Nuo "arbatėlės" suknelių iki dviejų dalių kostiumo: karalienė Elžbieta II švenčia 95-metį

(atnaujinta 17:36 2021.04.22)
Daugeliui Elžbieta II yra ne tik monarchijos simbolis, bet ir unikalaus stiliaus ikona. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukose

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II švenčia 95-ąjį gimtadienį. Šiemet didingos šventės nesitikima. Taip yra ne tik dėl besitęsiančios pandemijos, bet ir dėl to, kad karalienė gedi.

Visai neseniai mirė jos vyras princas Filipas, kuriam birželį turėjo sueiti 100 metų. Pora kartu nugyveno 73 metus.

Elžbieta II pasiekė Didžiosios Britanijos karūnos karalystės rekordą. Ji tapo seniausia ir ilgiausiai valdžiusia monarche šalies istorijoje, be to, ji yra seniausia laikinai vykdanti valstybės vadovės pareigas pasaulyje.

  • © AP Photo

    Karalienė Elžbieta II švenčia 95-ąjį gimtadienį balandžio 21 dieną. Balandžio pradžioje karališkąją šeimą ištiko tragedija. Mirė karalienės vyras princas Filipas, kuriam iki šimtmečio tebuvo likę pora mėnesių.

  • © AP Photo

    Karalienė ir jos vyras Filipas Bermuduose. Nuotrauka padaryta 1956 metų lapkričio 25 dieną.

  • © AP Photo

    Elžbieta II į sostą įžengė 1952 metų vasario 6 dieną. Tada jai buvo 25 metai. Ji karūnuota iškart po savo tėvo — karaliaus Jurgio VI — mirties. Nuotrauka padaryta 1955 metų liepos 20 dieną. Karalienė ir jos motina Elžbieta atvyko į Londono "White City" stadioną.

  • © AP Photo

    Oficiali karūnavimo ceremonija įvyko tik po metų Londono Vestminsterio vienuolyne. Nuotrauka padaryta 1954 metų vasario 6 dieną.

  • © AP Photo / Martin Cleaver

    Elžbieta II laikoma ilgiausiai valdžiusia ir seniausia monarche Didžiosios Britanijos istorijoje. Nuotrauka padaryta 1987 metų rugpjūčio 4 dieną. Karalienė kartu su princese Diana. Ji mirė automobilio avarijoje 1997 metais.

  • © AFP 2021 / Chris Jackson

    Elžbietos II karaliavimas įvyko dėl daugelio svarbių įvykių Didžiosios Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. Nuotrauka padaryta 2011 metų gegužės 20 dieną.

  • © AFP 2021 / Andrew Parsons

    Šiais metais karalienės gimtadienio šventė bus labai kukli dėl vyro mirties ir pasaulyje tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos. Nuotrauka padaryta 2004 metų vasario 5 dieną.

  • © AFP 2021 / Matt Dunham

    Šiuo metu karalienė gedi dvi savaites. Nuotrauka padaryta 2012 metų spalio 9 dieną.

  • © AP Photo

    Britanijos monarchija šiuo metu patiria krizę. Taip yra dėl princo Hario ir jo žmonos Megan Markl, kurie atsisakė karališkųjų titulų, taip pat vėlesnių jų viešų pareiškimų.

  • © AP Photo

    Oficialioje karališkosios šeimos Twitter paskyroje buvo paskelbta Elžbieta II žinutė. Ji dėkojo visiems, kurie parodė palaikymą po vyro Filipo mirties. Nuotrauka padaryta 1959 metų rugpjūčio 2 dieną.

  • © AP Photo

    Didžiosios Britanijos karalienė yra žinoma ne tik dėl ilgo valdymo, bet ir dėl ryškių drabužių. Nuotrauka padaryta 1955 metų rugpjūčio 20 dienos.

  • © AFP 2021 / Central Press / Stringer

    Vienas iš skiriamųjų jos aprangos bruožų yra galvos apdangalai. Per savo valdymo laikotarpį ji surinko daugiau nei penkių tūkstančių skrybėlių kolekciją. Nuotrauka padaryta 1972 metų birželio 30 dieną.

  • © AP Photo

    Prieš tapdama karaliene Elžbieta vilkėdavo "arbatėlės" sukneles su gėlių raštais ir tipiškus XX a. 3-iajam ir 4-ajam dešimtmečiui klostuotus sijonus.

  • © AFP 2021 / Pool / Kirsty Wigglesworth

    Su amžiumi karalienės stilius pasikeitė. Įvairiaspalviai dviejų dalių kostiumai buvo ypač dažni. Nuotrauka daryta 2004 metų gegužės 26 dieną.

  • © AFP 2021 / Patrick Riviere

    Karalienė Elžbieta II Adelaidėje, 1986 metais.

Temos:
Karališkosios naujienos (201)
Dar šia tema
"Neatimkite darbo": "Belorus" sanatorijos atstovų akcija Lietuvoje
Tapti samurajumi internetu: kaip meistras iš Tokijaus moko katanos įgūdžių per Zoom

Baigite COVID eksperimentus: mitingas prieš vaikų testavimą Vilniuje

(atnaujinta 09:43 2021.05.08)
  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
Sostinėje tėvai reikalauja baigti "eksperimentus" su vaikais ir "diskriminaciją". Daugiau informacijos — Sputnik Lietuva nuotraukose 

Vilniaus protestuotojai savo reikalavimus argumentuoja tuo, kad daugelyje savivaldybių moksleiviams buvo leista grįžti į mokymo įstaigas be testavimo.

Tačiau miestiečiai pamiršta, kad Vilniuje yra praktiškai didžiausias sergamumo rodiklis, palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis — daugiau nei tūkstantis atvejų 100 tūkstančių gyventojų. 

  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Vilniuje vyko antrasis mitingas prieš privalomą moksleivių testavimą dėl COVID-19.

  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Protesto akcija vyko Vinco Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastato.

  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Grįž­ti į kon­tak­ti­nį ug­dy­mą ga­li­ma tik tuo at­ve­ju, jei mo­kyk­lų ben­druo­me­nė su­tin­ka te­stuo­tis. "Už mokyklą be eksperimentų, diskriminacijos, be testų. Mokykla — visiems".

  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kai kurie tėvai nepatenkinti tokiais savivaldybių reikalavimais, nes mano, kad tai yra "eksperimentas" su vaikais.

  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Protestuotojai tvirtina, kad kai kurios savivaldybės leido nedaryti testo, ir to reikalauja sostinėje.

  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Pagal vyriausybės reikalavimus savivaldybese, kuriose 14 dienų COVID-19 sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų viršija daugiau kaip 200 atvejų, reikia atlikti testą.

  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Savivaldybėse, kur sergamumas mažesnis, testas neprivalomas.

  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje pastarųjų 14 dienų sergamumo rodiklis viršija 1000 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Todėl testavimas Vilniaus mokyklose yra privalomas.

  • Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Nuotraukoje: protesto dalyvė su plakatu.

Tegai:
Vilnius, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje

"Gana mulkinti žmones": "Belorus" sanatorijos darbuotojų autopiketas Vilniuje

(atnaujinta 15:24 2021.05.07)
  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
Darbuotojų protestas daugiausia nukreiptas prieš Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, kuri laikoma atsakinga už tai, kas vyksta. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

"Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, tad darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.

Sanatorijos darbuotojai jau ne kartą rengė protesto akcijas ir štai pagaliau surengė akciją Vilniuje, lydimi policijos pareigūnų.

Anksčiau Druskininkų meras Ričardas Malinauskas jau sakė, kad už sankcijas atsakinga Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir, užuot spręsti problemą, ji bando surasti "kaltininką" ir pataria darbuotojams mitinguoti Minske, o ne Lietuvos miestuose.

  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Druskininkuose dirbančios sanatorijos "Belorus" darbuotojai surengė protesto akciją Vilniuje, kad atkreiptų centrinės valdžios dėmesį į tai, kad jiems neleidžiama dirbti, nes įstaigai neva taikomos sankcijos. Užrašas ant automobilio: "URM pritaikytos sankcijos laužo žmonių likimus".

  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Dešimčių automobilių kolona pravažiavo sostinės gatvėmis. Ant automobilio užrašas: "Mes norime dirbti!".

  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Dalyviai bandė atkreipti dėmesį į sanatorijos darbuotojų teisių pažeidimą. Užrašas ant automobilio: "Gydyti vaiką iš Baltarusijos — nusikaltimas?".

  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Anksčiau Druskininkų meras Ričardas Malinauskas paskelbė ekrano kopiją su Europos parlamentaro iš Lietuvos Broniaus Ropės atsakymu, kuriame sakoma, kad sanatorija nėra įtraukta į fizinių ir juridinių asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos ES Tarybos reglamente dėl ribojančių priemonių Baltarusijai, sąrašą. Užrašas: "Gydymui — taip, politiniams žaidimams — ne!".

  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Malinauskas pabrėžė, kad, remiantis europarlamentaro atsakymu, akivaizdu, kad už sankcijų stovi Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Antraštė: "Ministre Landsbergi, gana mulkinti Lietuvos žmones".

  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Iki šiol "Belorus" sanatorijos darbuotojai lieka be atlyginimų. Jie netgi kreipėsi į teismą. Užrašas: "Norim algos, o ne pašalpos!"

  • Акция протеста работников санатория Belorus в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Daugelis ekspertų pažymėjo, kad sanatorijos darbuotojai tapo Lietuvos valdžios pasirinkto griežto kurso prieš Baltarusiją aukomis. Užrašas: "Prezidente, neužmerkite akių prieš URM savivalę!"

Tegai:
Druskininkai, Vilnius, alga, sankcijos, Sanatorija "Belorus", Užsienio reikalų ministerija, Lietuva
Temos:
Situacija aplink "Belorus" sanatoriją Druskininkuose
Atminimo ordinas ant Didžiojo Tėvynės karo veterano atlapo

Lietuvoje gyvenantys Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir invalidai gavo išmokas

(atnaujinta 08:39 2021.05.08)
Pagal Rusijos prezidento dekretą išmokas gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir invalidų. Rusijoje Pergalės diena švenčiama gegužės 9 dieną

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Kasmetinę išmoką Pergalės dienai gavo 32,8 tūkst. Didžiojo Tėvynės karo dalyvių ir neįgaliųjų, pranešė Rusijos pensijų fondo spaudos tarnyba.

"Rusijos pensijų fondas baigė kasmetį mokėjimą Didžiojo Tėvynės karo veteranams Pergalės dienai. Lėšas, kurios pagal prezidento dekretą siekia dešimt tūkstančių rublių (daugiau nei 111 eurų), gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir neįgalių žmonių, gyvenančių Rusijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje", - teigiama pranešime.

Pažymima, kad pinigai visiems veteranams buvo pristatyti balandžio mėnesį, kartu su kitais išmokomis: pensija (vidutinis Didžiojo Tėvynės karo dalyvių pensijos dydis - 468 eurai, Antrojo pasaulinio karo invalido - 363 eurai), mėnesine įšmoka (78 eurai) ir materialine parama (11 eurų).

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, eisenos, prie memorialų dedamos gėlės, rengiami koncertai. Dauguma renginių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Tačiau Lietuva oficialiai švenčia Pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8 dieną, valdžia savo sprendimą motyvuoja tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, tarp jų ir Baltijos, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra "išgraužta".

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Lietuva
Dar šia tema
Netoli Kaliningrado rastas bendras sovietų karių kapas
Ekspertas: Lietuva pasinaudojo galimybe be gėdos uždaryti "Misiją Sibiras"
Naktinė Pergalės dienos parado repeticija Raudonojoje aikštėje — video