Paplūdimiai, parasparniai ir tinklinis: kaip nestandartiškai sutinkami naujieji

(atnaujinta 15:37 2021.01.03)
Visada sniegą galima pakeisti paplūdimio smėliu, o eglę — palme, tuo tarpu neprarandant naujametinės nuotaikos. Kur vykti per "karštus" Naujuosius metus — Sputnik Lietuva nuotraukose

Naujieji metai švenčiami visose pasaulio šalyse. Ir daugelis su mielu noru sniegą ir šaltį pakeičia paplūdimiais ir šiluma. Yra šalių, kuriose Naujųjų metų išvakarėse galima plaukioti jūroje, pasivažinėti su riedlente ar žaisti paplūdimio tinklinį.

Šiemet masinės šventės daugelyje šalių yra ribotos dėl pandemijos, tačiau žmonėms tai nesutrukdė linksmai atšvęsti ilgai lauktos šventės.

  • © AFP 2020 / Joseph Eid

    Beirute Naujųjų metų proga rengiami įvairūs susibūrimai. Žmonės rengiasi kaip Kalėdų seneliai, elfai, baltieji lokiai gatvėse.

  • © AFP 2020 / Chris Delmas

    Jungtinėse Amerikos Valstijose Naujųjų metų išvakarėse žmonės dažnai išvyksta į šiltus šalies regionus, kur galima paplaukioti irklente ar tiesiog pasimaudyti jūroje.

  • © AP Photo / Patrick Pleul

    Vokietijos Oderyje yra neįprasta tradicija: žmogus ant rogučių formos su elniais parasparnio skrenda virš miesto kaip Kalėdų senelis ir linki visiems laimingų Naujųjų metų.

  • © AP Photo / Mark Baker

    Australijoje Naujieji metai paprastai būna šilti, todėl juos ramiai galima sutikti važinėjantis riedučiais dėvint šventinius kostiumus.

  • © REUTERS / Hannah McKay

    Londono Haidės parke rengiamas kalėdinis plaukimas, šaltame Serpentino ežere. Užsigrūdinę gyventojai pasineria į vandenį su kalėdinėmis kepurėmis.

  • © AFP 2020 / Aamir Qureshi

    Pakistane, Islamabade, prieš šventes mėgstama pasivažinėti automobiliais, garsiai signalizuojant ir linkint visiems praeiviams gerų Naujųjų metų.

  • © AP Photo / Mark Baker

    Tokiu metu Australijoje gana karšta, todėl Naujieji metai paprastai švenčiami paplūdimiuose. Vietoj kitose šalyse įprasto sniego nuotraukų, australai dalinasi smėlio.

  • © AP Photo / Sebastian Scheiner

    Izraelyje taip pat šilta. Todėl tradicinis naujametinis žaidimas — paplūdimio tinklinis. Bet su Naujųjų metų kostiumais.

  • © REUTERS / Abdel Hadi Ramahi

    Dubajuje žmonės įpratę visas šventes švęsti puošniai, todėl čia rengiamas kalėdinis paradas su pasakų ir animacinių filmų personažais.

  • © AFP 2020 / Odd Andersen

    Berlyne mėgstami paradai, todėl eisena organizuojama ir Naujųjų metų proga. Paprastai joje dalyvauja visi su šventiniais kostiumais.

Tegai:
nuotraukos, Naujieji metai

Nuotaikų žemėlapis, TV bokšto "šokiai": Vilniaus gimtadienis per karantiną

(atnaujinta 12:20 2021.01.26)
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
Karantino sąlygomis Vilnius atsisakė prašmatnių šventinių renginių, tačiau sostinės gyventojai ir svečiai galėjo pasigrožėti apšviestais tiltais, išvysti, kaip TV bokštas "šoko" pagal lietuviškas dainas, ir sudalyvauti žaidime "Vilniaus nuotaikų žemėlapis"

Sausio 25 dieną Vilnius minėjo savo 698-ąjį gimtadienį. Kadangi šalyje šiuo metu galioja karantinas dėl koronaviruso pandemijos, Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti šventinių renginių ir pakviesti sostinės gyventojus šventę paminėti jaukiai ir saugiai namuose, be to, parengė saugių, smagių pramogų mieste.

Vilnius, kaip miestas ir sostinė, pirmą kartą rašytiniuose šaltinuose paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims.

Minėtu laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis taip pat pranešė ketinantis priimti krikštą.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Gedimino pilies apšvietimas Vilniaus gimtadienio proga.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Sausio 25-ąją vakare nušvito keturi Vilniaus tiltai: Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo. Nuotraukoje — karaliaus Mindaugo tiltas.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Žaliasis tiltas taip pat nušvito raudona šviesa.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Be to, sausio 24 d., sekmadienį, ir sausio 25 d., pirmadienį, buvo galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoka" pagal populiarias lietuviškas dainas. Nuotraukoje — apšviestas Žvėryno tiltas.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Vilniaus savivaldybės pastatas apšviestas sostinės gimtadienio proga.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Alternatyvaus miesto pažinimo platformos "Neakivaizdinis Vilnius" taip pat parengė staigmenų: gimtadienio žaidimą-žinių patikrinimo testą, specialią gimtadienio dovaną "Vilniaus nuotaikų žemėlapį" — kaip atrodytų sostinė, jei jos spalvas rinktųsi vilniečiai.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kiekvienas mažylis, gimęs per Vilniaus gimtadienį, tradiciškai gavo po smėlinuką su užrašu "Vilnius myli Tave".

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet, dėl karantino ribojimų, ceremonijos nebuvo, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvydo įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava. Nuotraukoje — Vilniaus arkikatedra bazilika su iš Gedimino pilies bokšto sklindančiu apšvietimu.

Tegai:
Vilnius, Vilniaus gimtadienis

Geriausi "Monocle" miesteliai, kuriuose galima gyventi: kvapą gniaužiantys vaizdai

(atnaujinta 23:15 2021.01.25)
"Monocle" įvertino "Small Cities Index", į kurį įtraukiami miesteliai, kurie geriausiai tinka gyventi 2021 metais. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukose

Kaip pažymėta, į reitingą įtraukti nedideli miesteliai (iki 250 tūkst. gyventojų), kurie pasižymi savo gražia architektūra ir turtingu istoriniu paveldu, taip pat jų gyventojai neturi problemų dėl darbo ir karjeros. Be to, leidinyje atsižvelgta į miesto valdymo kokybę, naktinį gyvenimą ir galimybę greitai iš jų patekti į didesnes gyvenvietes ir net kitas šalis.

  • © Sputnik / Vitaliy Belousov

    Portugalijos Porto mieste, esančiame šalies šiaurėje, gyvena apie 220 tūkstančių gyventojų. Tai istorija ir kultūra apipintas miestas, tapęs Portugalijos verslo sostine. Netoli miesto yra baldų ir mados gaminių gamintojų, taip pat daugybė lankytinų vietų ir galerijų mieste.

  • © CC BY-SA 3.0 / Mauro Mazzio

    Bolcanas laikomas vienu judriausių palyginti mažų miestelių Italijoje. Dėl netoliese esančių Alpių yra geras viešasis transportas, todėl lengvai pasieksite lenktynių trasas ir slidinėjimo trasas.

  • Itosimoje gyvena apie 100 tūkstančių gyventojų, tačiau jiems užtikrinama geriausia gyvenimo kokybė, nes čia tiek gamta, tiek miesto gyvenimas yra gražūs. Dėl savo geografinės padėties čia aktyviai vystosi žemės ūkis.

  • Sakoma, kad Liucernos gyventojai yra laimingiausi Šveicarijoje, ir taip yra dėl svarių priežasčių. Gamtos grožis ir miesto lankytinos vietos gniaužia kvapą, o pačiame mieste vyrauja jauki verslo atmosfera.

  • © Photo : Pixabay/Nextvoyage

    Bergene yra kvapą gniaužiantis gamtos grožis, ypač fiordai. Tačiau be nepaprastų vaizdų miestas gali pradžiuginti savo gyventojus ir svečius turtinga kultūra ir istorija, muziejais ir gražiais miesto vaizdais.

  • © Depositphotos / A1804

    Pažymėtina, kad būtent Alborgo gyventojai net ir sunkiais 2020-aisiais metais tikėjo, kad gyvenimas teka beveik kaip įprasta. Mieste yra gerai išvystytas dviračių takų tinklas, gastronomija, o vietinis universitetas laikomas vienu geriausių šalyje.

  • © Sputnik / Alexey Vitvitsky

    Bazelis iš esmės pozicionuoja save kaip verslo ir kūrybiškumo miestą. Tai taip pat yra pasaulinis farmacijos pramonės centras. Visų pirma jame yra "Novartis" būstinė. Nuotrauka: Reino upės krantinė Bazelyje.

  • Kurį laiką Viktorija buvo laikoma "jaunavedžių ar labai senų žmonių" vieta. Tačiau pastaraisiais metais viskas pradėjo keistis: transporto infrastruktūra ir verslas aktyviai vystosi, žmones taip pat traukia gamtos grožis.

  • 100 tūkstančių gyventojų turintis Levenas yra 20 minučių kelio automobiliu nuo Briuselio, tačiau jo negalima laikyti provincija. Čia įsikūręs vienas didžiausių Europos universitetų, be to, mieste gyvena 171 tautybės atstovai.

  • © Fotolia / Mihai-Bogdan Lazar

    Nors Lozanoje gyvena tik 140 000 gyventojų, atmosfera čia panaši į didmiestį, didžiąja dalimi dėl čia įsikūrusio Tarptautinio olimpinio komiteto. Be abejo, žmones traukia graži gamta aplink.

Dar šia tema
Visų vaivorykštės spalvų žiema: Rusijos gamta nuo Kaukazo iki poliarinio rato
Pirmoji Amerikos ponia Džil Baiden
Vakcinacija nuo COVID-19

Gydytojas pasakė, kam dažniau pasireiškia pašaliniai poveikiai po vakcinos

(atnaujinta 15:17 2021.01.26)
Nacionalinio vėžio instituto specialisto teigimu, revakcinacijos nuo COVID-19 metu aktyvinamas atminties imuninis atsakas, o jo išraiška ir yra įvairaus intensyvumo į gripą panašūs simptomai

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas Marius Strioga savo Facebook paskyroje paaiškino, kuriems žmonėms dažniau pasireiškia pašaliniai poveikiai po vakcinos nuo COVID-19.

Gydytojas atkreipė dėmesį į tai, jog daugelis žmonių nerimauja dėl pašalinių poveikių po antro skiepo: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai, ir klausia, ar yra koks protingas paaiškinimas, kodėl tiek daug pašalinių reiškinių, ir ar galima kokia nors premedikacija.

Mariaus Striogos teigimu, agresyvesni šalutiniai poveikiai būdingesni jausnesniems žmonėms.

Gydytojas papasakojo, jog vakcinos viengrandė mRNR molekulė yra ne tik viruso S baltymą koduojantis fragmentas — ji gali veikti ir kaip stiprus imuninis adjuvantas.

"Ją (vakcinos molekulę — Sputnik) atpažįsta imuninės sistemos ląstelių (pagrinde dendritinių ląstelių, makrogagų ir kt.) endosomų TLR7/8 receptoriai, citoplazminiai RIG receptoriai, kurie atpažįsta įvairias svetimas viengrandes RNR molekules. Todėl tiek po pirmos, tiek ir po antros vakcinos dozės gali vystytis audringa lokali ir sisteminė uždegiminė reakcija. Žinoma, mRNR molekules stengtasi modifikuoti, kad jas kuo silpniau atpažintų šie receptoriai, bet organizmo taip lengvai neapgausi", — papasakojo gydytojas.

Anot Striogos, po antros vakcinos dozės uždegiminių reakcijų išraiška dar labiau sustiprėja, nes revakcinacijos metu aktyvinamas atminties imuninis atsakas, kuris yra daug mobilesnis ir operatyvesnis, todėl greičiau ir intensyviau vystosi nei pirminis (naivusis) imuninis atsakas.

"Bet kokio intensyviai besivystančio imuninio atsako išraiška ir yra įvairaus intensyvumo į gripą panašūs simptomai — tai priklauso tiek nuo amžiaus, tiek nuo genetiškai determinuoto imuninės sistemos "temperamento", — pabrėžė specialistas.

Gydytojas paaiškino, jog po vakcinacijos padidėja limfmazgiai, nes juose vystosi specifinis imuninis atsakas. Be to, po vakcinacijos pasitaiko alpimų. Tai gali būti tiek vazovagalinio reflekso, tiek ir audringo imuninio atsako išraiškos padarinys.

"Imuninė sistema — mūsų organizmo kariuomenė. O bet kokios kariuomenės aktyvi veikla yra triukšminga — tačiau pratybų (vakcinacijos) metu ji nėra žalinga, o tikro karo (natūralios infekcijos) eiga ir padariniai gali būti įvairūs", — parašė gydytojas.

Strioga pažymėjo, jog panašios šalutinės reakcijos būdingos ir rekombinantinėms vakcinoms nuo B grupės meningokoko. Prieš šias vakcinas net rekomenduojama premedikacija.

Pašalinių reiškinių valdymui gydytojas patarė vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną, naprokseną, diklofenaką.

"Beje, tikėtina, kad kuo stipresnė šalutinių poveikių išraiška, tuo intensyvesnis specifinis imuninis atsakas vystosi", — pridūrė gydytojas.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Žmonės su kaukėmis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Павел Лисицын

Naujausiais duomenimis, daugiau nei 9,5 tūkstančio gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 121 tūkstantis žmonių, o mirė — 2 688.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
COVID-19, vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje