Lietuvos kariuomenės kariai. Archyvinė nuotrauka

Pertvarkoma Lietuvos kariuomenės karo prievolės administravimo sistema

100
(atnaujinta 09:22 2016.07.28)
Naujos karinės tarnybos atiradymas susietas su nuolatinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą įteisinimu.

VILNIUS, liep 4 — Sputnik. Liepos 1 dieną savo veiklą pradeda Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, vadovaujama pulkininko Arūno Balčiūno, praneša krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Naujoji tarnyba įkurta siekiant didinti karo prievolės administravimo ir kariuomenės komplektavimo efektyvumą – užpildyti brigadose ir batalionuose esančius laisvus etatus.
Taip pat ši tarnyba organizuos ir koordinuos kasmetinį šaukimą karių, kviečiamų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko, poreikis reformuoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyrių į atskirą, tiesiogiai kariuomenės vadui pavaldžią, tarnybą iškilo grąžinus šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą ir patvirtinus mišrų kariuomenės komplektavimo modelį, taip pat atnaujinus valstybės ginkluotos gynybos koncepciją ir planus.

Anot Žuko, Lietuvos kariuomenės misija – saugoti ir ginti Lietuvos valstybę, jos teritorinį vientisumą ir šalies interesus, prisidėti prie regioninio ir tarptautinio saugumo bei stabilumo užtikrinimo.

"Siekiant ją (misiją – Sputnik) įgyvendinti, pamatiniai dalykai yra dalinių komplektavimas tinkamu kariniu personalu ir kariuomenės rezervo formavimas bei administravimas. Todėl labai svarbu turėti efektyviai veikiančią ir pajėgią karo prievolės tarnybą", sakė Žukas.

Naujoji tarnyba atsakinga už karo prievolės administravimą kasmetinį šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą organizavimą. Kartu vykdys kandidatų į profesinę karo tarnybą, tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, taip pat kariūnų paiešką ir pritraukimą.

Visi besidomintieji tarnyba Lietuvos kariuomenėje, kaip ir anksčiau, kviečiami pildyti prašymus Regioniniuose karo prievolės ir komplektavimo skyriuose. Jų faktiniai adresai nesikeičia. Prašymų pateikimo tvarka taip pat lieka nepakitusi.

Šiuo metu jaunuoliai gali rinktis iš penkių tarnybos būdų: 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kario savanorio tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, trijų metų trukmės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, skirtus aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams bei profesinę karo tarnybą (jau atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą).

Kaip atskiras vienetas anksčiau veikusi Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos buvo panaikinta 2011 metų balandžio 1 dieną, o karo prievolės administravimo funkcijų vykdymas buvo perduotas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Karo prievolės administravimo sistemos reformą tuomet paskatino 2008 metų rugsėjo 15 dieną sustabdytas šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą.

100
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: protestuotojai prie Baltųjų rūmų po Trampo kalbos uždegė JAV vėliava

(atnaujinta 11:21 2020.07.05)
Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi"

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Protestuotojai prie Baltųjų rūmų Vašingtone sudegino Amerikos vėliavą po to, kai prezidentas Donaldas Trampas pasakė kalbą JAV nepriklausomybės dienos proga, pranešė NBC.

Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi".

Į įvykio vietą atvyko teisėsaugos pareigūnai.

Šeštadienio kalboje Trampas teigė, kad JAV nugalėjo nacius ir komunistus bei netrukus nugalės kairiuosius. Jis pažymėjo, kad neleis "nuversti mūsų paminklų, ištrinti mūsų istorijos, elgtis ideologiškai su vaikais ir tramdyti mūsų principus".

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Protestus lydi paminklų, pastatytų pilietinio karo metais nugriovimas. 

Jungtinėse Valstijose, vykstant protestams, prasidėjo savaiminis paminklų griovimas į pietus nuo pilietinio karo. Tai taip pat paveikė Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo, kurį kairieji aktyvistai kaltina vietinių Amerikos gyventojų genocidu, statulos.

Tegai:
protestai, ugnis, vėliava, baltieji rūmai, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją