Rusijos jūrų pėstininkai įvaldė Tolimosios Šiaurės "slaptąjį ginklą"
(atnaujinta 17:18 2021.03.30)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė toliau vykdyti visapusiškas Arkties ekspedicijas, tyrinėti ir plėtoti Tolimąją Šiaurę, siekiant užtikrinti Rusijos karinį saugumą.
Rusijos Šiaurės laivyno jūrų pėstininkų žvalgai surengė pratybas, susijusias su Tolimosios Šiaurės čiabuvių tradicinių transporto rūšių įvaldymu, Murmansko srities Lovozero kaimo rajone.
Kaip vyko tokios pratybos — žiūrėkite nuotraukų galerijoje.
Rusijos Šiaurės laivyno jūrų pėstininkų žvalgai surengė pratybas, susijusias su Tolimosios Šiaurės čiabuvių tradicinių transporto rūšių įvaldymu, šalia Lovozero kaimo, Murmansko regione
Lovozero tundros srityje jūrų pėstininkams buvo surengtos pratybos lauke, kuriose jie turėjo išmokti išgyventi natūraliomis Tolimosios Šiaurės ir Arkties sąlygomis.
Pratybose dalyvavo ir vietos gyventojai, kurie dalijosi savo patirtimi ir įgūdžiais.
Šiaurinių elnių ir šunų kinkinių pamokos tapo vienu iš Šiaurės laivyno jūrų pėstininkų žvalgų rengimo elementų.
Didžiojo Tėvynės karo metu šiaurės elnių kinkiniai buvo aktyviai naudojami Kolos Arktyje.
Elniais buvo gabenamos karinės atsargos, evakuojami sužeistieji, taip pat vežami žvalgai į priešo užnugarį.
Rusijos karinio jūrų laivyno žvalgai bandė savarankiškai suvaldyti gyvūnus, pakinkytus į poliarines roges.
Be to, kariai atidirbo reidų Tolimoje Šiaurėje taktiką.
Užsiėmimai vyko esant 30 laipsnių šalčiui.
Tegai:
Tapti samurajumi internetu: kaip meistras iš Tokijo moko katanos įgūdžių per Zoom
(atnaujinta 09:13 2021.04.17)
Koronavirusas pakeitė net tokius išskirtinius įgūdžius kaip mokymasis naudoti samurajaus kardą. Dabar japonų kovos menų mokytojas Koširo Minamoto savo mokykloje asmeniškai veda pamokas tiems, kurie gyvena Tokijuje, ir internetu — žmonėms iš viso pasaulio.
Už šiek tiek daugiau nei 15 eurų galima užimti mokinį pas meistrą, būdami namuose. Svarbiausia nepamiršti šeimos narių ir jūsų pačių saugumo.
© REUTERS / Kim Kyung-HoonŠiuolaikinis "samurajus" Koširo Minamoto kovos menus mokosi 35 metus.
© REUTERS / Kim Kyung-HoonMinamoto garsėja bugaku arba "kario šokio" — unikalaus scenos meno — išradimu, kuriame samurajų kalavijo įgūdžiai derinami su klasikinės japonų dramos dainomis ir šokiais.
© REUTERS / Kim Kyung-HoonSamurajus tikisi, kad lankytojai per 2021 metų Tokijo olimpiadą skubės į jo kovos menų mokyklą.
© REUTERS / Kim Kyung-HoonTačiau koronavirusas privertė organizacinį komitetą atsisakyti olimpinių žaidynių, o Minamoto planai taip pat buvo sutrikdyti.
© REUTERS / Kim Kyung-HoonTačiau išleidęs apie 45 tūkstančius dolerių (apie 38 tūkstančius eurų) "samurajų" mokyklos remontui, jis nenuleido rankų.
© REUTERS / Kim Kyung-HoonDabar "Minamoto", naudodamas "Zoom", dėsto katana pamokas viso pasaulio studentams.
© REUTERS / Kim Kyung-HoonMinamoto pamokos gyvai vienam asmeniui kainuoja 85 USD (apie 71 EUR), o už internetu — 18 USD (apie 15 EUR).
© REUTERS / Kim Kyung-HoonDauguma "internetinių studentų" yra iš Europos ir JAV. Minamoto moko savo mokinius ne tik grynai įvaldyti kataną, bet ir samurajų gyvenimo būdą, moko ugdyti kario dvasią.
Tegai:
"Neatimkite darbo": "Belorus" sanatorijos atstovų akcija Lietuvoje
(atnaujinta 12:19 2021.04.16)
Trečiadienį "Belorus" sanatorijos darbuotojai Vilniuje surengė protestą prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos. Jie reikalavo panaikinti neteisėtus apribojimus ir leisti institucijai tęsti savo darbą. Peticiją dėl jų palaikymo pasirašė daugiau nei šeši tūkstančiai žmonių.
Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, dėl kurio darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį. Sanatorijos atstovai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.
© Photo : SanatoriumsŠiais metais sanatorija švęs 75 metų jubiliejų. Įstaigos direktorius Ilja Epifanovas anksčiau pažymėjo, kad visą šį laiką ji veikė, nepaisant to, kaip klostėsi Lietuvos ir Baltarusijos santykiai.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNuotraukoje yra protestuotojų plakatas: "Ministre G. Landsbergi, neatimkite darbo iš 400 žmonių! Leiskite VŠĮ sanatorija "Belorus" darbuotojams dirbti savo darbą — gydyti neįgalius vaikus".
© Sputnik / Владислав АдамовскийLietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakomentavo situaciją aplink "Belorus" sanatoriją. Užsienio reikalų ministras teigė, kad teismas pateiks galutinį atsakymą, ar teisingai pritaikytos sankcijos.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNuotraukoje: "Belorus" sanatorijos atstovai mitinge priešais Prezidentūros pastatą.
© Sputnik / Владислав АдамовскийTrečiadienį institucijos atstovai Prezidentūrai, Seimui ir vyriausybei perdavė peticiją su 6 600 parašų.
© Sputnik / Владислав Адамовский"Swedbank" gruodį įšaldė "Belorus" sanatorijos sąskaitas, kai ES įvedė ribojamąsias priemones kaimyninei valstybei. Šį sprendimą sukritikavo ne tik įstaigos darbuotojai, bet ir kai kurie Lietuvos politikai, taip pat Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovai.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNuotraukoje: "Belorus" sanatorijos darbuotojų kreipimasis į Lietuvos valdžią.
Rusija pageidauja Japonijos paaiškinti apie planus į vandenyną išmesti radioaktyvų vandenį
(atnaujinta 09:12 2021.04.17)
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimisVILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Rusija laukia Japonijos paaiškinimo apie planus išpilti radioaktyvų vandenį iš Fukušimos-1 atominės elektrinės į vandenyną, kur 2011 metais įvyko avarija. Tai teigiama oficialiame Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovės Marijos Zacharovos pareiškime, paskelbtame agentūros tinklalapyje.
"Tikimės, kad Japonijos vyriausybė parodys reikiamą skaidrumą ir informuos susirūpinusias valstybes apie savo veiksmus, galinčius kelti radiacinę grėsmę", — sakoma laiške.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė viltį, kad Tokijas rimtai spręs šį klausimą ir padarys viską, kad būtų sumažintas neigiamas vandens išleidimo poveikis. Diplomatai tikisi Japonijos leidimo stebėti radiaciją kritimo vietose.
Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis. Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, oficiali informacija šiuo klausimu neapima Ramiojo vandenyno ekologijos rizikos vertinimų.
Balandžio 13 dieną Japonijos valdžios institucijos oficialiai leido vandenį iš pažeistos "Fukušima-1" atominės elektrinės išleisti į vandenyną. Stoties cisternose sukaupta 1,25 milijono tonų skysčio, kurio techniškai pašalinti negalima.
2011 metų kovo 11 dieną įvyko stipriausias Japonijos istorijoje 9,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį, kurio bangos aukštis viršijo 40 metrų. Nelaimė ištiko pakrantę ir sukėlė avariją Fukušimos-1 atominėje elektrinėje, kur sugedo reaktoriaus aušinimo sistema. Tai nulėmė konstrukcijų sandarumo ir radioaktyviosios taršos pažeidimą. Stoties apylinkes paliko apie 300 tūkstančių gyventojų.
Tegai: