Senelis Šaltis ant raketos ir Snieguolė-čiuožėja: TSRS Naujųjų metų atvirukai

(atnaujinta 00:22 2021.01.06)
Senoviniai atvirukai su mielais gyvūnais, kosmonautais, metalurgais, Raudonąja aikšte ir, žinoma, Seneliu Šalčiu ir Snieguole. Daugiau apie atvirukus sužinokite Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

TSRS užaugę žmonės dažnai pasigenda vaikystės atributų. Vienas iš jų yra Naujųjų metų atvirukai. Sovietų menininkai dažniausiai piešė darbinių profesijų žmones, miško gyventojus ir pagrindinius Naujųjų metų simbolius — Senelį Šaltį, Snieguolę ir eglutę.

Daugelyje vietos istorijos muziejų galima rasti atvirukų kolekcijas. Ir daugelis kolekcininkų jų ieško kaip didžiausios vertybės.

  • © Photo : Museum of USSR

    Iš esmės būtent Naujuosius metus pradėta švęsti TSRS, carinėje Rusijoje Kalėdos buvo pagrindinė šventė. Nuotraukoje: atvirukas "Senelis Šaltis ir vaikai važinėja rogutėmis".

  • © Photo : Museum of USSR

    Tradicija švęsti senus Naujuosius metus, kurie patenka į sausio 14 dieną, taip pat atsirado TSRS po 1918 metų. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Kosmonautas su eglute ir parašiutu".

  • © Photo : Museum of USSR

    Naujieji metai tapo grynai pasaulietine švente, o Kalėdos lieka išskirtinai bažnytine. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirukas "Maskva".

  • © Photo : Museum of USSR

    Nuo 1929 metų Kalėdų šventė buvo oficialiai atšaukta, o Naujųjų metų diena tapo įprasta darbo diena. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirukas "Metalurgas".

  • © Photo : Museum of USSR

    Didžiojo Tėvynės karo metais, Stalino įsakymu, eglutės vaikams buvo draudžiamos. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Senelis Šaltis, Snieguolė ir vaikai važinėja rogutėmis".

  • © Photo : Museum of USSR

    Kariams buvo kuriamos kalėdinės eglutės, kad išlaikytų kovinę dvasią. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Olimpinis lokys balione".

  • © Photo : Museum of USSR

    Oficialiai Naujuosius metus pradėta švęsti 1935 metais. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Seniai besmegeniai dainuoja".

  • © Photo : Museum of USSR

    1937 metų sausį pas Senelį Šaltį atsirado nuolatinė palydovė — Snieguolė. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Snieguolė-čiuožėja".

  • © Photo : Museum of USSR

    Sovietmečiu atsirado ir savų Naujųjų metų atributų: mandarinai, baltoji mišrainė, kurantai, iškilmingas valstybės vadovo kreipimasis į šalies piliečius. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirukas "Šventės Naujaisiais metais".

  • 1947 metų gruodžio 23 dieną TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu sausio 1-oji tapo šventine ir laisva diena. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Zylė groja smuiku".

  • © Photo : Museum of USSR

    1954 metais pirmą kartą buvo įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė Kremliuje. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Voverė ir šermukšnis".

  • Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjungoje ir kitose Europos šalyse paplito tendencija Naujųjų metų atėjimą sieti su vienu iš gyvūnų, esančių Kinijos horoskope, nors kinų Naujieji metai ateina vėliau. Nuotraukoje: "Senelis Šaltis puošia eglutę".

  • © Photo : Museum of USSR

    Nuo devintojo dešimtmečio pabaigos Šiaurės Atlanto kalėdinio meto simbolika vis labiau populiarėja: Kalėdų senelio elnių kinkinys, raudonų ir žalių dekoratyvinių elementų deriniai, atvirukai su kalėdinių vainikų atvaizdais. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Senelis Šaltis linki laimingų Naujųjų metų".

  • © Photo : Museum of USSR

    Nuo devintojo dešimtmečio pabaigos rinkoje atsirado asmeniniam naudojimui skirti fejerverkai, pamažu tapo tradicija uždegti juos iškart po vidurnakčio. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Senelis Šaltis ant raketos".

