Marsaeigis "Perseverance" vasario 18 dieną nusileido netoli Jezero kraterio Raudonojoje planetoje. Jo pagrindinė užduotis yra ne tik rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius, bet ir populiarinti Marso tyrimus.
Jis pažvelgs į Marsą su 23 fotoaparatais, visomis akimis, sakė Rusijos ekspertas, Kosmoso politikos instituto vadovas Ivanas Moisejevas. Roveris turi skirtingas kameras su skirtingais poslinkiais bei židinio nuotoliu. Tai labai galinga optinė sistema, leidžianti siųsti nuotraukas ir panoramas į Žemę ir atlikti "vizualiai gražius", aukštos kokybės perdavimus.
Jo kelionė į Marsą užtruko daugiau nei šešis mėnesius. Raketnešis "Atlas V" su roveriu buvo paleistas 2020 metų liepos 30 dieną iš paleidimo vietos Kanaveralo kyšulyje, Floridoje. Roveris į Marso atmosferą pateko maždaug 19 tūkstančių km/h greičiu. Prieš tai pagrindinis jo variklis buvo atskirtas, kaip planuota.
Naujosios amerikietiškos transporto priemonės nusileidimas buvo sunkiausia misijos dalis. Pagal naująją sistemą, stotis galėtų sekti paviršių ir koreguoti roverio trajektoriją, jei atsirastų kliūčių, pavyzdžiui, uolų.
Siekiant sumažinti judėjimo greitį, parašiutas išsiskleidė, tada roverio korpusas, skirtas apsaugoti jį nuo aukštos temperatūros poveikio, atskirtas. Paskutiniame etape pradėjo veikti stabdžių varikliai. NASA pareigūnai nusileidimą pavadino sėkmingu.
Pagrindinis "Perseverance" uždavinys yra ne tik rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius, bet ir populiarinti Marso tyrimus. Jis pažvelgs į Marsą 23 kameromis, visomis "akimis".
"United Launch Alliance Atlas V" raketa su marsaeigiu "Perseverance" 2020 metų liepos 30 dieną pakilo iš Kanaveralo kyšulio, Floridoje, JAV.
Marsaeigis "Perseverance" artėja prie Marso — NASA iliustracija.
Marsaeigio "Perseverance" nusileidimo į Marsą seka 2021 metų vasario 18 dieną.
Šioje iliustracijoje marsaeigis "Perseverance", artėdamas prie Marso paviršiaus, paleidžia nusileidimo etapo variklius.
Marsaeigis "Perseverance" į planetos paviršių buvo nuleistas naudojant reaktyvinį variklį "Sky Crane". Naujosios amerikietiškos transporto priemonės nusileidimas buvo sunkiausia misijos dalis. Pagal naująją sistemą, stotis galėtų sekti paviršių ir koreguoti marsaeigio trajektoriją, jei atsirastų kliūčių, pavyzdžiui, akmenų.
NASA roveris yra didžiausia, sunkiausia ir pažangiausia transporto priemonė, kada nors išsiųsta į Raudonąją planetą.
Šioje iliustracijoje "Perseverance" marsaeigis naudodamas grąžtą surenka uolienų pavyzdį Marse.
Kai visi patikrinimai bus baigti, marsaeigis pradės ieškoti praeities Raudonojoje planetoje pėdsakų. Nuo nusileidimo vietos jis judės į šiaurės vakarus. Marsaeigis turi rinkti dirvožemio mėginius, ypač tose vietose, kur kadaise buvo ežeras.
"Perseverance" komandos nariai 2021 metų vasario 18 dieną NASA "Jet Propulsion" laboratorijoje, Pasadenoje, Kalifornijoje, JAV, švenčia sėkmingą nusileidimą Marse.
Nusileidimas Marse buvo tiesiogiai transliuojamas per "Piccadilly Lights" Londono centre.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas stebėjo sėkmingą NASA "Perseverance" nusileidimą 2021 metų vasario 18 dieną.
Pirmieji vaizdai pradėjo pasirodyti iškart po to, kai 2021 metų vasario 18 dieną erdvėlaivis sėkmingai nusileido Marse. Pirmosiomis dienomis pagrindinė užduotis yra konfigūruoti marsaeigio programinę įrangą, įskaitant duomenų perdavimo į Žemę sistemas. Be to, norint išsiaiškinti vietovės ypatybes, bus daromi panoraminiai vaizdai. Vėliau numatoma, kad marsaeigis atliks keletą trumpų kelionių — apie 5 metrus ir atgal.
Maždaug per tris savaites NASA ekspertai ketina pasirinkti vietą, kurioje būtų išbandytas sraigtasparnis "Ingenuity", pritvirtintas prie marsaeigio. Visų pirma su juo planuojama fotografuoti. Tikimasi, kad išradimas pirmąjį skrydį atliks pavasarį.
Dalyvavimas Sanremo festivalyje žymėjo daugelio dabar garsių italų dainininkų, tokių kaip Andrea Bocelli, Paola ir Chiara, Laura Pausini, Eros Ramazzotti ir Gigliola Cinquetti, karjeros pradžią.
Sanremo festivalis transliuojamas Europos transliuotojų sąjungos šalyse ir yra vienas pagrindinių įvykių Italijos žiniasklaidoje.
Kasmetinis italų dainų festivalis rengiamas Sanremo mieste. Šiemet jis prasidėjo kovo 2 dieną ir baigsis kovo 6 dieną.
Tai yra originalių italų kompozitorių dainų, kurios anksčiau nebuvo atliekamos viešai, konkursas.
Nugalėtojas išrenkamas profesionalios žiuri sprendimu arba visuomenės balsavimu. Manoma, kad būtent šis festivalis įkvėpė kurti "Euroviziją". Nuotrauka: dainininkas Achille Lauro.
Beje, tradicija rinkti dalyvį, kuris atstovaus Italijai "Eurovizijos" konkurse, buvo atkurta 2011 metais. Nuotraukoje: laidų vedėjas Amedeo Sebastianas su futbolininku Zlatanu Ibrahimovičiumi.
Pirmasis festivalis Sanremo mieste įvyko 1951 metų sausio 29–31 dieną. Jis buvo transliuojamas per radiją "Rai 1". Jame dalyvavo tik vienas duetas ir du dainininkai.
Pirmoji konkurso tiesioginė televizijos transliacija įvyko 1955 metais. Kasmet nuo 1984 metų, išskyrus 2004 metus, konkursas vyko dviejose grupėse: apdovanojimai pradėti teikti nominacijoje "Nauji balsai".
Aštuntajame dešimtmetyje vis labiau populiarėjant festivaliui už Italijos ribų, apie tai sužinojo ir Sovietų Sąjunga, pirmiausia iš daugelio išgarsėjusių dalyvių: Domenico Modugno, Adriano Celentano, Mina, Gianni Morandi. Nuotraukoje: aktorė Matilda De Angelis ir futbolininkas Zlatanas Ibrahimovičius.
1986 metų balandžio 9 ir 12 dienomis "Ostankino" koncertų studijoje vyko koncertai "Sanremo gėlės ir dainos Maskvoje", kuriuose pasirodė dauguma festivalio dalyvių, vedėjai buvo Milva ir Ala Pugačiova.
1987 metais Pugačiova tapo pirmąja tarybine festivalio viešnia, paskutiniame vasario 7 dienos vakare pristatė konkurso dalyvius: grupę "Le Orme", taip pat padainavo savo dainą "Nado že".
2001 metais valstybiniuose Kremliaus rūmuose vyko koncertas "Sanremas Kremliuje", o po to kelis kartus buvo surengti panašūs koncertai (tarp jų "2004 metų Sanremas Kremliuje renka draugus", 2004 metais "Retro FM Sanremo" 2013 m.), šiuose koncertuose pasirodė daugelis skirtingų metų festivalio nugalėtojų ir dalyvių.
Jau protestams prasidėjus, Vyriausybė posėdyje priėmė sprendimą atnaujinti praktikos egzaminus "Regitroje" ir iš dalies leisti atnaujinti vairavimo mokyklų veiklą. Sprendimas įsigalioja nuo kovo 10-osios.
Protesto akcijos vyko Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat Marijampolėje.
Karantinas Lietuvoje galioja iki kovo pabaigos. Šiandien Vyriausybė nusprendė švelninti apribojimus, nepaisant sergamumo tendencijų.
Gruodžio pabaigoje vyriausybė nusprendė laikinai uždrausti vairavimo praktikos egzaminus "Regitroje", sprendimas buvo susijęs su dideliu COVID-19 atvejų skaičiumi
Protesto akcijų koordinatoriai sakė, kad sieks, jog valdžia išgirstų ne tik jų pageidavimą leisti egzaminą laikyti "Regitroje", bet ir leisti veikti vairavimo mokykloms.
Vairavimo mokyklų darbuotojai taip pat prarado dalį savo uždarbio.
Protesto akcijos vyko Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei Marijampolėje.
Akcijos dalyviai reikalavo panaikinti "neadekvačius karantino suvaržymus" vairavimo mokykloms ir "Regitrai".
Pažymima, kad organizatoriai Arnoldas Žaltkovskis ir Neringa Pekarskaja leidimus akcijai gavo iš Vilniaus miesto valdžios ir policijos.
Akcijoje dalyvavo vairavimo mokyklos "Dorkanas" ir "Rigveda".
Kai kurie akcijos dalyviai tvirtino, jog slapta neteisėtai vairavimo pamokos vis dėlto vyko, esą yra ir oficialiai užfiksuotų nelegalių pamokų atvejų.
Vairavimo instruktoriai stebėjosi valdžios priimtu sprendimu leisti atnaujinti veiklą grožio sektoriui, tačiau neleisti atnaujinti vairavimo pamokų.
Vilniuje protestuotojai susirinko netoli Seimo rūmų esančios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prieigose.
Protestuotojai atsinešė plakatus ir ant motorolerių, dviračių ir automobilių užklijavo ženklą "M".
Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti praktinį vairavimo mokymą.
Nuo kovo 10 dienos leista teikti transporto priemonių vairavimo mokymo ir egzaminavimo paslaugas.
Į tokią akciją dešimtys dalyvių susirinko visos Lietuvos didžiuosiuose miestuose.
Pirmiausia sumanios Lietuvos žvalgybos operacijos dėka pavyko nukreipti Rusijos šnipinėjimo agentūros pajėgas nuo pagrindinio praėjusių metų įvykio — Seimo rinkimų. Lietuvos politinio elito karštas Baltarusijos opozicijos palaikymas išblaškė dėmesį. Tai sudarė oponentams įspūdį, kad "fronto pralaužimas" įvyks būtent Minsko kryptimi Astravo AE srityje. Ten buvo mesti pagrindiniai rezervai. Ir Kremliui nepakako jėgų kištis į Lietuvos seimūnų rinkimus.
"2020 metais vykusiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams nei Rusijos propagandistai, nei Kremliaus režimo pareigūnai didelio dėmesio neskyrė, rinkimų kampanijos metu nebuvo užfiksuota sistemingų bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus", — skelbiama vertinime.
Buvo dedama daug pastangų, kad būtų išardytas šnipų tinklas ir vietos nesantaikos kėlėjų pogrindis. Streikininkų ir agentų, taip pat profesionalaus operatyvininkų darbo dėka, prieš rinkimus pavyko susilpninti jų pajėgas.
"Jiems nepavyko sudaryti bendro rinkimų sąrašo dėl tarpusavio konfliktų ir organizacinių įgūdžių trūkumo, o kai kurių iš jų bandymai rinkti parašus kaip nepriklausomiems kandidatams baigėsi nesėkme", — pateikė ataskaitą VSD.
Na, toliau, mielas skaitytojau, tu viską žinai. Rinkimus laimėjo teisingiausios politinės jėgos — krikščionių konservatoriai ir rožiniai liberalai. Tačiau dar per anksti atsipalaiduoti. Po dvejų metų vyks vietos valdžios rinkimai. O Kremliuje nemiega. Rusijos ČK jau kuria naują klastą ir siunčia agentus į Lietuvą, kad sužinotų, kur yra Lietuvos miestų ir regionų Seimas, ministerijos ir vietos valdžios pastatai.
Vieną tokių šnipų, kaip du vandens lašai, panašų į "artimiausią Vladimiro Putino draugą", verslininką Jevgenijų Prigožiną, budrūs Lietuvos žvalgybos pareigūnai atsekė prie pat sienos Vilniaus oro uoste. Jau seniai žinoma, kad Rusijos šnipai, įpratę prie demonstratyvumo ir prabangos, privačiais lėktuvais skrenda į pasaulio demokratijos šalis ir atvirai vaikšto po sostines, nesidrovėdami fotografuojasi strateginių objektų — parlamentų, vyriausybių, ministerijų ir netgi NATO karinių bazių fone. Įžūlus, žinai!
Baltarusių kolegos prilygsta jiems. Prisižiūrėję filmų apie Džeimsą Bondą, Baltarusijos saugumo pareigūnai vilioja Lietuvos piliečius į "medaus spąstus". Toks patiklus lietuvis, žinantis valstybės paslaptis, atvyks į Minską ar Gomelį nusipirkti pigių cigarečių, degtinės ar benzino, o ten jo laukia graži čekistė. Ir štai — jie jau kartu lovoje! Ir vėliau grasina nusiųsti nuotraukas žmonai, jei jis neišduos "karinės paslapties". Bet lietuviai yra savo šalies patriotai. Net bijodami atskleisti trumpalaikę svetimavimą, jie nepasiduoda provokacijoms. Iš karto grįžę į gimtinę, jie skuba atgailauti į VSD. Netikite? Štai jums didvyriško 34 metų Lietuvos piliečio pavyzdys.
Tačiau kinų šnipai elgiasi sudėtingiau, o ne gremėzdiškai, kaip rusai ar baltarusiai. Su šmaikščia šypsena veide jie įsigyоф pasitikėjimą labai viliojančiais pasiūlymais. Jie siunčia humanitarinę pagalbą kaukių ir testų forma koronaviruso pandemijos metu. Jie siūlo naujausias technologijas ir milijardus dolerių investicijų į patiklias šalis. Bet mes žinome, kad tai ne iš grynos širdies, o tik dėl priedangos, norint sužinoti tą pačią Lietuvos "valstybinę paslaptį". O kas toji, ši paslaptis, kartais net patys Lietuvos žvalgybos pareigūnai nežino. Juk ji (paslaptis) yra paslėptas saloje, skrynioje, palaidotoje po šimtmečių senumo ąžuolu, pasodintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Net baisus šnipų navigacijos tinklas "Glonass" negali aptikti šios salos. Ir apie tą paslaptį Lietuvoje žino tik vienas žmogus. Jo vardas ir pavardė taip pat yra paslaptis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.