: Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas su šunimi vardu Nemo. Gyvūno veislė yra labradoro ir grifono mišrūnas.

Pirmoji Čekijos ponia Ivana Zemanova rankose laiko savo šunį Darsį. Jis buvo pavadintas Džeinės Ostin knygos "Puikybė ir prietarai" herojaus vardu.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto Helsinkyje vaikšto su Bostono terjeru Lennu.

Buvęs JAV prezidentas Barakas Obama ir jo žmona Mišelė augina Portugalų vandens šunis Bo ir Sunny.

Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Džonsono katė, pravarde Larry. Augintinis buvo paimtas iš prieglaudos ir 2011 metais apsigyveno tuometinio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono rezidencijoje. Didžiojoje Britanijoje tai yra tam tikra tradicija — katės valdovų rezidencijose gyvena nuo XV a.

Buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas turėjo katę Soks ir šunį Buddy.

Po pranešimo apie JAV pasitraukimą iš branduolinio susitarimo su Iranu Trampas pasirašė dokumentą dėl sankcijų Iranui atkūrimo. Sankcijos visų pirma reiškia Irano vyriausybės turto įšaldymą. Ribojamosios priemonės susijusios ne tik su branduoline programa, bet ir su balistinių raketų programa, taip pat su JAV kaltinimais Iranui dėl tarptautinio terorizmo palaikymo.

2020 metais Bagdado tarptautinio oro uosto rajone per amerikiečių bepiločio orlaivio ataką žuvo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) elito padalinio vadas Irano generolas Kasemas Soleimanis. Įsakymas dėl jo pašalinimo priskiriamas Trampui. Vėliau Amerikos prezidentas sakė, kad Soleimanis buvo tiesiogiai ir netiesiogiai susijęs su milijonų žmonių mirtimi.

2019 metų rugsėjo mėnesį prasidėjo pirmosios apkaltos Trampui procedūra, kurios priežastis buvo Trampo pokalbis su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu 2019 metų liepos mėnesį. Tariamai prezidentas pasiūlė Ukrainos lyderiui "paslaugą už paslaugą" — finansinę pagalbą mainais į tyrimą dėl Džo Baideno, kuris tuo metu buvo jo tikėtinas varžovas 2020 metų prezidento rinkimuose, sūnaus veiklos.

JAV prezidentas Donaldas Trampas priešrinkiminiame mitinge Orlando-Sanfordo tarptautiniame oro uoste, Floridoje. 2020 metų rinkimų lenktynėse Trampas susirėmė su Džo Baidenu. Rinkimai buvo neįprasti dėl pandemijos — daugelis rinkėjų turėjo balsuoti paštu, o pats Trampas persirgo COVID-19.

2018 metais Trampas Helsinkyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmosios visavertės dviejų lyderių derybos po Trampo inauguracijos.

2017 metais Trampas Pekine susitiko su Kinijos ministru pirmininku Lee Keqiangu. Tada Trampas teigiamai įvertino savo vizito rezultatus ir išreiškė viltį, kad šalys ir toliau stiprins bendradarbiavimą bei kartu spręs iššūkius.

JAE ir Bahreinas sudarė taiką su Izraeliu, kurią prieš juos, tarp arabų šalių sudarė tik Egiptas su Jordanija. Pasirašant susitarimą tarpininkavo Trampas. Baltuosiuose rūmuose įvyko "Abrahamic Accords" pasirašymo ceremonija.

2018 metais Jeruzalėje atidaryta JAV ambasada. Tam ten atvyko delegacija iš Vašingtono, kurioje dalyvavo Ivanka Tramp. Pats Amerikos prezidentas ten dalyvavo per vaizdo konferenciją. Tada Izraelio užsienio reikalų ministerija pranešė, kad po JAV dar trys šalys ketina perkelti savo ambasadas į Jeruzalę. Tarptautinė bendruomenė suvokė šį veiksmą nevienareikšmiškai.

2019 metų birželį Trampas susitiko su KLDR lyderiu Kim Čong Inu demilitarizuotoje zonoje prie Pietų ir Šiaurės Korėjos sienos. Abiejų šalių vadovų susitikimas šioje vietoje įvyko pirmą kartą istorijoje. Trampas taip pat tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Korėjoje.

2017 metais Trampas įsakė uždrausti pabėgėlius iš šešių šalių, kuriose gyvena daugiausia musulmonų — Irano, Libijos, Sirijos, Somalio, Sudano ir Jemeno. Taip pat pasikeitė kriterijai, pagal kuriuos išduodamos vizos. Migracijos draudimas sukėlė daug protestų JAV.

Per sulaikymą Mineapolyje, Minesotoje, 2020 metų gegužės mėnesį vienas iš policijos pareigūnų naudojo jėgą ir nesureagavo į Džordžo Floido žodžius, kad jis negali kvėpuoti. Floidas neteko sąmonės ir mirė ligoninėje. Protestų banga užplūdo visą šalį. Trampas atsisakė atleisti policiją ar sumažinti jos finansavimą.

Atskyrimo sienos statyba pasienyje su Meksika tapo vienu pagrindinių Donaldo Trampo rinkimų programos taškų 2016 metais. 2019 metų pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trampas šalyje įvedė nepaprastąją padėtį, kad būtų galima pastatyti sieną prie Meksikos sienos. Ir tada jis paskelbė papildomus tarifus meksikietiškoms prekėms, kad paskatintų savo kaimynę pradėti kovą su nelegalia migracija.

Naujaisiais metais, sausio 6 dieną, Trampas Vašingtone vykusiame mitinge ragino rėmėjus vykti į JAV Kapitolijų, kad jie "padėtų silpniems respublikonams" užginčyti prezidento rinkimus. Minia apgulė Kapitolijų, įsiveržė į pastatą ir pradėjo riaušes, nutraukdama bendrą Kongreso sesiją, kurioje buvo tvirtinama Džo Baideno pergalė.

Jau sausio 13 dieną JAV Atstovų rūmai balsavo už rezoliuciją dėl apkaltos Trampui. Taigi, Donaldas Trampas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuriam du kartus paskelbta apkalta. Artimiausiu metu dokumentas bus pateiktas Senatui. JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi teigė, kad Trampas kelia aiškią ir aktualią grėsmę šaliai.