  • © Photo : Museum of USSR

    Kita TSRS tradicija yra sovietinių Naujųjų metų filmų žiūrėjimas. Tai išlieka iki šiol. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirukas "Sovietinė architektūra ir eglės".

Tegai:
atvirukai, Naujieji metai

Visų vaivorykštės spalvų žiema: Rusijos gamta nuo Kaukazo iki poliarinio rato

(atnaujinta 13:48 2021.01.20)
Snieguotos Kaukazo kalnų viršūnės, užšalęs Baikalas, Arkties vandenynas ir Šiaurės pašvaistė — Sputnik Lietuva nuotraukose

Rusijos geografų draugija rengia nuotraukų konkursą "Pati gražiausia šalis". Dalyvauti gali fotografai iš bet kurios pasaulio šalies, svarbiausia, kad nuotraukose būtų užfiksuota Rusijos gamta.

Daugelis užsieniečių sako, kad Rusijos žiema užburia, tačiau ne visi matė, kokia neįprasta ir spalvinga ji gali būti.

Nuotraukos buvo darytos Irkutsko, Murmansko, Archangelsko, Čeliabinsko regionuose, taip pat Kabardos-Balkarijos Respublikoje.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Nikolay Sapronov

    Nikolajaus Sapronovo nuotrauka "Labas rytas, Čegete!" Čegetą neoficialiai vadina Kaukazo kalnais, kurių viršūnės yra Donguz-Orun Baši ir Azau-Gite-Čeget-Karabaši. Viršūnės garsėja juodosiomis trasomis — tai ypač pavojingi nuolydžiai.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Mikhail Reva

    Michailo Revo nuotrauka "Atmosferos spindesys virš Elbruso". Elbrusas — aukščiausia kalnų viršūnė Rusijoje ir Europoje. Daugeliui ekstremalių mėgėjų kopimas į šį kalną yra didelis pasiekimas. Čia labai išvystytas rekreacinis, sporto ir alpinizmo turizmas.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Dmitriy Arkhipov

    Dmitrijaus Archipovo nuotraukos "Baikalo ledo rožė". Giliausias planetos ežeras žiemą padengtas iki metro storio ledu. Baikalo ledas yra labai skaidrus dėl krištolo skaidrumo ežero vandens.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Dmitriy Arkhipov

    Dmitrijaus Archipovo nuotrauka "Ledo urvas prie Baikale". Ežeras visiškai pasidengia ledu tik sausio pabaigoje. Ant ledo galima vaikščioti ir čiuožinėti pačiūžomis.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Vladimir Smirnov

    Vladimiro Smirnovo nuotrauka "Baikale, tu — kosmosas". Ledas ant Baikalo ežero vasario mėnesį tampa visiškai saugus ir išlieka iki kovo.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Oleg Semenkevich

    Olego Semenkevičiaus nuotrauka "Kaime...". Apatitų miestas Murmansko srityje yra Chibinų kalnų papėdėje. Miestas yra už poliarinio rato, todėl čia ilgos poliarinės naktys.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Oleg Semenkevich

    Olego Semenkevičiaus nuotrauka "Saulėlydžio šviesoje". Poliarinė naktis Apatituose trunka nuo gruodžio 15 iki 28 dienos, o poliarinė diena prasideda gegužės 20 dieną ir tęsiasi iki liepos 27 dienos.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Anton Agarkov

    Antono Agarkovo nuotrauka "Užmirštas dangus". Fotografas užfiksavo šią koplyčią netoli apleisto Nemiatos kaimo, Archangelsko srities Kenozersko nacionaliniame parke.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Xiao Zhu

    Kinų fotografo Xiao Zhu nuotrauka "Naktis šiaurėje". Keliautojas kelias dienas Kirovske, Chibinų kalnų papėdėje, laukė šiaurės pašvaistės.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Aleksandr Merkushev

    Aleksandro Merkuševo nuotrauka "Laivo dužimas". Teriberkos kaimas idealiai tinka stebėti Barenco jūrą ir Arkties vandenyną. Dėl nuolatinio vėjo čia labai išvystytas aitvarų sportas.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Dmitriy Kochergin

    Dmitrijaus Kočergino nuotrauka "Mėnesienos sonata", daryta Taganai nacionaliniame parke, esančiame Uralo kalnų pietuose. Čia į Raudonąją knygą įtraukta daugybė augalų ir gyvūnų rūšių.

  • © Photo : Russian Geographical Society / Mikhail Turkeev

    Michailo Turkejevo nuotrauka "Aušra Taganėj".

Tegai:
žiema, gamta, Rusija

Tikėjimo išbandymas: kaip praėjo krikščioniškos maudynės Vilniuje per šalčius

(atnaujinta 18:29 2021.01.19)
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
Nepaisant pandemijos ir 20 laipsnių šalčio, Lietuvos ir Rusijos tikintieji Jėzaus krikšto šventėje pasinėrė į eketę. Išsami informacija — Sputnik Lietuva nuotraukose

Sausio 19-osios naktį, pagerbiant Viešpaties Apsireiškimo (Epifanijos) šventę, tikintieji maudosi ledo eketėse. Žmonės tiki, kad šią naktį vanduo prisipildo stebuklingos jėgos, kuri gali nuplauti visus negalavimus ir visas nuodėmes.

Tradicija yra išimtinai liaudies — bažnyčios kanonai nenurodo, kad per Epifanija reikia pasinerti į vandenį. Be to, daugelis bažnyčios vadovų ragina to nedaryti, nes maudymasis lediniame vandenyje gali pakenkti sveikatai.

Remiantis Evangelija, šią dieną Jonas Krikštytojas kvietė žmones atgailauti, o išklausęs jų nuodėmes tris kartus panardino į vandenį. Jis sakė, kad po jo ateisiąs Jėzus krikštys Šventąja Dvasia ir ugnimi. Trisdešimtmetis Jėzus Kristus atėjo į Jordaniją krikštytis pas Joną Krikštytoją. Po krikšto ceremonijos dangus atsivėrė virš Kristaus, o tada Jonas pamatė Dievo Dvasią.

  • © AP Photo / Mindaugas Kulbis

    Nuo sausio 18 iki 19 dienos stačiatikiai švenčia Viešpaties krikštą. Šią naktį yra liaudies tradicija maudytis ledo eketėje.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AP Photo / Mindaugas Kulbis

    Vilniuje Epifanijos maudynės vyko prie Žaliųjų ežerų. Tikinčiųjų neišgąsdino nei pandemija, nei 20 laipsnių šaltis.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AP Photo / Mindaugas Kulbis

    Sausio 19 dieną tikintieji mini Jėzaus Kristaus krikštą, kurį Jonas Krikštytojas atliko Jordano vandenyse. Tačiau stačiatikių bažnyčia nebūtinai nurodo šią naktį pasinerti į eketę su lediniu vandeniu.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Maudymasis ledo eketėje yra išskirtinai liaudies tradicija ir būdas liudyti savo tikėjimo galią.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Cerkvėse pašventinamas vanduo, įskaitant vandenį ežere. Manoma, kad toks vanduo turi gydomųjų savybių ir gali "nuplauti" visas nuodėmes ir ligas nuo to, kuris į jį pasineria.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Sausio 19-osios rytą cerkvėse vyksta liturgija, o po to šventinamas vanduo. Teigiama, kad šventintas vanduo gali pagerinti metus.

  • Купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Tarp stačiatikių manoma, kad vanduo tris dienas per metus įgyja stebuklingų savybių: sausio 19 dieną per Epifaniją, vasario 15 dieną ir birželio 24 dieną.

  • Зимнее купание на Крещение в Вильнюсе, Литва
    © AFP 2020 / PETRAS MALUKAS

    Yra legenda apie dar vieną šios šventės stebuklą. Manoma, kad Jėzui Kristui įžengus į Jordaną, vandenys pakeitė srovės kryptį ir nuo tada taip buvo kiekvienais metais.

  • © Sputnik / Vitaliy Timkiv

    Rusijai šios maudynės yra viena iš pagrindinių liaudies tradicijų. Tačiau šiais metais Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovai paprašė susilaikyti nuo tradicijų dėl pandemijos.

  • © Sputnik / Maksim Blinov

    Kai kuriuose Rusijos regionuose maudytis buvo oficialiai uždrausta.

