Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje įvestas antrasis karantinas. Jis preliminariai pratęstas iki balandžio pradžios.
Kovo 15 dieną vyriausybė pratęsė judėjimo apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Taip pat pasikeis kultūrinių erdvių lankymo uždarose erdvėse tvarka — dabar vienam asmeniui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.
Planuojama, kad pagrindinės mokyklos bus atidarytos kitą savaitę, o tai turėtų sukelti naujų koronaviruso atvejų padidėjimą.
Atėjus pavasariui karantino apribojimai Lietuvoje buvo šiek tiek sušvelninti.
Vyriausybės sprendimu nuo kovo 15 dienos bus atidarytos parduotuvės, kurios turi atskirą įėjimą iš išorės ir kurių plotas viršija 300 kvadratinių metrų.
Visos maisto prekių parduotuvės ir vaistinės veikia kaip ir anksčiau. Kioskai taip pat atnaujino savo darbą.
Vienam lankytojui turėtų būti skirta 20 kvadratinių metrų ploto, arba vienu metu turėtų būti aptarnaujamas tik vienas žmogus.
Parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra prekyba maistu, gyvūnų pašarais, vaistais, gėlėmis, optika ir ortopedine įranga, lankytojui turėtų būti skirta 15 kvadratinių metrų.
Nuo kovo 15 dienos visose savivaldybėse veikia muziejai, galerijos ir kitos parodos.
Kultūros įstaigą vienu metu gali lankyti ne daugiau kaip du žmonės, vienos šeimos ar namų ūkio nariai.
Kartu su karantino palengvinimu paramos pareikalavo ir Lietuvos verslas. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija teigė, kad verslo sektorius gavo mažai vyriausybės paramos nuo pirmojo karantino įvedimo.
Šiuo atžvilgiu veiksmas vyko priešais pagrindinius kelių Lietuvos miestų pastatus, atkreipiant dėmesį į tai, kad viešbučių ir restoranų verslas šalyje praktiškai žuvo.
Pagrindines mokyklas Lietuvoje planuojama atidaryti kitą savaitę.
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II švenčia 95-ąjį gimtadienį. Šiemet didingos šventės nesitikima. Taip yra ne tik dėl besitęsiančios pandemijos, bet ir dėl to, kad karalienė gedi.
Visai neseniai mirė jos vyras princas Filipas, kuriam birželį turėjo sueiti 100 metų. Pora kartu nugyveno 73 metus.
Elžbieta II pasiekė Didžiosios Britanijos karūnos karalystės rekordą. Ji tapo seniausia ir ilgiausiai valdžiusia monarche šalies istorijoje, be to, ji yra seniausia laikinai vykdanti valstybės vadovės pareigas pasaulyje.
Karalienė Elžbieta II švenčia 95-ąjį gimtadienį balandžio 21 dieną. Balandžio pradžioje karališkąją šeimą ištiko tragedija. Mirė karalienės vyras princas Filipas, kuriam iki šimtmečio tebuvo likę pora mėnesių.
Karalienė ir jos vyras Filipas Bermuduose. Nuotrauka padaryta 1956 metų lapkričio 25 dieną.
Elžbieta II į sostą įžengė 1952 metų vasario 6 dieną. Tada jai buvo 25 metai. Ji karūnuota iškart po savo tėvo — karaliaus Jurgio VI — mirties. Nuotrauka padaryta 1955 metų liepos 20 dieną. Karalienė ir jos motina Elžbieta atvyko į Londono "White City" stadioną.
Oficiali karūnavimo ceremonija įvyko tik po metų Londono Vestminsterio vienuolyne. Nuotrauka padaryta 1954 metų vasario 6 dieną.
Elžbieta II laikoma ilgiausiai valdžiusia ir seniausia monarche Didžiosios Britanijos istorijoje. Nuotrauka padaryta 1987 metų rugpjūčio 4 dieną. Karalienė kartu su princese Diana. Ji mirė automobilio avarijoje 1997 metais.
Elžbietos II karaliavimas įvyko dėl daugelio svarbių įvykių Didžiosios Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. Nuotrauka padaryta 2011 metų gegužės 20 dieną.
Šiais metais karalienės gimtadienio šventė bus labai kukli dėl vyro mirties ir pasaulyje tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos. Nuotrauka padaryta 2004 metų vasario 5 dieną.
Šiuo metu karalienė gedi dvi savaites. Nuotrauka padaryta 2012 metų spalio 9 dieną.
Britanijos monarchija šiuo metu patiria krizę. Taip yra dėl princo Hario ir jo žmonos Megan Markl, kurie atsisakė karališkųjų titulų, taip pat vėlesnių jų viešų pareiškimų.
Oficialioje karališkosios šeimos Twitter paskyroje buvo paskelbta Elžbieta II žinutė. Ji dėkojo visiems, kurie parodė palaikymą po vyro Filipo mirties. Nuotrauka padaryta 1959 metų rugpjūčio 2 dieną.
Didžiosios Britanijos karalienė yra žinoma ne tik dėl ilgo valdymo, bet ir dėl ryškių drabužių. Nuotrauka padaryta 1955 metų rugpjūčio 20 dienos.
Vienas iš skiriamųjų jos aprangos bruožų yra galvos apdangalai. Per savo valdymo laikotarpį ji surinko daugiau nei penkių tūkstančių skrybėlių kolekciją. Nuotrauka padaryta 1972 metų birželio 30 dieną.
Prieš tapdama karaliene Elžbieta vilkėdavo "arbatėlės" sukneles su gėlių raštais ir tipiškus XX a. 3-iajam ir 4-ajam dešimtmečiui klostuotus sijonus.
Su amžiumi karalienės stilius pasikeitė. Įvairiaspalviai dviejų dalių kostiumai buvo ypač dažni. Nuotrauka daryta 2004 metų gegužės 26 dieną.
Karalienė Elžbieta II Adelaidėje, 1986 metais.
XXXII vasaros Olimpinės žaidynės, kurios turėjo vykti Japonijos sostinėje Tokijuje 2020 metais, pirmą kartą istorijoje buvo atidėtos. Priežastimi tapo visą pasaulį ištikusi koronaviruso pandemija. Jos taip pat vyks pirmą kartą per nelyginius metus. Atidarymo ceremonija numatyta 2021 metų liepos 23 d.
Vienas iš būdingų Žaidynių atributų yra talismanas. Tačiau pati tradicija atsirado ne iš karto, o iki 1968 metų tai buvo tik oficiali TOK įregistruota emblema. Pirmuoju talismanu tapo Raudonas jaguaras Vasaros olimpinėse žaidynėse Meksike. O Žiemos žaidynėse talismanai naudojami tik nuo 1976 metų.
2020 metų vasaros Olimpinių žaidynių Tokijuje talismanas buvo pavadintas Miraitova. Šis vardas susideda iš japonų žodžių "mirai" (ateitis) ir "tova" (amžinybė). Dėl koronaviruso pandemijos žaidynės buvo atidėtos į šiuos metus, tačiau buvo nuspręsta palikti prierašą "2020".
1976 metų žiemos Olimpinės žaidynės vyko Austrijos mieste Insbruke. Būtent tada prasidėjo oficialių žiemos Olimpinių žaidynių talismanų istorija, nors Vasaros žaidynėse jų jau buvo. Talismanu tapo Sniego senis, kuris turėjo rankas ir kojas, o ant galvos buvo raudona kepurė.
2010 metų žiemos Olimpinių žaidynių Vankuveryje talismanais iš karto tapo keli veikėjai. Tai buvo vandenynų ir miškų gyventojų, taip pat mitologiniai vaizdai. Tai buvo Miga — išgalvotas jūros lokys, pusiau blezdinga, pusiau baltas baribalas. Pūkuotas Kuatči — "sniego žmogus". Taip pat neoficialiu talismanu tapo Mukmuk — Vankuverio švilpikas. Nuotraukoje: mergina laiko Migą ir Mukmuką.
1994 metų žiemos Olimpinių žaidynių šeimininke tapo Norvegija. Varžybos vyko Lilehameryje. Pirmą kartą talismanais tapo žmonės. Tai buvo norvegų legendų herojai, brolis ir sesuo Hokonas ir Kristin, pasipuošę tautiniais kostiumais.
1980 metais Olimpinės žaidynės vyko Maskvoje. Oficialiu simboliu buvo išrinktas Rudasis lokys, kuris visame pasaulyje asocijuojasi su Rusija. Talismano atributu tapo platus diržas, nudažytas olimpinėmis spalvomis su penkių žiedų pavidalo sagtimi.
2004 metų vasaros Olimpinių žaidynių Atėnuose talismanais tapo brolis ir sesuo Fevos ir Afina. Simbolių prototipais tapo antikiniai vaizdai. Jie buvo pagaminti kaip tikslios senovės graikų lėlių kopijos.
Kobis — oficialus 1992 metų Vasaros olimpinių žaidynių talismanas Barselonoje (Ispanija). Katalonijos aviganis buvo pagamintas kubizmo stiliumi, o patį vaizdą labai pamėgo ispanai.
2016 metų vasaros Olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire talismanas buvo Vinisius. Tai buvo geltonas žvėris, panašus į katę.
1984 metų Žiemos žaidynėse Jugoslavijoje oficialus talismanas buvo vilkutis Vučko. Jis turėjo simbolizuoti draugiškus žmonių ir gyvūnų santykius. Nuotraukoje: Vučko su kitos Olimpiados talismanu — meška Houdi.
2006 metų žiemos olimpinių žaidynių Turine talismanas buvo Neve ir Glic. Tai buvo sniegas ir ledas. Jie buvo pirmieji negyvi personažai žaidynių istorijoje.
2012 metų vasaros Olimpinės žaidynės vyko Londone. Neįprastu talismanu tapo Venlok. Tai buvo animacinis plieno lašas iš plieno gamyklos Boltone.
Tigras Suhoran tapo 2018 metų Žiemos olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje simboliu.
2000 metų Olimpinių žaidynių Sidnėjuje talismanais buvo išrinkti Ančiasnapis Sid, Kookabara Oli ir Echidna Mili. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad šie gyvūnai gyvena tik Australijoje.
1996 metų Olimpinių žaidynių talismanu tapo į nieką nepanašus padaras Izi. Jis buvo sugeneruotas kompiuteryje. Vėliau personažas pripažintas nesėkmingiausiu Žaidynių istorijoje.
2008 metų Olimpinių žaidynių Pekine talismanais tapo Likimo vaikai (Fuva), kurių buvo penki: Bei-Bei, Cin-Cin, Huan-Huan, In-In ir Ni-Ni. Tai penki gamtos elementai: vanduo, miškas, ugnis, žemė ir dangus.
XXII žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje vienu metu buvo trys talismanai: Zuikis, Baltasis lokys ir Leopardas.
VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Praplėstas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas naujais kompensuojamaisiais vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Pažymima, kad nuo balandžio 22 dienos pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 dienos pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.
"Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma", — teigiama pranešime.
Tuo pačiu šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 dienos, įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui.
Pabrėžiama, kad kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 dienos, yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos.
"Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių — sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį", — teigiama SAM pranešime.
Teigiama, kad bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus, o šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės.