Neįprasti, seksualūs ir įsimintini pasaulio dailiojo čiuožimo čempionato kostiumai

(atnaujinta 19:05 2021.03.29)
Į kadrą pateko čiuožėjai iš įvairių pasaulio šalių, tarp jų ir Rusijos — Jelizaveta Tuktamiševa, Aleksandra Trusova, Anastasija Mišina ir Aleksandras Galiamovas. Daugiau — Sputnik Lietuva nuotraukose

Stokholme kovo 22–28 dienomis vyko pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas. Varžybos vyko kategorijose "vyrų ir moterų čiuožimas", "porinis dailusis čiuožimas" ir "šokis ant ledo".

Varžybose Rusijos sportininkai dėl Sporto arbitražo teismo sprendimo pasirodo pavadinimu "Figure Skating Federation of Russia" (liet. Rusijos dailiojo čiuožimo federacija) su uniforma be herbo ir trispalvės. Rusijos dailiojo čiuožėjo pergalės atveju apdovanojimų ceremonijoje skambės tema iš Piotro Iljičiaus Čaikovskio koncerto fortepijonui nr. 1.

Čia pateikiame ryškiausius ir neįprasčiausius skirtingų šalių čiuožėjų kostiumus.

  • © REUTERS / Anders Wiklund/TT

    Nuotraukoje: Prancūzijos sportininkai Cléo Hamon ir Denys Strekalin. Jie yra dukart Prancūzijos čempionai.

  • © AP Photo / Martin Meissner

    Nuotraukoje: Baltarusijos čiuožėjas Konstantinas Miliukovas. Trumpojoje programoje jis užėmė 16 vietą.

  • © AP Photo / Martin Meissner

    Nuotraukoje: Italijos čiuožėjai Nicole Della Monica ir Matteo Guarise. Jie kartu užsiima dailiuoju čiuožimu nuo 2011 metų. Prieš pereidamas prie dailiojo čiuožimo, Guarise'as užsiėmė riedučių sportu.

  • © AP Photo / Martin Meissner

    Pagal Stokholme vykusio pasaulio taurės rezultatus bus nustatytos 2022 metų Pasaulio taurės ir 2022 metų Žiemos olimpinių žaidynių kvotos.

  • © AP Photo / Martin Meissner

    Nuotraukoje: amerikiečių čiuožėja Bradie Tennell. Pagal trumposios programos rezultatus, ji užėmė septintąją vietą, surinkusi 69,87 taško.

  • © Sputnik / Alexander Vilf

    Nuotraukoje: garsus japonų čiuožėjas Yuzuru Hanyu. Pagal trumposios programos rezultatus jis iškovojo pirmąją vietą, surinkęs 106,98 taško. Per savo karjerą Hanyu pasiekė septynis pasaulio rekordus.

  • © REUTERS / Pontus Lundahl/TT News Agency

    Nuotraukoje: Rusijos atstovė Aleksandra Trusova pasaulio čempionate Stokholme. Dabar čiuožėjos treneris yra olimpinis čempionas Jevgenijus Pliuščenka. Anksčiau sportininkė treniravosi su Eteri Tutberidze.

  • © AP Photo / Martin Meissner

    Nuotraukoje: Rusijos sportininkai Anastasija Mišina ir Aleksandras Galiamovas. Jie užėmė pirmąją vietą tarp porų, surinkę 227,59 balo.

  • © Sputnik / Alexander Vilf

    Nuotraukoje: Aleksandra Boikova ir Dmitrijus Kozlovskis, jie yra trečioje vietoje, atsilikę nuo Kinijos poros Sui Wenjing ir Han Cong.

  • © AP Photo / Martin Meissner

    Nuotrauka: Kinijos sportininkų pora Sui Wenjing ir Han Cong, jie užėmė antrąją vietą surinkę 225,71 tašką.

  • © Sputnik / Alexander Vilf

    Japonijos sportininkė Rika Kihira po trumposios programos užima antrąją vietą moterų vienviečių čiuožimo rungtyje.

  • © Sputnik / Alexander Vilf

    Nuotraukoje: Rusijos čiuožėja Jelizaveta Tuktamiševa atlieka trumpąją moterų čiuožimo programą. Po trumposios programos sportininkė užėmė trečiąją vietą.

  • © REUTERS / Anders Wiklund / TT News Agency

    Japonijos čiuožėjo Riku Miura ir Ryuichi Kihara atlieka savo trumpąją programą. Iš viso jie surinko 184,41 taško.

Sustingę viduramžiai: "mirštančio" Italijos miesto ant kalno viršūnės nuotraukos

(atnaujinta 14:02 2021.04.09)
Šiame mažame miestelyje jau daugelį amžių beveik niekas negyvena. Gamta palaipsniui jį naikina. Į ką pažiūrėti kasmet atvažiuoja šimtai tūkstančių turistų — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Mirštantis Italijos miestas Čivita di Banjoredžo praktiškai įsikūręs "saloje"; į miestą galima patekti tik vieninteliu 300 metrų ilgio tiltu, kuris buvo pastatytas prieš penkiasdešimt metų. Maisto produktai ir kitos prekės čia pristatomi mopedais.

Šis miestas visiškai išsaugojo savo viduramžių išvaizdą. Todėl čia ir atvyksta turistai — pažvelgti į gyvenvietę, kurioje laikas sustojo.

Čivita di Banjoredžo yra vienintelis miestas Italijoje, už apsilankymą kuriame reikia mokėti. Per metus mieste apsilanko daugiau nei 800 tūkst. žmonių.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Čivita di Banjoredžo miestelis yra maždaug už 120 kilometrų nuo Romos. Kai kurie net vadina jį kaimu.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas yra pačiame uolos viršuje. Jis vadinamas "mirštančiu miestu", nes jame beveik niekas negyvena, o pats miestas pamažu griūva.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas turi senovės istoriją — jį prieš 2500 metų įkūrė etruskai. Jis stovi ant puraus vulkaninio tufo.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    1695 metais gyventojai, savivaldybės valdžia ir vyskupas buvo priversti persikelti iš Čivita di Banjoredžo į Banjoredžo dėl stipraus žemės drebėjimo, kuris paspartino kalno eroziją. Tuo metu ši žemė buvo Popiežiaus srities dalis. Nuotraukoje: miesto meras Luka Profilis vaikščioja gatve.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    XIX amžiuje Čivita di Banjoredžo tapo "sala", erozijos procesai pagreitėjo, dažniau pradėjo atsirasti nuošliaužos. Nuotraukoje: tiltas, jungiantis žemyną su miestu.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Čivita di Banjoredžo uoloje yra gilių įtrūkimų. Dėl gamtos jėgų įtakos miestas pasmerktas žlugti.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Visame mieste įrengti ekstensometrai — prietaisai, skirti matuoti kietųjų kūnų deformaciją.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Daugelį amžių tuščiu prastovėjęs miestas neva sustingo Viduramžiuose. Viskas čia išsisaugojo tokiu, kaip buvo toje epochoje.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Daugumoje namų yra restoranai, kavinės, užkandinės, taip pat yra mini viešbučiai turistams.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Yra daugybė suvenyrų parduotuvių, kuriose taip pat galima nusipirkti keramikos, tipiškų itališkų gaminių.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Miestas tapo labai populiarus tarp Japonijos ir Kinijos turistų. Tai galima pastebėti iš ranka užrašytų hieroglifų ant rodyklių italų ir anglų kalbomis.

  • © REUTERS / Guglielmo Mangiapane

    Turistai myli miestą, nes atrodo, kad jame laikas sustingo ir galima pamatyti, kaip atrodė viduramžių pastatai ir buitis. Tačiau į Čivita di Banjoredžo žmonės dar atvyksta, kad fotografuotis žemiau esančio slėnio panoraminių vaizdų fone.

Tegai:
Viduramžiai, architektūra, Italija

Antrojo pasaulinio karo dalyvis, jūreivis, pilotas: koks buvo princas Filipas Mauntbatenas

(atnaujinta 23:14 2021.04.09)
Edinburgo hercogas, karalienės Elžbietos II vyras princas Filipas mirė likus vos porai mėnesių iki 100-mečio. Koks buvo britų monarchės sutuoktinis — žiūrėkite Sputnik Lietuva nuotraukose
  • © AP Photo

    Filipas gimė 1921 metų birželio 10 dieną Graikijos Korfu saloje ir buvo pakrikštytas pagal stačiatikių apeigas. Jo tėvas buvo princas Endriu — Graikijos karaliaus Jurgio I sūnus. Nuotraukoje: princas Filipas mokykloje Paryžiaus priemiestyje.

  • © AP Photo

    Atsisakius princo Filipo sosto, jo šeima apsigyveno Paryžiuje. 1928 metais berniukas buvo išsiųstas pas giminaičius į Londoną. Tada jis mokėsi Vokietijoje ir Škotijoje, taip pat Karališkajame jūrų laivyno koledže Dartmute. Nuotraukoje: Elžbietos II ir princo Filipo vestuvės, 1947 m. lapkričio 20 d.

  • © AP Photo

    Baigęs koledžą jis gavo mičmanо laipsnį. Princas Filipas tarnavo viso Antrojo pasaulinio karo metu ir įgijo vyresniojo leitenanto laipsnį. Nuotraukoje: Elžbietos II ir princo Filipo vestuvės, 1947 m. lapkričio 20 d.

  • © AP Photo / Anonymous

    Filipas susipažino su būsima žmona, kai mokėsi koledže. Tada Elžbieta ir Margaret švietimo įstaigoje apsilankė kartu su karaliumi Jurgiu VI. Filipas ir Elžbieta pradėjo susirašinėti. 1946 metais ​Filipas paprašė karaliaus leidimo vesti sosto paveldėtoją. Nuotraukoje: princas Filipas, Edinburgo hercogas, prieš prasidedant karališkajai regatai, 1963 m.

  • © AP Photo

    Prieš vestuves princas Filipas pasiėmė motinos pavardę — Mauntbaten — ir atsivertė iš graikų ortodoksų į anglikonų tikėjimą. Be to, priimdamas Didžiosios Britanijos pilietybę, jis atsisakė Graikijos ir Danijos princo titulo. Nuotraukoje: Anglijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas bei trys jų vaikai Balmoralo pilyje.

  • © AP Photo

    Apie Elžbietos II ir princo Filipo sužadėtuves buvo paskelbta 1947 m. liepos 10 d. Vestuvės įvyko tų pačių metų lapkričio 20 dieną Vestminsterio abatijoje. Nuotraukoje: Edinburgo hercogas, princas Filipas, pilotuojantis "Blackburn" lėktuvą.

  • © AP Photo / Leslie Priest

    Nuotraukoje: princas Filipas, Edinburgo hercogas, meta ietį, lankydamasis Velso karo laivyno mokykloje 1949 m.

  • © AP Photo

    1952 m., mirus karaliui Jurgiui VI ir įžengus į sostą Elžbietai II, jis tapo valdančio monarcho sutuoktiniu, tačiau nepriėmė princo konsorto titulo. Nuotraukoje: princas Filipas susitiko su "The Beatles" Londone, 1964 m.

  • © AP Photo

    Po 1952 m. Filipas visiškai atsidavė karališkosios šeimos tarnybai, atlikdamas daugybę ceremoninių ir labdaringų pareigų. Jis buvo maždaug 800 organizacijų kilniausiasis globėjas. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas vaikų šventėje Sent Lusijoje 1966 m.

  • © AP Photo / Dennis Cook

    Nuotraukoje: princas Filipas stebi, kaip paleidžiamas ATW ATGM Quantico karinėje bazėje Virdžinijoje, 1991 m.

  • © REUTERS / Pool / Oli Scarff

    1964–1986 m. princas Filipas buvo Tarptautinės jojimo federacijos, o 1981–1996 m. — Pasaulio laukinės gamtos fondo prezidentas. Nuotraukoje: karalienė Elžbieta II su vyru princu Filipu, 2012 metais.

  • © AP Photo / Alastair Grant

    Būdamas Tarptautinės jojimo federacijos prezidentu, 1973 m. rugsėjo mėn., jis tapo pirmuoju Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariu, kuris neoficialiai lankėsi TSRS. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir princas Filipas princesės Eugenijos ir Jack'o Brooksbank'o vestuvėse, 2018 m.

  • © AP Photo / Adrian Dennis

    1986 m. spalio mėn. princas Filipas su žmona lankėsi Kinijoje, o 1994 m. spalio mėn. kartu su Elžbieta II vėl lankėsi Rusijoje.

  • © AP Photo / Frank Augstein

    1997 m. kovo mėn. princas Filipas trečią ir paskutinį kartą lankėsi Rusijoje, aplankęs Chabarovską ir Kamčiatkos teritoriją.

  • © AP Photo / Alastair Grant

    Karalienė Elžbieta II ir princas Filipas turi keturis vaikus: Čarlzą, Velso princą, Aną, Didžiosios Britanijos princesę, Endriu, Jorko hercogą ir Edvardą, Vesekso grafą. Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir princas Filipas atvyksta į Askote vykstančias "Royal Ascot" jotynes.

  • © AP Photo / Adrian Dennis

    Princas turėjo daugybę pomėgių — nuo polo žaidimo, žvejybos ir tapybos iki pilotavimo. Jis taip pat buvo žinomas dėl savo dviprasmiško humoro.

Tegai:
Princas Filipas

Nufulmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą

(atnaujinta 12:40 2021.04.12)
Krašto apsaugos kontrolės centras pranešė apie objekto, artėjančio prie Rusijos Federacijos sienos, aptikimą, po to į orą buvo pakeltas MiG-31

Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame rusų naikintuvas MiG-31 palydi amerikiečių žvalgybinį lėktuvą RC-135 virš Ramiojo vandenyno vandenų.

Vaizdo įrašas nufilmuotas iš piloto kabinos. Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip MiG-31 vejasi amerikiečių žvalgybinį lėktuvą.

Anksčiau Krašto apsaugos kontrolės centras pranešė aptikęs oro taikinį, artėjantį prie Rusijos sienos. Jo perėmimui buvo pakeltas naikintuvas MiG-31.

Po to, kai JAV strateginis orlaivis apsisuko, MiG-31 įgula grįžo į aerodromą. MiG-31 skrydis vyko pagal tarptautines taisykles, pabrėžė Gynybos ministerija. RC-135 nepažeidė valstybės sienos.

Aktyvumas oro erdvėje šalia Rusijos sienų nuolat auga. Taigi per 2020 metus Radiotechninių kariuomenės padalinių specialistai aptiko 40 proc. daugiau užsienio žvalgybinių lėktuvų nei metais anksčiau. Iš viso praėjusiais metais Radiotechninių kariuomenės padalinių specialistai aptiko ir palydėjo daugiau nei du milijonus oro objektų.

Tegai:
Rusijos gynybos ministerija, Rusija, JAV, naikintuvai, lėktuvai