  • © Sputnik / Anton Denisov

    Žinodami maudymosi eketėje paplitimą tarp rusų, gydytojai visada pateikia keletą patarimų, kaip panerti į ledinį vandenį, kad žmonės nesusirgtų.

  • © Sputnik / Vitaliy Ankov

    Gydytojai pataria nerti lėtai ir praleisti vandenyje ne ilgiau kaip dešimt sekundžių. Išlipus iš eketės reikia apsišluostyti rankšluosčiu ir apsirengti.

  • © Sputnik / Aleksander Kryazhev

    Taip pat gydytojai prieš maudydamiesi griežtai draudžia "šildytis" alkoholiu. Be to, kad tradicija turi religinį kontekstą, alkoholis šiuo atveju yra netinkamas.

  • © REUTERS / Maxim Shemetov

    Savo ruožtu stačiatikių bažnyčios vadovai primena, kad per Krikštą svarbiausia galvoti apie Švenčiausiąją Trejybę (Dievą Tėvą, Dievą Sūnų, Dievą Šventąją Dvasią) ir žmogaus trejybę (kūną, sielą, dvasią).

Tegai:
žiema, eketė, nuotraukos
Sausio 22-oji

Kokia šiandien diena: sausio 22-osios šventės

(atnaujinta 21:32 2021.01.21)
Šią dieną 1260 metais prasidėjo prūsų ir vakarinių lietuvių sukilimas prieš vokiečių ordiną. Sukilimui vadovavo Herkus Mantas

Sausio 22 yra 22-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 343 dienos.

2021 metų sausio 22 dieną saulė saulė teka 08:27, leidžiasi 16:35, dienos ilgis — 8 val. 08 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Anastazas, Gaudentas, Vincentas, Aušrius, Skaistė, Džiugas, Vincas.

Sausio 22-oji Lietuvos istorijoje

1260 metais prasidėjo prūsų ir vakarinių lietuvių sukilimas prieš vokiečių ordiną. Sukilimui vadovavo Herkus Mantas.

1902 metais gimė Lietuvos operos solistė ir kamerinio liaudies dainų atlikimo puoselėtoja Vincė Jonuškaitė-Zaunienė-Leskaitienė. Mirė 1997 m.

1921 metais Kaune įsteigtas Karo muziejus.

1922 metais įsteigtas Klaipėdos muziejus.

1951 metais gimė poetas Kornelijus Platelis. 2014 — būdamas 88 metų mirė žinomas vitražistas Kazys Morkūnas.

Sausio 22-oji pasaulio istorijoje

1528 metais Anglija ir Prancūzija paskelbė karą Romos katalikų valdovui Karoliui V.

1561 metais gimė anglų filosofas, valstybės veikėjas Fransis Bakonas.

1775 metais gimė prancūzų fizikas ir matematikas, elektrodinamikos pradininkas Andrė Mari Amperas.

1788 metais gimė anglų poetas lordas Džordžas Gordonas Baironas.

1811 metais Napoleonas Bonapartas galutinai susipyko su Rusijos caru Aleksandru.

1840 metais pirmieji britų kolonistai išsilaipino Naujojoje Zelandijoje.

1901 metais valdžiusi šalį 63-ejus metus, mirė Anglijos karalienė Viktorija.

1995 metais sulaukusi 104 metų amžiaus, mirė Amerikos prezidento Džono Kenedžio mama Rouz Fitžerald Kenedi.

1997 metais Europos Komisija pareiškė, jog Europos Sąjunga greičiausiai nepriims naujų narių iki 2002 metų.

2007 metais būdamas 94 metų mirė katalikų kunigas ir vienas labiausiai Prancūzijoje gerbtų žmonių tėvas Pjeras, kuris išsižadėjo turtų, kad padėtų skurstantiesiems.

2011 metais Japonijos raketa su daugiau kaip 5 t kroviniu išskrido į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS).

2011 metais Honkonge vykusiame aukcione už 5,6 mln. JAV dolerių (14,3 mln. litų) buvo parduota vyno kolekcija, kurią per gyvenimą surinko garsusis britų kompozitorius Endrius Loidas Veberis.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai