2020 metų vasaros Olimpinių žaidynių Tokijuje talismanas buvo pavadintas Miraitova. Šis vardas susideda iš japonų žodžių "mirai" (ateitis) ir "tova" (amžinybė). Dėl koronaviruso pandemijos žaidynės buvo atidėtos į šiuos metus, tačiau buvo nuspręsta palikti prierašą "2020".

1976 metų žiemos Olimpinės žaidynės vyko Austrijos mieste Insbruke. Būtent tada prasidėjo oficialių žiemos Olimpinių žaidynių talismanų istorija, nors Vasaros žaidynėse jų jau buvo. Talismanu tapo Sniego senis, kuris turėjo rankas ir kojas, o ant galvos buvo raudona kepurė.

2010 metų žiemos Olimpinių žaidynių Vankuveryje talismanais iš karto tapo keli veikėjai. Tai buvo vandenynų ir miškų gyventojų, taip pat mitologiniai vaizdai. Tai buvo Miga — išgalvotas jūros lokys, pusiau blezdinga, pusiau baltas baribalas. Pūkuotas Kuatči — "sniego žmogus". Taip pat neoficialiu talismanu tapo Mukmuk — Vankuverio švilpikas. Nuotraukoje: mergina laiko Migą ir Mukmuką.

1994 metų žiemos Olimpinių žaidynių šeimininke tapo Norvegija. Varžybos vyko Lilehameryje. Pirmą kartą talismanais tapo žmonės. Tai buvo norvegų legendų herojai, brolis ir sesuo Hokonas ir Kristin, pasipuošę tautiniais kostiumais.

1980 metais Olimpinės žaidynės vyko Maskvoje. Oficialiu simboliu buvo išrinktas Rudasis lokys, kuris visame pasaulyje asocijuojasi su Rusija. Talismano atributu tapo platus diržas, nudažytas olimpinėmis spalvomis su penkių žiedų pavidalo sagtimi.

2004 metų vasaros Olimpinių žaidynių Atėnuose talismanais tapo brolis ir sesuo Fevos ir Afina. Simbolių prototipais tapo antikiniai vaizdai. Jie buvo pagaminti kaip tikslios senovės graikų lėlių kopijos.

Kobis — oficialus 1992 metų Vasaros olimpinių žaidynių talismanas Barselonoje (Ispanija). Katalonijos aviganis buvo pagamintas kubizmo stiliumi, o patį vaizdą labai pamėgo ispanai.

2016 metų vasaros Olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire talismanas buvo Vinisius. Tai buvo geltonas žvėris, panašus į katę.

1984 metų Žiemos žaidynėse Jugoslavijoje oficialus talismanas buvo vilkutis Vučko. Jis turėjo simbolizuoti draugiškus žmonių ir gyvūnų santykius. Nuotraukoje: Vučko su kitos Olimpiados talismanu — meška Houdi.

2006 metų žiemos olimpinių žaidynių Turine talismanas buvo Neve ir Glic. Tai buvo sniegas ir ledas. Jie buvo pirmieji negyvi personažai žaidynių istorijoje.

2012 metų vasaros Olimpinės žaidynės vyko Londone. Neįprastu talismanu tapo Venlok. Tai buvo animacinis plieno lašas iš plieno gamyklos Boltone.

Tigras Suhoran tapo 2018 metų Žiemos olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje simboliu.

2000 metų Olimpinių žaidynių Sidnėjuje talismanais buvo išrinkti Ančiasnapis Sid, Kookabara Oli ir Echidna Mili. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad šie gyvūnai gyvena tik Australijoje.

1996 metų Olimpinių žaidynių talismanu tapo į nieką nepanašus padaras Izi. Jis buvo sugeneruotas kompiuteryje. Vėliau personažas pripažintas nesėkmingiausiu Žaidynių istorijoje.

2008 metų Olimpinių žaidynių Pekine talismanais tapo Likimo vaikai (Fuva), kurių buvo penki: Bei-Bei, Cin-Cin, Huan-Huan, In-In ir Ni-Ni. Tai penki gamtos elementai: vanduo, miškas, ugnis, žemė ir dangus.

XXII žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje vienu metu buvo trys talismanai: Zuikis, Baltasis lokys ir Leopardas.

Iš viso princo Filipo laidotuvėse dalyvavo apie 30 žmonių. Šį nedidelį skaičių paaiškina su koronavirusu susiję apribojimai. Pagal ankstesnius planus, laidotuvėse turėjo dalyvauti 800 žmonių.

Į gedulo ceremoniją susirinko tik artimiausi žmonės iš Filipo Mautnbeteno aplinkos.

Nuotraukoje: karalienė Elžbieta II vyro laidotuvėse.

Prieš palaidojimą princo Filipo atminimas pagerbtas tylos minute. Pradžioje ir pabaigoje kariai paleido po šūvį iš devynių aikštelių.

Nuotraukoje: princas Čarlzas, princesė Ana ir karališkosios šeimos nariai princo Filipo laidotuvėse.

Į savo senelio laidotuves iš JAV atvyko princas Haris. Tai tapo jo pirmuoju viešu pasirodymu su karališkosios šeimos nariais po skandalingo interviu su Opra Vinfri. Jo žmona Megan Markl liko JAV, ji laukiasi kūdikio, ir gydytojai rekomendavo jai likti namuose.

Paskui princo karstą ėjo visi keturi jo vaikai, anūkai, žentas ir keli rūmų darbuotojai. Procesiją lydėjo kelių kariuomenės rūšių atstovai.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas nedalyvavo laidotuvėse, nes karantino apribojimų metu jis atsisakė vietos karališkosios šeimos narių labui.

Elžbieta II laidotuvėse sėdėjo viena dėl karantininių apribojimų. Kartu su princu Filipu ji nugyveno 73 metus.

Nuotraukoje: Kornvalio hercogienė Kamila ir Kembridžo hercogienė Keitė.

Laidotuvių ceremoniją vedė Vestminsterio abatijos abatas Deividas Hoilas ir Kenterberio arkivyskupas Džastinas Velbis. Mažas choras iš keturių žmonių atliko giesmes, kurias pasirinko Edinburgo kunigaikštis savo laidotuvių ceremonijai.

Princas Filipas mirė balandžio 9 d., likus dviem mėnesiams iki jo šimtmečio. Jis ilgiausiai per visą Didžiosios Britanijos istoriją liko konsortu ir pasiekė visų Britanijos karališkosios šeimos narių gyvenimo trukmės rekordą istorijoje.

Tačiau be visų karališkųjų pareigų, svarbiausia, jis buvo pagrindinė karalienės atrama, kaip ji pati prisipažino. Pirmą kartą jie susitiko, kai Elžbietai buvo tik 13 metų, o Graikijos princui Filipui — 18, ir jie visą gyvenimą nugyveno kartu.

Hercogas palaidotas koplyčios karališkajame laidojimo rūsyje, tačiau mirus našlei princo palaikai bus perkelti į tą vietą koplyčioje, kur palaidoti karalienės tėvai — karalius Jurgis VI ir karalienė Elžbieta, jos jaunesnioji sesuo princesė Margaret ir kur bus palaidota pati Elžbieta II. 73 metus kartu nugyvenusi pora vėl galės susivienyti.