Šeštadienį, sausio 30 dieną, Italijos valdžia nusprendė sušvelninti karantino režimą daugumoje šalies regionų.
Tai leido nuo vasario 1 dienos vėl atidaryti daugumą pagrindinių Italijos ir Vatikano muziejų. Tiesa, juos aplankyti galima tik darbo dienomis ir dažniausiai tik užsirašius iš anksto. Lankytojų skaičius yra griežtai ribotas.
Muziejaus lankytojai privalo dėvėti kaukes ir išlaikyti socialinį atstumą. Prie įėjimo visiems matuojama temperatūra. Tačiau net ir su visais šiais apribojimais, muziejų atidarymas yra puikus įvykis tiek pačioms kultūros institucijoms, tiek visuomenei.
Pažiūrėkite, kaip atrodė Romos muziejai atidarymo dieną. Daugiau informacijos — Sputnik Latvija nuotraukose.
Pirmieji lankytojai gauna gėlių iš Vatikano muziejaus direktorės Barbaros Jattos (kairėje), 2021 metų vasario 1 d.
Vyras leidžiasi Bramantės laiptais Vatikano muziejuje, 2021 metų vasario 1 d.
Siksto koplyčios lankytojas Vatikano muziejaus atidarymo dieną, 2021 metų vasario 1 d.
Koliziejus, 2021 metų vasario 1 d.
Rafaelio stancos Vatikano muziejuje, vėl atidarytame po karantino, 2021 metų vasario 1 d.
Pianistas repetuoja prieš koncertą Koliziejuje, 2021 metų vasario 1 d.
Vatikano muziejus atidarymo panaikinus apribojimus dieną, 2021 metų vasario 1 d.
Sfera Vatikano muziejuje atidarymo dieną, 2021 metų vasario 1 d.
Lankytojas apžiūri Siksto koplyčią Vatikano muziejaus atidarymo dieną, 2021 metų vasario 1 d.
Lankytojai Nekaltojo Prasidėjimo salėje Vatikane, 2021 metų vasario 1 d.
Tuščias Vatikano muziejaus koridorius, 2021 metų vasario 1 d.
Vyriausiasis Vatikano muziejų raktininkas, 2021 metų vasario 1 d.
Lankytojai Vatikano muziejuje, 2021 metų vasario 1 d.
Mergina bėga prie Vatikano muziejaus įėjimo, 2021 metų vasario 1 d.
Vilniuje Antakalnio kapinėse prie karo memorialo vyko iškilminga atminimo ceremonija.
Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, susirinkusieji atėjo padėti gėlių ir vainikų prie memorialo žuvusiems už Lietuvos, Europos ir Rusijos išvadavimą nuo nacių okupantų.
Iš viso Lietuvoje palaidota daugiau kaip 80 tūkstančių sovietų karių, kurie atidavė gyvybę kovoje su fašizmu.
Atminimo akcija Vilniuje Tėvynės gynėjo dienai paminėti
Paminklą aplankė Rusijos ir Baltarusijos ambasadų darbuotojai, Antrojo pasaulinio karo veteranų organizacijos nariai, kovoję antihitlerinės koalicijos pusėje, sovietų armijos veteranų asociacijos ir visuomenės atstovai.
Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, tai yra labai svarbi šventė. Šią dieną Rusijoje prisimena visus tuos, kurie atidavė gyvybę už TSRS ir Europos išvadavimą iš nacių.
Isakovas taip pat pasveikino Lietuvos veteranų organizacijos pirmininką, Didžiojo Tėvynės karo veteraną Julių Deksnį.
Kaip sakė pats Deksnys, tol, kol veteranai gyvi, jie visada minės šią šventę.
"Mes tikime, kad po mūsų mūsų vaikai oriai minės šią dieną", - sakė Deksnys.
Nuotraukoje: Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai neša vainikus prie paminklo Antakalnio kapinėse.
Nuotraukoje: Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai neša vainikus prie paminklo Antakalnio kapinėse.
Kaip sakė Deksnys, veteranų organizacijos filialai visoje Lietuvoje vasario 23 dienos garbei antradienį dėjo gėles ir vainikus prie žuvusių didvyrių paminklų. Nuotraukoje: Viktoras Orlovas,"Užmiršti kariai" karo istorijos asociacijos vadovas (dešinėje)
Prie karo memorialo, įrengto 1951 metais, palaidota daugiau kaip trys tūkstančiai III Baltarusijos fronto karių, žuvusių 1944 metų vasarą mūšiuose dėl Vilniaus išlaisvinimo.
Tarptautinėje kosminėje stotyje esantys viso pasaulio astronautai dažnai fotografuoja gražiausias ir neįprasčiausias Žemės vietas. TKS orbita yra apie 417,9 kilometro.
Astronautai sako, kad visos žmogaus veiklos rūšys yra labai aiškiai matomos iš kosmoso, ypač jei tai susiję su aplinka, išsiliejus naftai. Iš žmogaus sukurtų architektūros objektų matomos piramidės. Taip pat labai lengva fotografuoti Italiją ir Ispaniją.
Sniegu padengtas Fudzijamos kalnas Japonijoje, kurį užfiksavo japonų astronautas Soichi Noguchi. Tai aktyvus stratovulkanas Honšiu saloje. Šiuo metu jis laikomas silpnai aktyviu, paskutinis išsiveržimas buvo 1704–1708 metais.
Pekinas naktį, užfiksuotas Rusijos kosmonauto Sergejaus Kud-Sverčkovo. Tai yra didžiausia geležinkelio ir kelių sankryža bei vienas pagrindinių oro mazgų šalyje. Be to, Pekinas yra KLR politinis, švietimo ir kultūros centras.
Judančios dykumos kopos Arabijoje, kurias užfiksavo Rusijos kosmonautas Sergejus Kud-Sverčkovas. Didžioji teritorijos dalis yra negyvenama dėl dažnų smėlio ir dulkių audrų, stipraus vėjo ir didelių dykumoms būdingų paros temperatūros amplitudžių.
Širdies formos Tupai atolas, kurį užfiksavo Rusijos kosmonautas Sergejus Kud-Sverčkovas. Šis platus koralinis rifas centre supa seklias, smėlėtas marias. Pačiame rife išsiskiria du dideli masyvai — didelė sala vakaruose ir mažos salos rytuose.
Smėlio audra, kilusi iš Sacharos dykumos, užfiksuota Rusijos kosmonauto Sergejaus Kud-Sverčkovo. Tai didžiausia karšta dykuma ir antra dykuma Žemėje pagal plotą.
Armėnijoje esančio Sevano ežero vaizdas iš kosmoso, kurį užfiksavo japonų kosmonautas Soichi Noguchi. Tai didžiausias Kaukazo ežeras, esantis Armėnijos aukštumose. 1978 metais čia buvo sukurtas natūralus nacionalinis parkas "Sevan".
Kosminis Žaliojo Kyšulio vaizdas, kurį užfiksavo Rusijos kosmonautas Sergejus Kud-Sverčkovas. Jis garsėja kreolų kultūra, jungiančia portugalų ir afrikiečių tradicijas.
Rusijos kosmonauto Sergejaus Kud-Sverčkovo užfiksuoti sidabriniai debesys. "Pirmą kartą ISS-64 operacijos metu man pavyko užfiksuoti naktinius debesėlius. Ploni, permatomi, pasirodantys labai trumpą laiką. Tai yra aukščiausi debesų dariniai, atsirandantys 70–95 kilometrų aukštyje!" — įspūdžiais dalijosi kosmonautas.
Vaizdas iš Etnos kalno Sicilijoje, kurį užfiksavo Rusijos kosmonautas Sergejus Kud-Sverčkovas. Tai didžiausias aktyvus ugnikalnis Europoje. Jis išsiveržia reguliariai. Remiantis statistika, maždaug kartą per 150 metų išsiveržimai visiškai sunaikina vieną iš netoliese esančių gyvenviečių.
Karakorumo kalnyno vaizdas iš kosmoso, kurį užfiksavo Rusijos kosmonautas Sergejus Kud-Sverčkovas. Jis yra vakarų Himalajų grandinės šiaurės vakaruose. Senovės sanskrito tekstuose šiai vietovei apibūdinti buvo naudojamas vardas Krišnagiris ("Juodieji kalnai").
Viena pagrindinių gamtinių lankytinų vietų Australijoje yra Urulu uola. Kasmet jos pamatyti atvyksta daugiau nei 400 tūkst. Ši masyvi ovalo formos, oranžinės ir rudos spalvos uolienų dalis susidarė geologinių procesų metu maždaug prieš 680 milijonų metų. Uolos spalva keičiasi pagal dienos laiką ir apšvietimą, ir gali būti nuo ryškiai oranžinės iki tamsiai violetinės. Ant sienų išliko senovės aborigenų piešiniai.
Irano Dešte Luto dykuma, kurią vietiniai vadina Gendom Berian ("sudegę kviečiai"). Manoma, kad ant karštų akmenų palikta duona visiškai nusvyla. Dykuma išmarginta milžiniškomis uolienomis, plika akimi matomos vienos iš aukščiausių pasaulyje TKS matomos smėlio kopos, druskos plotai, smegduobės ir apleisti rūmai.
Afrikos Čado ežeras yra unikali gamtos vieta. Jo kilmė siejama su žemės plutos įlinkiu, kuris tapo ežero įduba. Vietiniai gyventojai ežerą vadina "Sacharos jūra", o išvertus iš to regiono kalbos žodis "čadas" reiškia "didelis vanduo".
VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatyti 538 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės, praneša Statistikos departamentas.
Sergamumas koronavirusine infekcija per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 244.9 atvejus.
Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 196 047 tūkst. COVID-19 atvejų, pasveiko 181 809 ir mirė 3 209 žmonės.
Šiuo metu sergančiųjų skaičius siekia 7 550 (deklaruotas: 55 469). Praėjusią parą pirma vakcinos doze paskiepyti 9 642, antra — 880 žmonių.
Šalyje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki vasario pabaigos. Vyriausybė patvirtino planą, kaip palengvinti apribojimus, atsižvelgiant į atvejų skaičių. Pakeitimai liečia ne maisto prekių parduotuves, maitinimo įstaigas ir paslaugų sektorių.