Įdomiau Atlantidą: nuskendusių senovės miestų nuotraukos

(atnaujinta 19:30 2021.04.02)
Daugumą gyvenviečių sunaikino išsiveržę ugnikalniai ir audros. Kai kurie miestai paprasčiausiai atsidūrė po vandeniu. Išsamiau — Sputnik Lietuva

Be legendinės Atlantidos, egzistavusios tik mituose, yra ir tikrų nuskendusių miestų. "Heritage Daily" leidinio autoriai įvardijo, jų nuomone, įdomiausius.

"Heritage Daily" žurnalas yra pagrindinis leidinys archeologijos ir susijusių disciplinų srityje.

  • Atlit Yam yra neolito laikų gyvenvietė, esanti Atlito įlankoje, prie Karmelio pakrantės, dabartiniame Izraelyje. Ji datuojama maždaug 7000 m. pr. Kr. Italijos Pizos nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto tyrimai rodo, kad Etnos kalno vulkaninė veikla galėjo sukelti cunamį, kuris užtvindė gyvenvietę.

  • © Depositphotos / Patryk_Kosmider

    Olusas yra senovės Dorijos miestas Kretoje. Ankstyviausi gyvenvietės įrodymai yra VIII a. pr. Kr.–480 m. pr. Kr. Tyrėjai mano, kad miestas buvo užlietas po žemės drebėjimo sukelto uolų poslinkio apytiksliai II a. po Kr.

  • © AP Photo / Amr Nabil

    Heraklionas buvo senovės Egipto miestas, esantis netoli Nilo žiočių, šiuolaikiniame Egipte. Anksčiausiai miestas paminėtas maždaug XII amžiuje prieš Kristų, jį aprašė daugelis senovės metraštininkų. II amžiaus prieš mūsų erą pabaigoje dėl žemės drebėjimų, cunamių, jūros lygio pakilimo ir dirvožemio erozijos kilo potvynis Heraklione.

  • Pavlopetri yra užlietas senovės miestas, esantis netoli Puntos krantų, Lakonijoje, Peloponeso pusiasalyje, Graikijos pietuose. Geologai spėja, kad gyvenvietė atsidūrė po vandeniu, kai tektoninės plokštės suartėjo ir subdukavosi, dėl ko miestas tiesiogine to žodžio prasme nugarmėjo į vandenį.

  • © Photo : Public domain

    Port Rojalis buvo anglų kolonistų uostamiestis ir liūdnai pagarsėjusi piratų ir privatininkų bazė XVII a. 1692 metais Jamaiką ištiko didžiulis žemės drebėjimas, o po jo kilęs cunamis užtvindė daugelį miesto pastatų.

  • Danvičas buvo pagrindinis prekybos uostas ir miestas rytinėje Safolko pakrantėje, Anglijoje. Jo dydis ir statusas išaugo iki Londono lygio XIII amžiuje po Kristaus. 1286 metais smarki audra užklupo Danvičą, ji sunaikino pakrantę, todėl uostas buvo prarastas. Po to įvyko ekonominis žlugimas. Per šimtmečius erozija paveikė miesto liekanas.

  • Ravenser Odd buvo uostamiestis Jorkšyro Rytų Raidinge (Anglija). Miestas buvo įkurtas apie 1235 m. ir sparčiai augo dėl prekybinių laivų. Pakrantė, kurioje buvo miestas, buvo sunaikinta erozijos, todėl 1362 metais per audrą buvo užtvindyta.

  • Baja yra iš dalies nuskendęs senovės romėnų miestas, įsikūręs Neapolio įlankos pakrantėje, Italijoje. Kaimas išsivystė į populiarų Romos kurortą, kuriame klestėjo hedonistinis gyvenimo būdas. Tai netgi buvo vadinama "prabangos sūkuriu" ir "ydų uostu". Miestas buvo iš dalies užlietas dėl vietinio vulkaninio aktyvumo.

  • Dogerlandas yra paskendusi žemė po Šiaurės jūra, kadaise sujungusi Britaniją su žemynine Europos dalimi. Laikui bėgant, teritoriją užliejo jūra po paskutinio ledynmečio apie 6500–6200 m. pr. Kr. Dogerlandas galiausiai nuskendo, palikdamas tik moreną — ledyno nešamų uolienų sankaupą, kuri taip pat išplaukė į jūrą maždaug 5000 metų pr. Kr.

  • Doličistė buvo Bizantijos miestas dabartinės Turkijos Kekovos saloje. II amžiuje po Kristaus miestą sunaikino žemės drebėjimas, dėl kurio suniokotas salos peizažas. Pusė miesto pastatų buvo užlieti, įskaitant uostą, bažnyčią ir namus.

Tegai:
istorija, nuotraukos, miestas

Nuo "arbatėlės" suknelių iki dviejų dalių kostiumo: karalienė Elžbieta II švenčia 95-metį

(atnaujinta 11:01 2021.04.22)
Daugeliui Elžbieta II yra ne tik monarchijos simbolis, bet ir unikalaus stiliaus ikona. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukose

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II švenčia 95-ąjį gimtadienį. Šiemet didingos šventės nesitikima. Taip yra ne tik dėl besitęsiančios pandemijos, bet ir dėl to, kad karalienė gedi.

Visai neseniai mirė jos vyras princas Filipas, kuriam birželį turėjo sueiti 100 metų. Pora kartu nugyveno 73 metus.

Elžbieta II pasiekė Didžiosios Britanijos karūnos karalystės rekordą. Ji tapo seniausia ir ilgiausiai valdžiusia monarche šalies istorijoje, be to, ji yra seniausia laikinai vykdanti valstybės vadovės pareigas pasaulyje.

  • © AP Photo

    Karalienė Elžbieta II švenčia 95-ąjį gimtadienį balandžio 21 dieną. Balandžio pradžioje karališkąją šeimą ištiko tragedija. Mirė karalienės vyras princas Filipas, kuriam iki šimtmečio tebuvo likę pora mėnesių.

  • © AP Photo

    Karalienė ir jos vyras Filipas Bermuduose. Nuotrauka padaryta 1956 metų lapkričio 25 dieną.

  • © AP Photo

    Elžbieta II į sostą įžengė 1952 metų vasario 6 dieną. Tada jai buvo 25 metai. Ji karūnuota iškart po savo tėvo — karaliaus Jurgio VI — mirties. Nuotrauka padaryta 1955 metų liepos 20 dieną. Karalienė ir jos motina Elžbieta atvyko į Londono "White City" stadioną.

  • © AP Photo

    Oficiali karūnavimo ceremonija įvyko tik po metų Londono Vestminsterio vienuolyne. Nuotrauka padaryta 1954 metų vasario 6 dieną.

  • © AP Photo / Martin Cleaver

    Elžbieta II laikoma ilgiausiai valdžiusia ir seniausia monarche Didžiosios Britanijos istorijoje. Nuotrauka padaryta 1987 metų rugpjūčio 4 dieną. Karalienė kartu su princese Diana. Ji mirė automobilio avarijoje 1997 metais.

  • © AFP 2021 / Chris Jackson

    Elžbietos II karaliavimas įvyko dėl daugelio svarbių įvykių Didžiosios Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. Nuotrauka padaryta 2011 metų gegužės 20 dieną.

  • © AFP 2021 / Andrew Parsons

    Šiais metais karalienės gimtadienio šventė bus labai kukli dėl vyro mirties ir pasaulyje tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos. Nuotrauka padaryta 2004 metų vasario 5 dieną.

  • © AFP 2021 / Matt Dunham

    Šiuo metu karalienė gedi dvi savaites. Nuotrauka padaryta 2012 metų spalio 9 dieną.

  • © AP Photo

    Britanijos monarchija šiuo metu patiria krizę. Taip yra dėl princo Hario ir jo žmonos Megan Markl, kurie atsisakė karališkųjų titulų, taip pat vėlesnių jų viešų pareiškimų.

  • © AP Photo

    Oficialioje karališkosios šeimos Twitter paskyroje buvo paskelbta Elžbieta II žinutė. Ji dėkojo visiems, kurie parodė palaikymą po vyro Filipo mirties. Nuotrauka padaryta 1959 metų rugpjūčio 2 dieną.

  • © AP Photo

    Didžiosios Britanijos karalienė yra žinoma ne tik dėl ilgo valdymo, bet ir dėl ryškių drabužių. Nuotrauka padaryta 1955 metų rugpjūčio 20 dienos.

  • © AFP 2021 / Central Press / Stringer

    Vienas iš skiriamųjų jos aprangos bruožų yra galvos apdangalai. Per savo valdymo laikotarpį ji surinko daugiau nei penkių tūkstančių skrybėlių kolekciją. Nuotrauka padaryta 1972 metų birželio 30 dieną.

  • © AP Photo

    Prieš tapdama karaliene Elžbieta vilkėdavo "arbatėlės" sukneles su gėlių raštais ir tipiškus XX a. 3-iajam ir 4-ajam dešimtmečiui klostuotus sijonus.

  • © AFP 2021 / Pool / Kirsty Wigglesworth

    Su amžiumi karalienės stilius pasikeitė. Įvairiaspalviai dviejų dalių kostiumai buvo ypač dažni. Nuotrauka daryta 2004 metų gegužės 26 dieną.

  • © AFP 2021 / Patrick Riviere

    Karalienė Elžbieta II Adelaidėje, 1986 metais.

Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
"Neatimkite darbo": "Belorus" sanatorijos atstovų akcija Lietuvoje
Tapti samurajumi internetu: kaip meistras iš Tokijaus moko katanos įgūdžių per Zoom

Meškos ir senovės graikų lėlės: kaip atrodė Olimpinių žaidynių talismanai

(atnaujinta 11:26 2021.04.20)
Talismano užduotis — atspindėti priimančiosios šalies tapatybę, todėl svarbu, kad kiekvienas kitas veikėjas nebūtų panašus į ankstesnį. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

XXXII vasaros Olimpinės žaidynės, kurios turėjo vykti Japonijos sostinėje Tokijuje 2020 metais, pirmą kartą istorijoje buvo atidėtos. Priežastimi tapo visą pasaulį ištikusi koronaviruso pandemija. Jos taip pat vyks pirmą kartą per nelyginius metus. Atidarymo ceremonija numatyta 2021 metų liepos 23 d.

Vienas iš būdingų Žaidynių atributų yra talismanas. Tačiau pati tradicija atsirado ne iš karto, o iki 1968 metų tai buvo tik oficiali TOK įregistruota emblema. Pirmuoju talismanu tapo Raudonas jaguaras Vasaros olimpinėse žaidynėse Meksike. O Žiemos žaidynėse talismanai naudojami tik nuo 1976 metų.

  • © REUTERS / Kim Kyung-Hoon

    2020 metų vasaros Olimpinių žaidynių Tokijuje talismanas buvo pavadintas Miraitova. Šis vardas susideda iš japonų žodžių "mirai" (ateitis) ir "tova" (amžinybė). Dėl koronaviruso pandemijos žaidynės buvo atidėtos į šiuos metus, tačiau buvo nuspręsta palikti prierašą "2020".

  • © AP Photo

    1976 metų žiemos Olimpinės žaidynės vyko Austrijos mieste Insbruke. Būtent tada prasidėjo oficialių žiemos Olimpinių žaidynių talismanų istorija, nors Vasaros žaidynėse jų jau buvo. Talismanu tapo Sniego senis, kuris turėjo rankas ir kojas, o ant galvos buvo raudona kepurė.

  • © AFP 2021 / Michael Kappeler / DDP

    2010 metų žiemos Olimpinių žaidynių Vankuveryje talismanais iš karto tapo keli veikėjai. Tai buvo vandenynų ir miškų gyventojų, taip pat mitologiniai vaizdai. Tai buvo Miga — išgalvotas jūros lokys, pusiau blezdinga, pusiau baltas baribalas. Pūkuotas Kuatči — "sniego žmogus". Taip pat neoficialiu talismanu tapo Mukmuk — Vankuverio švilpikas. Nuotraukoje: mergina laiko Migą ir Mukmuką.

  • © AP Photo / Michel Euler

    1994 metų žiemos Olimpinių žaidynių šeimininke tapo Norvegija. Varžybos vyko Lilehameryje. Pirmą kartą talismanais tapo žmonės. Tai buvo norvegų legendų herojai, brolis ir sesuo Hokonas ir Kristin, pasipuošę tautiniais kostiumais.

  • © AP Photo

    1980 metais Olimpinės žaidynės vyko Maskvoje. Oficialiu simboliu buvo išrinktas Rudasis lokys, kuris visame pasaulyje asocijuojasi su Rusija. Talismano atributu tapo platus diržas, nudažytas olimpinėmis spalvomis su penkių žiedų pavidalo sagtimi.

  • © AP Photo / Charles Krupa

    2004 metų vasaros Olimpinių žaidynių Atėnuose talismanais tapo brolis ir sesuo Fevos ir Afina. Simbolių prototipais tapo antikiniai vaizdai. Jie buvo pagaminti kaip tikslios senovės graikų lėlių kopijos.

  • © AP Photo / Amicar de Leon

    Kobis — oficialus 1992 metų Vasaros olimpinių žaidynių talismanas Barselonoje (Ispanija). Katalonijos aviganis buvo pagamintas kubizmo stiliumi, o patį vaizdą labai pamėgo ispanai.

  • © Sputnik / Alexey Filippov

    2016 metų vasaros Olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire talismanas buvo Vinisius. Tai buvo geltonas žvėris, panašus į katę.

  • © AP Photo / Dieter Endlicher

    1984 metų Žiemos žaidynėse Jugoslavijoje oficialus talismanas buvo vilkutis Vučko. Jis turėjo simbolizuoti draugiškus žmonių ir gyvūnų santykius. Nuotraukoje: Vučko su kitos Olimpiados talismanu — meška Houdi.

  • © AP Photo / Marianna Bertagnolli

    2006 metų žiemos olimpinių žaidynių Turine talismanas buvo Neve ir Glic. Tai buvo sniegas ir ledas. Jie buvo pirmieji negyvi personažai žaidynių istorijoje.

  • © Sputnik / Tkaterina Chesnokova

    2012 metų vasaros Olimpinės žaidynės vyko Londone. Neįprastu talismanu tapo Venlok. Tai buvo animacinis plieno lašas iš plieno gamyklos Boltone.

  • © Sputnik / Vladimir Pesnya

    Tigras Suhoran tapo 2018 metų Žiemos olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje simboliu.

  • © AFP 2021 / William West

    2000 metų Olimpinių žaidynių Sidnėjuje talismanais buvo išrinkti Ančiasnapis Sid, Kookabara Oli ir Echidna Mili. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad šie gyvūnai gyvena tik Australijoje.

  • © AP Photo

    1996 metų Olimpinių žaidynių talismanu tapo į nieką nepanašus padaras Izi. Jis buvo sugeneruotas kompiuteryje. Vėliau personažas pripažintas nesėkmingiausiu Žaidynių istorijoje.

  • © AFP 2021 / Peter Parks

    2008 metų Olimpinių žaidynių Pekine talismanais tapo Likimo vaikai (Fuva), kurių buvo penki: Bei-Bei, Cin-Cin, Huan-Huan, In-In ir Ni-Ni. Tai penki gamtos elementai: vanduo, miškas, ugnis, žemė ir dangus.

  • © Sputnik / Aleksei Kudenko

    XXII žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje vienu metu buvo trys talismanai: Zuikis, Baltasis lokys ir Leopardas.

Tegai:
Olimpinės žaidynės
Ingrida Šimonytė

Kur pinigai, Ingrida? Lėšų ES paskirstymas Lietuvoje "įslaptintas"

(atnaujinta 11:51 2021.04.22)
Vyriausybė slapta rengia planą, kaip atkurti koronaviruso pandemijos pažeistą ekonomiką ir paskirstyti Lietuvai iš ES konsoliduoto biudžeto skirtas lėšas. Prezidentas ir opozicija jau išreiškė susirūpinimą dėl neskaidrių ministrų kabineto veiksmų

Kaip žinoma iš Europos Komisijos pranešimų, krizei dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje įveikti iš ES biudžeto bus skirta beveik 2,2 mlrd. eurų. Suma įspūdinga. Kokiais tikslais vyriausybė ketina pinigus išleisti?

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — vyriausybei sako profesionalus ekonomistas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

O atsakymas — tyla. Opozicija taip pat domisi, kur valdančiosios partijos ketina išleisti tiek pinigų. O vyriausybės konsultacijas su verslo bendruomene, opozicijoje esančių "valstiečių" ("Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos") lyderis Ramūnas Karbauskis pavadino ne kitaip, nei "pasityčiojimu".

Ką norėjo pasakyti Karbauskis? Nesunku atspėti. Akivaizdu, kad didžioji dalis Europos pagalbos atiteks Lietuvos privačioms įmonėms, vienaip ar kitaip susijusioms su konservatoriais ir liberalais. Visi kiti gaus tik "likučius nuo ponų stalo".

Prisimenant garsiausius korupcijos skandalus naujausioje Lietuvos istorijoje, nesunku pastebėti, kad beveik kiekvienoje kyšo konservatorių ausys. Tai ir didžiausia afera dėl naftos bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimo amerikiečiams, už kurią iš nuskurdusio Lietuvos biudžeto buvo sumokėta beveik milijardas litų. Vėliau sekė nešvarūs darbai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir naujos atominės elektrinės statybos planai, kuriems buvo sukurtos dvi korporacijos - LEO LT ir Visagino atominė elektrinė. Po to dviejų komercinių bankų — "Snoro" ir Ūkio banko — garsūs bankrotai. Sako, kad Lietuvos galingieji gerai pasišildė rankas prie SGD terminalo "Independence" projekto. Kiek pinigų iš visų mokesčių mokėtojų kišenių į politikų kišenes ir slaptus partijos fondus ištekino visi šie "projektai"? Tikriausiai net patys aferų iniciatoriai nesuskaičiuoja.

O dabar laukia naujas iššūkis. Kaip "gražiai ir nepastebimai" išplėšti bent pusę iš 2,2 milijardo eurų, kuriuos ketinama nutekinti iš konsoliduoto Europos Sąjungos biudžeto į Lietuvą?

Naivus prezidentas Gitanas Nausėda dar per rinkimų kampaniją piešė spalvingą "gerovės valstybės" vaizdą rinkėjams. O dabar yra reali galimybė bent iš dalies įgyvendinti šias rožines svajones. Juk mažai Lietuvai du milijardai eurų yra reikšminga suma. Jei su ja elgiamasi racionaliai ir sąžiningai, tai gali pajausti dauguma šalies gyventojų. Ypač vargšai ir socialiai pažeidžiami. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad šie pinigai turėtų būti nukreipti struktūrinėms reformoms, o vyriausybės planas turėtų būti kuo labiau derinamas su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Bet vargu ar to imsis vietos milijonieriai — pagrindiniai dabartinės nutarties rėmėjais. Juk seniai žinoma, kad konservatoriai yra pagrindiniai stambaus verslo lobistai, priešingai nei buvę valdantieji "valstiečiai" ir "lenkai", ginantys vidutinio ir smulkaus verslo interesus.

Pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Pirmąją daugiamilijoninę kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl pandemijos, gavo turizmo sektoriaus monopolistas — "Novaturas", kuriame dirba mažiau nei šimtas darbuotojų. Ir tai tuo metu, kai, remiantis Lietuvos turizmo verslo asociacijos informacija, turizmo sektoriuje dirba daugiau nei 55 tūkst. Asociacija taip pat priminė, kad smulkusis ir vidutinis turizmo verslas sukuria 70 procentų Lietuvos turizmo BVP, tačiau jis negavo ir negavo jokios realios ir išskirtinės vyriausybės paramos, skirtingai nei "Novaturas".

Taigi mes atidžiai stebime finansų magų rankas, įsisavinant milijardus dolerių investicijų į Lietuvą iš Europos biudžeto.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
lėšos, Ingrida Šimonytė