Vienas pagrindinių vasario įvykių tapo slidinėjimo centrų atidarymas. Lietuvoje jų yra šeši. Didžiausias subruzdimas kilo prieš atidarant Liepkalnio slidinėjimo centrą Vilniuje.
Visi bilietai buvo išpirkti iš anksto, o centro šlaituose susirinko nemažas skaičius žiemos sporto mėgėjų. Patalpose esančios kavinės ir tualetai yra uždaryti, lankytojams įrengti biotualetai.
Vyriausybė kaip vieną iš karantino sušvelninimo priemonių pasirinko Liepkalnio slidinėjimo centro atidarymą Lietuvoje.
Žiemą Liepkalnyje yra dešimt trasų, kurios yra reguliariai prižiūrimos.
Jos yra suskirstytos pagal sunkumo lygį, todėl visi — nuo pradedančiųjų iki profesionalių — ras sau tinkamą maršrutą.
Bendras trasų ilgis — 2,6 kilometro.
Kalne įrengta moderni dirbtinio sniego gaminimo sistema, leidžianti šlaitus paruošti ir atidaryti slidininkams.
Šį sezoną pradedantiesiems ir vaikams taip pat bus lengviau, nes trasoje įrengtas patogus juostinis keltuvas.
Slidinėti Liepkalnyje galima ir esant aukštesnei nei nulio temperatūrai, nes minimalus sniego dangos storis yra 30 centimetrų, todėl sniegas tirpsta negreitai.
Slidinėjimo centrą atidaryti pasiūlė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Lietuvoje iš viso yra šeši slidinėjimo centrai.
Kartu su slidinėjimo centrais buvo pasiūlyta atidaryti parduotuves su atskiru įėjimu iš gatvės, taip pat pradėti teikti kosmetologijos paslaugas.
Tačiau Vyriausybė peržiūrėjo pasiūlymą tik dėl slidinėjimo kurortų.
Šiuo metu šalyje yra uždaryta daugybė parduotuvių, sporto ir pramogų įstaigų, judėjimas tarp savivaldybių ir susitikimai viešose vietose yra riboti.
Lietuvoje iki vasario pabaigos įvestas karantinas.
Antrasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas lapkričio pradžioje. Nuo tada respublikoje neveikia maisto prekių parduotuvės, paslaugų įstaigos, muziejai ir parodos. Pirmieji sušvelnimai kultūros srityje buvo padaryti tik praėjusią savaitę.
Lietuvos menininkai šeštadienį išėjo į akciją "Einanti paroda", kad atkreiptų valdžios dėmesį į savo problemas ir išsiųsti peticiją.
Prie Aušros Vartų susirinkę sostinės kultūrinės aplinkos atstovai su savo darbais nuvyko į Katedros aikštę.
Nuotraukoje: taikaus menininkų protesto Lietuvos sostinėje dalyvis.
Tuo pačiu metu, pasak akcijos dalyvių, muziejai ir galerijos Vilniuje gali dirbti saugiu lankytojams ir darbuotojams režimu.
Nuo šeštadienio Vyriausybė priėmė karantino sušvelnimo priemonių paketą. Dabar leidžiama aplankyti pažintinius ir turistinius takus, parkus, muziejus, galerijas ir kitas parodų įstaigas, sodus atvirose vietose grupėms iki penkių žmonių.
Menininkai paragino valdžios institucijas atkreipti dėmesį į tai, kad didelės parduotuvės veikia, aptarnaudamos daugybė žmonių, tačiau kultūros sektoriaus darbuotojai negali organizuoti parodų, nes jiems taikomi griežti reikalavimai.
Pasak protestuotojų, valdžios veiksmai kultūros srityje kenkia ne tik meno žmonėms, bet ir paprastiems gyventojams.
Kaip priminė protestuotojai, žmonėms reikia ne tik duonos, bet ir reginių.
Nuotraukoje: taikios menininkų protesto akcijos Vilniuje dalyviai.
Žurnalistai visame pasaulyje sugebėjo užfiksuoti nuoširdžias žmonių, atvykusių pasiskiepyti COVID-19 vakcina, emocijas. Kai kurie žmonės gauna pirmąjį vakcinos komponentą, kiti — antrąjį.
Įvairių šalių žmonių reakcija į skiepus nuo COVID-19 — Sputnik Latvija nuotraukų galerijoje.
Serum Institute of India darbuotoja vakcinavimo bendrovės "AstraZeneca" preparatu "CoviShield" metu
90 metų Justina Batista skiepijimo Kinijos "Sinovac" vakcina metu, Brazilija
Medicinos darbuotoja Pam Peter ruošiasi antrajam COVID-19 vakcinos komponentui, Florida, JAV
Sibiro federalinio universiteto medicinos darbuotoja vakcinuojama "Sputnik V", Krasnojarskas
100 metų amžiaus globos namų gyventoja skiepijama vakcina Oxford/AstraZeneca, Londonas
Slaugytoja per vakcinavimo pratybas Kavasakyje, Japonijoje
Globos namų gyventojas skiepijimo preparatu "PfizerBioNTech" metu, Albanija
Sveikatos priežiūros darbuotoja skiepijama vakcina "Johnson & Johnson", Pietų Afrika
Vyras gauna pirmąją vakciną nuo COVID-19, Indonezija
Ligoninės darbuotojas skiepijamas preparatu "AstraZeneca", Kabulas, Afganistanas
Gydytojas, infekcinių ligų skyriaus vedėjas Giovanni Di Perry skiepijimo metu, Turinas, Italija
Sverdlovsko srities Staroutkinsko kaimo gyventojas vakcinacijos metu
98 metų Henry (Jack) Vokes po vakcinacijos preparatu "Pfizer&BioNTech", Bristolis, JK
Medicinos darbuotojas skiepijamas preparatu "Sputnik V", Karakasas, Venesuela
VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Yra daugybė vaistų ir produktų, kurie keičia dantų spalvą, sakė Irina Makejeva, Borovskio Sečenovo universiteto odontologijos instituto direktorė.
Paprastai tai yra maistas, kuriame yra rūgšties ir pigmentų. Tarp sniego baltumo šypsenos priešų pirmiausia yra mėlynės, juodieji serbentai, marinuoti burokėliai, vyšnios, vyšnių sultys, raudonasis vynas. Gazuoti gėrimai, padažai, prieskoniai ir, žinoma, arbata ir kava daro įtaką dantų spalvai.
"Be to, arbata yra daug stipresnė. Taip yra dėl to, kad joje yra ne tik pigmentų ir rūgščių, bet ir taninų", — agentūrai "Moskva" sakė Irina Makejeva.
Odontologai visada atpažįsta arbatos mėgėjus. Tačiau neturėtumėte atsisakyti mėgstamo gėrimo. Gydytoja pataria po kiekvieno arbatos gėrimo praskalauti burną ar ištepti specialiomis putomis, taip pat nepamiršti valytis dantų ryte ir vakare.