Nuotraukoje: senovės graikų dievo Hermio statulos galva, kuri buvo atrasta atliekant kasinėjimus, siekiant pagerinti nuotekų sistemą Atėnų centre.

Pietinėje Peru dalyje, tarp Naskos geoglifų buvo rastas katės atvaizdas. Geoglifo ilgis yra apie 37 metrai, jį sudarančių linijų plotis — apie 30–40 centimetrų.

Nuotraukoje: senoviniai karstai archeologinėje vietovėje, Sakaroje, 30 kilometrų į pietus nuo Egipto sostinės Kairo. Iš viso buvo rasti mažiausiai 59 sarkofagai su mumijomis, kurioms yra daugiau nei 2600 metų.

Paleolito laikotarpio mamuto kaulų fragmentai, atrasti archeologinių kasinėjimų metu Jamalo-Nencų apygardoje. Šie gyvūnai gyveno nuo plioceno iki holoceno pradžios, jie buvo dvigubai sunkesni nei stambiausi šiuolaikiniai žinduoliai.

Nežinomos šventovės ir 2000 metų senumo ritualinės pirties Jeruzalėje griuvėsiai.

Kasinėdami didelę vilą Civita Giuliana, archeologai per 79 metus rado du Vezuvijaus išsiveržimo aukų kūnus ir padarė gipsinius jų kūnų liejinius. Manoma, kad tai yra vienas iš vilos nuomininkų ir jaunas vergas.

Nuotraukoje: pastato, kuris galėjo būti seniausias teatras šiuolaikiniame Londone, liekanos. Tikriausiai tai yra Elžbietos I epochos teatras, žinomas kaip "Raudonasis liūtas" (angl. "The Red Lion"). Jis buvo pastatytas apie 1567 metais.

Archeologai rado seniausius žinomus meno kūrinius Kinijoje. Paaiškėjo, kad tai miniatiūrinė paukščio figūrėlė, išdrožta iš kaulo. Manoma, kad radinio amžius gali būti nuo 13 iki 14 tūkstančių metų.

Dėl ledynų tirpimo kalnų perėjoje, Lendbrine, Norvegijoje, mokslininkai atrado senovės artefaktus, išbuvusius kelio pakraštyje daugiau nei 1000 metų. Tarp jų buvo arklio kaukolė.

Mokslininkai atkūrė pirmąjį detalų senovinio Falerii Novi miesto Italijoje žemėlapį. Tam buvo panaudotas georadaras.

Pirmoji urvinio lokio skerdena rasta Jakutijoje. Palaikų amžius yra maždaug 39 500 metų.

Romoje mokslininkai rado pagonių šventyklą. Spėjama, kad tai yra miesto įkūrėjo — Romulo — palaidojimo vieta.

Nuotrauka: Font Mažoro urvas netoli Espluga de Francoli miesto Pietų Katalonijoje (Ispanija). Mokslininkai mano, kad urve esančių piešinių amžius siekia 15 tūkstančių metų.

Prezidentūra Sausio 13-osios dieną.

Prezidentas Gitanas Nausėda Laisvės gynėjų dienos rytą Prezidentūros languose uždegė vienybės, atminimo ir pergalės žvakes, prisijungdamas prie pilietinės akcijos "Atmintis gyva, nes liudija".

Tradiciškai Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto memorialo dedamos gėlės ir žvakės.

Neužmirštuolių pieva prie Televizijos bokšto.

Garbės sargybos kuopos kariai neša gėles prie Sausio 13-osios memorialo.

Sausio 13-osios memorialas — obeliskas-varpinė.

Dar Sausio 13-osios išvakarėse prezidento vardu Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto.

Pats Gitanas Nausėda su žmona Diana irgi apsilankė prie memorialo. "Sausio 13-osios išvakarėse kartu su Diana prie Vilniaus televizijos bokšto, ten, kur buvo sprendžiamas nepriklausomos valstybės likimas, nusilenkėme kritusiems Lietuvos gynėjams. Niekada nepamiršime jų ryžto, drąsos ir sudėtos didžiausios aukos", — rašė prezidentas.

Iš pat ryto žmonės atėjo prie Televizijos bokšto ir pagerbė žuvusiųjų atminimą, jų garbei uždegdami žvakes.

Minint atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-metį buvo rodoma Laisvės gynėjų dienos minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos vaizdo įrašo transliacija.

Iš Seimų rūmų Kovo 11-osios Akto salės kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. "Prieš 30 metų Lietuvos žmonės nugalėjo, nes lemiamomis akimirkomis ne tik siekė laisvės, bet ir iš tiesų buvo laisvi. Tomis kruvinomis 1991-ųjų sausio dienomis jie prisiėmė atsakomybę ir taip įrodė esantys nepriklausomos demokratinės valstybės piliečiai", — sakė prezidentas.

Išgirdome ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro Vytauto Landsbergio kalbą.

"Šventės, atmintinos dienos, ypač tokios kaip Laisvės gynėjų diena, yra visuomenės susitelkimo ir valstybės tvirtinimo laikas. Jos suteikia išskirtinę galimybę prisiliesti prie tų jausmų, pastangų, apsisprendimų bei žmonių, kurių dėka dabar esame laisvi, turime savo valstybę", — iškilmingame minėjime sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vėliau Seimo pirmininkė įteikė Svetlanai Tichanovskajai Laisvės premiją.

Laisvės premijos statulėlė.

"Esu labai dėkinga už 2020 metų Laisvės premiją. Ji priklauso visiems su smurtu ir įstatymų nepaisymu taikiai kovojantiems baltarusiams. Ši premija ne tik didelė garbė, bet ir priminimas mums visiems, kad turime išlikti susitelkę ir vieningi. Mes laimėsime", — savo kalboje sakė Tichanovskaja.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas Laisvės gynėjų dienos proga apšviestas trispalvės šviesomis.

Lietuvos Seimo pastatas iškilmingą dieną.